- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- TA-38-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01362-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 6 000 Eur neturtinę žalą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 24 d. buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. buvo Šiaulių tardymo izoliatorius, toliau – ir Šiaulių kalėjimas) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kameroje Nr. 98 nebuvo pakankamo inventoriaus susidėti daiktus. Pareiškėjas savo asmeninius daiktus buvo priverstas laikyti dėžėje, kuri nebuvo uždengiama. Kameroje esančios dulkės, drėgmė, kvapai įsigerdavo į drabužius, dėl to jie smirdėdavo. Kameroje nebuvo šilto vandens, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai išsiplauti drabužių ir juos pasidžiauti. Kameroje nebuvo galimybės klausytis žinių ir kitokių radijo laidų. Sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nebuvo pilnai atitvertas, tualetas buvo tupimas, nekokybiškas, geležinis. Pasinaudojus tualetu nebuvo galimybės jo tinkamai nuplauti, dėl to buvo nuolatinė smarvė, kuri jautėsi ir kameroje. Sanitarinis mazgas nebuvo dezinfekuojamas. Kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, dėl to pareiškėjas turėjo belsti į duris nuo 10 minučių iki 1 valandos, kol prieidavo prižiūrėtojas. Kameroje nebuvo užtikrinamas minimalus vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas, nebuvo galimybės laisvai judėti. Kameroje esantis stalas buvo pastatytas ir pritvirtintas šalia pareiškėjo lovos. Dėl to kiti suimtieji valgydami turėjo sėdėti ant pareiškėjo lovos, dėl to pareiškėjo patalynė pradėdavo smirdėti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Tarnyba nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 m. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi suvestinė teisės akto redakcija nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) 2.2 papunkčiu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Analogiška 3,6 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, yra nustatyta ir Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunktyje. Kameros Nr. 98, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotas yra 19,87 kv. m, todėl net ir tuomet, kai kameroje vienu metu buvo laikomi penki asmenys, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas sudarydavo ne mažiau 3,974 kv. m. Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Stalai kamerose yra įrengiami patogiu atstumu nuo lovų (gultų). Laikomasi Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos). Ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 98 buvo laikoma vienu metu ne daugiau, kaip penki asmenys, kuomet kameroje yra įrengtos iš viso šešios miegamosios vietos (trys dviaukštės lovos). Laisva miegamoji vieta yra naudojama kameroje laikomų asmenų daiktams ir (arba) maisto produktams sudėti. Pareiškėjas galėjo, gavus įstaigos administracijos leidimą, užimti miegamąją vietą, esančią lovos antrame aukšte, paliekant laisvą vietą apačioje kameroje esančių asmenų sėdėjimui ir daiktų saugojimui. Kameroje prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų rūbams pakabinti. Be to, kiekvienam asmeniui įstaigos administracijos yra suteikiamos dėžės daiktų saugojimui. Kamerų dezinsekcija buvo vykdoma pagal nustatytą tvarką, taip pat ir atsižvelgiant į įstaigoje laikomų asmenų prašymus. Gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti ten laikomi asmenys, kurie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Teisės aktai nenumato pareigos aprūpinti nuteistuosius radijo imtuvais, o pareiškėjas galėjo turėti nuosavą kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą. Šiaulių kalėjimo rėžiminis korpusas pastatytas 1911 m., o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Dėl pastato statuso nėra galimybės nustatyta tvarka įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Kartais būdintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis ir tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis pareigūnų iškvietimo sistema. Pagal Aprūpinimo normų 9.1 punktą, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas. Taigi, tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas kameroje Nr. 98 yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną, toks įrengimas užtikrina privatumą. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti. Vadovaujantis higienos normų reikalavimais, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Teisės aktai karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras nenumato, todėl kamerose įrengta tik šalto vandens tiekimo sistema. Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Teisės aktai nenustato reikalavimo aprūpinti gyvenamąsias kameras skalbinių džiovinimo įrenginiais. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, o pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 24 d. Šiaulių kalėjime buvo laikomas kamerose Nr. 98 (plotas 19,87 kv. m) ir Nr. 101 (plotas 18,25 kv. m). Iš byloje esančios 2023 m. birželio 14 d. pažymos Nr. SV-24-16634 matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
7. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
8. Teismas, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl kalinamų asmenų teisių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio kankinimą ir nežmonišką elgesį, taikymo kontekste, konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus teismų praktikoje suformuotas 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma). Atsakovas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių kalėjimo kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių kalėjimo pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kameroje Nr. 98, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra 2,32 m. Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos. Šiaulių kalėjimas pastatytas iki Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (12.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos normos 17 p.). Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų dėl blogo oro kameroje nenustatė.
10. Teismas konstatavo, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge bei netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nenustatė.
Atsiliepimas
11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad sanitarinis mazgas nebuvo dezinfekuojamas. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, o šias aplinkybes patvirtina patalpų dezinfekcijos planai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nustatė, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 98 buvo stalas, taburetė 0,31 x 0,31 m. dydžio – 1 vnt., lentyna – 1 vnt. Iš 2023 m. birželio 14 d. pažymos Nr. SV-24-16634 matyti, kad kameroje Nr. 98 laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 24 d. buvo laikoma nuo 2 iki 5 asmenų, todėl konstatuotina, kad per visą ginčui aktualų laikotarpį nebuvo užtikrintas pakankamas sėdimas inventorius, t. y. nebuvo užtikrinta 1 sėdima vieta vienam asmeniui, tai neatitiko Aprūpinimo normų. Todėl Šiaulių kalėjimas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Tačiau kamerose yra lentynos, todėl pareiškėjo argumentus dėl lentynų nebuvimo ir galimybės tinkamai laikyti daiktus teismas atmetė.
13. Teismas pareiškėjo argumentus, kad kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko vertino kaip abstrakčius, nedetalizuotus ir deklaratyvius, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktas numato, jog kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau šių taisyklių 2 punktas numato, kad šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimui reikia atlikti darbus, kurie būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius šių aplinkybių, teismas konstatavo, jog teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl šių pažeidimų.
14. Teismas pareiškėjo teiginius, kad kameroje nebuvo galimybės klausytis radijo laidų, vertino kaip abstrakčius ir nedetalizuotus, deklaratyvius, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Teisės aktai nenumato radijo įrengimo gyvenamojoje kameroje. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šiuos pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.
16. Teismas konstatavo, kad likę pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikmės ginčo išsprendimui, o įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, todėl dėl likusių pareiškėjo argumentų nepasisakė.
17. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl konstatavo, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, nenustatyta, jog Šiaulių kalėjimo administracija ar kiti darbuotojai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nenustatyti.
18. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
19. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai taikant teisės aktus bei neatsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. Šiaulių kalėjimas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo nuo atsakomybės neatleidžia tai, kad Šiaulių kalėjimas yra kultūros paveldo objektas, o atsakovas žinojo apie tai, kad asmenys įstaigoje laikomi pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, analogiškais atvejais, nustačius pažeidimus, priteisimas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nustatant minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą, iš kameros ploto neišskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pareiškėjo teigimu, tai neatitinka naujausio reglamentavimo (Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15), todėl pareiškėjas prašo patikrinti ir apskaičiuoti ar nebuvo pažeistas 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimas.
Atsiliepimas
23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Tarnyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, konstatuodamas, jog pažeidimo pripažinimas jau savaime laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apeliaciniame skunde iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Ginčas byloje kilo dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas V. M. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 24 d.
26. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per visą ginčui aktualų laikotarpį nebuvo užtikrintas pakankamas sėdimas inventorius. Teismas taip pat konstatavo, kad teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, o įstaiga nesilaikė šio reikalavimo, tačiau pareiškėjas dėl šio pažeidimo neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjui 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad jam buvo užtikrintas pakankamas kameros plotas ir už nustatytus pažeidimus turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
29. Pasisakydama dėl gyvenamojo ploto normos užtikrinimo, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punkte buvo nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2023 m. sausio 5 d., 1.2.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.
30. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą kalinimo metu, nustatė ir byloje esantys duomenys tai patvirtina, kad pareiškėjo teisė į gyvenamąjį plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista, pareiškėjui, esant maksimaliam kamerose apgyvendintų asmenų skaičiui – 5, teko mažiausiai nuo 3,65 iki 3,974 kv. m ploto. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šiais duomenimis ir daro išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m).
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su tuo, kad teismas, skaičiuodamas gyvenamojo ploto normą, nepagrįstai neišskaičiavo iš jo sanitarinių mazgų užimamo ploto. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose formuoja analogišką praktiką (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą bei tai, kad minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje pažeidimo nenustatyta, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo užimamo ploto išskaičiavimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo. Dėl šio pažeidimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.
33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018).
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Šiaulių kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintas Aprūpinimo normose nustatytas sėdimų vietų skaičius kamerose, tačiau buvo laisva viena lova), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija laikytinas adekvačiu atsakovo padarytam teisės pažeidimui ir suderinamu su teismų praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-552/2021; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2021; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-123-575/2021 ir kt.).
35. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.