- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 2-1494-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00368-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- Z. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. V. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-825-254/2016 ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Z. V. ieškinį tenkinti, t. y. priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „FF LIZINGAS“ žalos atlyginimą iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Admivita“ ir Lietuvos valstybės visa apimtimi, priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl 2019 m. balandžio 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžiagos, kurios pagrindu priimta ši išvada, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), išreikalauti iš BUAB „FF LIZINGAS“ administratorės UAB „Admivita“ apskaitos duomenis apie šios bylos ginčui aktualių BUAB „FF LIZINGAS“ kreditoriaus finansinius reikalavimus, juos pagrindžiančius dokumentus, liudytojais apklausti pirmąjį UAB „Admivita“ atstovą A. G. ir teisėją D. R., o UAB „Admivita“ direktoriaus E. D. dalyvavimą pripažinti būtinu.
2. Ieškovas kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-825-254/2016 išduotus vykdomuosius raštus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė ieškovo Z. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašymo atnaujinti procesą pateikimas teismui pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus įmanomas, teismui priėmus naują sprendimą, atgręžtinis išieškojimas iš BUAB „FF LIZINGAS“, kadangi bendrovė neturi turto.
Atsiliepimas
7. BUAB „FF LIZINGAS“ ir bankroto administratorė UAB „Admivita“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2020 m. gegužės 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopiją bei duomenis apie siuntos įteikimą.
10. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nauji įrodymai galėjo būti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Be to, akcentuotina, jog ieškovo atskirasis skundas priimtas, todėl įrodymų dėl skundžiamos nutarties įteikimo ieškovui priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nėra teisiškai reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
14. Prašymo atnaujinti procesą pateikimas teismui pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo (CPK 372 straipsnio 1 dalis). Teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo tik nustatęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-825-254/2016, kartu prašo sustabdyti išieškojimą pagal šioje civilinėje byloje išduotus vykdomuosius raštus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas, prašydamas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės jokių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę imtis jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodė, tik remiasi faktu, jog nebus įmanomas atgręžtinis išieškojimas iš BUAB „FF LIZINGAS“, kadangi bendrovė neturi turto. Kaip minėta, pagal CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, prašymo atnaujinti procesą padavimas pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo. Iš ieškovo pateiktų duomenų negalima spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstolis, kokius vykdomuosius dokumentus antstolis vykdo, kuo tai pažeidžia ieškovo turtinius interesus ir kelia grėsmę būsimo galbūt galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo galimybėms. Ieškovas jokių duomenų apie konkrečius vykdymo veiksmus nepateikė.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstai nutarė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vien ieškovo atskirojo skundo teiginys, kad nebus įmanomas atgręžtinis išieškojimas iš BUAB „FF LIZINGAS“, kadangi bendrovė neturi turto, šio teiginio nepagrindžiant jokiais faktiniais duomenimis, nelemia būtinybės naikinti skundžiamos teismo nutarties ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
17. Kita vertus, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų pirma turi būti prima facie (preliminariai) įvertintas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nors esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir teismui nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau šioje proceso stadijoje byla jau yra užbaigta nagrinėti įsiteisėjusiu bei privalomu teismo sprendimu, todėl pareiškėjas, siekdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje proceso stadijoje, turi pagrįsti ne tik grėsmę, kad nesiėmus prašomų priemonių bus apsunkinta būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybė tuo atveju, jeigu procesas bus atnaujintas, bet ir pakankamai realų tikėtinumą, jog prašymas atnaujinti procesą bus patenkintas ir byla dėl ginčo esmės bus nagrinėjama pagal prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą. Tokią išvadą patvirtina ir jau minėta CPK 372 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.
18. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jo netenkino. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui (pareiškėjui) nepalankus teismo procesinis sprendimas, net nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas, priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016, kt.). Taigi, ieškovui nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą, priėmimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo preliminarų pagrįstumą – negalima.
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.