Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos ir Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. B. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 2 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-14-485/2016 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 str. 3 d. tuo, kad turėdamas pravardę „Č“, 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B., pravardę „D“ bei V. Va. pravarde „Š“, „H“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. B., nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario dalyvavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. pravarde „S“, D. Š. pravarde „Š“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ((toliau – BPK) 39¹ str. tvarka), T. T. pravarde „D” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), V. V. pravarde „V“, Ž. Š. pravarde „Ž“, E. B. pravarde „E“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „Ž“, R. S. pravarde „R“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „S“, A. K. pravarde „A“, R. Z. pravarde „A“, K. P. pravarde „A“, J. J. pravarde „S“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. Be. pravarde „A“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „K“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B., V. Va., S. A., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

- A. B. ir T. B. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2010 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“, kuriuos nuo įgijimo iki 2010 metų vasaros neturėdami leidimo laikė prie namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, po ko perdavę saugojimui T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), Kaune, o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012-03-02 –T. T. name (duomenys neskelbtini), Kaune;

- A. B., T. B., V. Va. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012-03-02 neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T. B. namų adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur juos 2011 m. pradžioje atgabeno V. Va.. Vieną iš pistoletų su šoviniais A. B. nurodymu T. T. 2011 m. pradžioje nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., kur perdavė V. V..

T. B. dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje T. B. su A. B., S. A. ir V. Va. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprūpindavo į užsienį išvykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniškai dalyvaudavo vagystėse. T. B. 2010-2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B., Ž. J. pravarde „Ž“, R. S. pravarde „R“, R. N., P. R., A. K. pravarde „A“, K. P. pravarde „A“, J. J. pravarde „S“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), R. Z. pravarde „A“, S. L. pravarde „S“, A. Be. pravarde „A“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 str. tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „K“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 3 d., 300 str. 3 d., 306¹ str. 1 d.

Taip pat T. B. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. bei dalyviais V. Va. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ str. tvarka), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų- turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 2 d. ir 178 str. 3 d., 300 str. 3 d., 306¹ str. 1 d. (26 nusikalstamos veikos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka T. B. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam T. B. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis T. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo T. B. gynėjas advokatas Mindaugas Šeškauskis skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Nurodo, kad su skundžiama sutartimi nesutinka ir mano, kad ji turi būti panaikinta.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad vien inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas bei įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumas nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo arba darys naujus nusikaltimus (2013 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-392/2013). Gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Kuo asmuo yra ilgiau laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime (2014 m. liepos 24 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-267/2014). Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą.

Advokatas pažymi, kad apygardos teismas priėmė nutartį dar trims mėnesiams pratęsti suėmimo terminą kaltinamajam T. B., jau kalinčiam 4 su puse metų nesant priimto teismo nuosprendžio, kuriuo būtų įrodyta jo kaltė, tik deklaratyviai nurodęs tas pačias identiškas suėmimo skyrimo sąlygas, kaip ir ankstesnėse nutartyse. Teismas neišanalizavo visų bylos duomenų, savo nutartį kas kartą grindžia tais pačiais motyvais, nesigilina į naujas bylos aplinkybes, remiasi kvestionuojamais duomenimis, kurių nepakanka T. B. kaltei įrodyti. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiais tiksliais duomenimis teismas remiasi pratęsdamas T. B. suėmimą, taip pat nėra pateikiami svarūs argumentai, kurie motyvuotų nepagrįstai ilgą, net ketverius su puse metų besitęsiantį asmens sulaikymą. Kauno apygardos teismo nutartyje akivaizdžiai matoma, jog remiantis tais pačiais motyvais, apsiribojama formaliu bylos duomenų išvardijimu, neišdėstyti argumentai, kodėl negalima taikyti švelnesnės kardomosios priemonės (pvz., BPK 131¹ str. numatytą intensyvią priežiūrą) ar jų komplekso, nėra naujai peržvelgiami bylos duomenys, o tik mechaniškai pakartotinai išdėstomi deklaratyvūs argumentai, kurie iš esmės neatskleidžia bei nepagrindžia T. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu kaltinamasis T. B. buvo nuteistas dar net neišnagrinėjus bylos iš esmės, dėl ko akivaizdžiai buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. 1 d. ir BPK 44 str. 6 d, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencijos) 6 str. 2 d.

Gynėjas atkreipia dėmesį, jog pagrindų pratęsti suėmimo terminą nebuvimą rodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas jau yra baigtas, teisėsaugos institucijų teigimu, duomenų kaltei įrodyti pakanka, slėpti nėra ko, be to, beveik visas nuosavybės teise T. B. priklausantis turtas areštuotas, o įvertinus ir tai, kad kaltinamasis neturi ryšių užsienyje, nėra pagrindo teigti, jog asmuo bėgs ar slapstysis. Kaltinamasis yra suimtas ir kali jau daugiau nei pusketvirtų metų už nesmurtinių nusikalstamų veikų padarymą. Tokios trukmės kalinimas, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio, yra nepagrįstas ir nepateisinamas asmens teisių ir laisvių požiūriu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad T. B. kaltinamas nesmurtinių nusikalstamų veikų padarymu, nors anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, laikytina, jog viešuoju interesu negali būti pateisinamas toks ilgas kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymas, nesant priimto apkaltinamojo nuosprendžio. Nepagrįstai, pratęsus suėmimo terminą kaltinamajam, buvo pažeistas proporcingumo principas, įtvirtintas BPK 11 str.

Advokatas nurodo, kad teismas pakartotinai daro nepagrįstą išvadą, jog T. B. nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Teismas teisingai nurodo, kad T. B. yra vedęs ir šiuo metu su šeima negyvena, tačiau kaltinamasis su šeima negyvena ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bet dėl valstybės jam taikomos kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. B. net ir būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje nuolatos (4 kartus per mėnesį) yra lankomas savo žmonos bei dviejų nepilnamečių vaikų, kas tik patvirtina, jog T. B. ryšiai su savo šeimos nariais yra itin tvirti ir net po ketverius metus trunkančio suėmimo nenutrūkę. Tiek kaltinamasis, tiek jo šeimos nariai dėl jam nuolatos pratęsiamo suėmimo patiria itin didelių nepatogumų, o dėl to kenčia ir šeimos gyvenimas. Kaltinamasis iki pat suėmimo nuolatos gyveno su savo žmona bei dviem nepilnametėm dukrom. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį šių aplinkybių visiškai neanalizavo ir dėl to priėjo prie nepagrįstos išvados, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais ir dėl to bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. B. gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundas netenkinamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų S. A., Ž. Š., liudytojų A. B., D. Š., T. T. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo T. B. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju T. B. kaltinamas galimai padaręs daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam T. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad T. B. kaltinamas galimai padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, T. B. anksčiau buvo teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas (teistumas išnykęs), kas leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Nors gynėjas skunde nurodo, kad T. B. yra vedęs ir jo žmona su dviem nepilnamečiais vaikais jį nuolat lanko Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad T. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Minėta, kad T. B. taip pat kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurios patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. T. B. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o, vertinant T. B. inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobūdį, mastą ir jų kiekį, galima daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir reiškia, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog T. B. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad T. B. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2012 m. kovo 2 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už T. B. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra T. B. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. B. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis bei veikdamas jo sudėtyje. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas leidžia T. B. vertinti kaip itin linkusį nusikalsti asmenį. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. B., kiekį, pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam T. B. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo T. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti T. B. gynėjo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam T. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.