Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.2; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.2

2026 m. vasario 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas,

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį – 5 MGL dydžio baudos bausme;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį – 10 MGL dydžio baudos bausme;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio baudos bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1300 Lt dydžio baudos bausmė,

5) Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį – 8 MGL dydžio baudos bausme. Paskirta galutinė subendrinta – 16 MGL dydžio baudos bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

7) Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmė subendrinta su 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 8 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė; 2022 m. gruodžio 6 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų lygtinai, neatlikus 1 mėnesių 24 dienų bausmės dalies; 2023 m. liepos 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2025 m. liepos 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį (iš viso 120 valandų), 2025 m. rugpjūčio 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2025 m. gruyodžio12 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., laikotarpyje nuo 2025 m. liepos 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. terorizavo buvusią sugyventinę G. J., grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą ir sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2025 m. liepos 19 d., 22.34 val. nukentėjusiajai G. J. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) per socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programą „Messenger“, pasivadinęs ,,Buvo Nebuvo“ grasino nukentėjusiajai G. J. rašydamas ,,Kada tau geriau gaut malku ? Pries darba ar po?“, „Klausiu kada tau geriau pries ar po darbo“, 2025-07-20, 12.35 val. rašydamas „Ziurke uzmusiu bazaras…...“, "Valkata nx mane pamatei ir iskart paprasei kad ta ziurke paduotu maista. Tau smagu mane zemint tai dbr pamatysi kaip as tave pazeminsiu", 13.14 val. rašydamas "Vadinasi turi ka slept jei ragelio neduodi paziuret . Prizadu valkata verksi kruvinom asarom" bei 2025 m. liepos 20 d. apie 7.40 val. ir apie 13.00 val. atvažiuodamas į nukentėjusiosios G. J. darbovietę, esančią, ir vaikštinėdamas aplink, ją baugino, dėl ko sutriko nukentėjusiosios G. J. psichinė sveikata ir ji buvo patalpinta į LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos centrą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2025 m. liepos 21 d., 19.11 val. rašydamas „Blt uz tas isdavystes atsiimsi prizadu“, 20.10 val. rašydamas „Blt tu siuksle kuo ilgiau pisi ignorus tuo bus tik blogiau visiem“ grasino sutrikdyti jos sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, kadangi 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl G. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo, be to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. liepos 23 d., 2025 m. liepos 26 d. atvyko prie nukentėjusiosios G. J. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tokiu būdu naudodamas psichologinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją G. J..

Be to, jis 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 16.15 val. prie namo adresu (duomenys neskelbtini) tyčia, du kartus dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai G. J. į veidą ir du kartus dešinės rankos delnu į pakaušį, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį viršutinės lūpos sumušimu.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio ir parodė, kad nukentėjusiajai trenkė per veidą ir rašė prokurorės perskaitytas kaltinime žinutes iš pykčio. Neturėjau to omenyje daryti, ką jis jai rašė tik norėjo, kad ji parodytų telefoną. Jis teistas dėl sveikatos sutrikdymo, bausmę atlikęs. Nukentėjusioji nuo pirmos dienos žinojo, kad jei bus jam neištikima bus jai blogai, dėl to turėjo žinoti, kad norint permiegoti su kitais reikia pirma su juo išsiskirti. Po šių žinučių nukentėjusioji pasamdė kažkokius asmenis, kurie jį sekė ir grasino, kad nužudys, norėjo apie tai su ja pakalbėti, dėl to ir nuvažiavo pas nukentėjusią. Supyko dėl to ir davė į veidą. Nemano, kad vartojo psichinę prievartą, kaip ji su juo elgėsi taip ir jis su ja, grasinimai nėra tikri, tiesiog norėjo truputį pabauginti, kad parodytų telefoną. Norėjo paklausti, kas jį persekiojo, ji neturėjo ką atsakyti, o jis užpyko ir jai trenkė. Tas kas išvardinta kaltinime su viskuo sutinka, bet tai buvo ne tikras bauginimas, o ne realus grasinimas. Pripažįsta, kad baugino, kaip ir nurodyta kaltinime bei pripažįsta, kad sukėlė sveikatos sutrikdymą.

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiosios G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad A. M., kuriam dabar yra 35 metai, pažįsta 6 metus. Susipažinę, po kurio laiko kartu apsigyveno, bet po pusantrų metų draugystės ir gyvenimo kartu jis ją ir jos mamą R. U., sumušė ir dėl to buvo paskirtas laisvės atėmimas dviem metams, kurį atliko Marijampolės įkalinimo įstaigoje. Po dviejų metų jis išėjo iš įkalinimo įstaigos ir jie vėl pradėjo draugauti. Kartu dar pagyveno metus ir per tuos bendro gyvenimo metus jis prieš ją smurtavo fiziškai ir psichologiškai, bet į policiją nesikreipė. Po metų draugystės, susiklosčius aplinkybėms, dėl darbo ir pajamų, ji grįžo gyventi pas mamą (duomenys neskelbtini), bet bendravimo nenutraukė. Susirašinėdavo ir susitikinėdavo ir taip tęsėsi dar du metus, bet per tuos du metus, toliau jis prieš ją fiziškai smurtavo sukeldamas jai fizinį skausmą ir psichologiškai smurtavo, vadindavo ją „žiūrke, valkata“, „aš tave sudaužys, ji tave užmušiu“ ir jo šitų grasinimų visada bijojo, nes jis jau ją buvo sumušęs. 2025 m. liepos 19 d. ji jam pasakė, kad skiriasi, ji nenori būti kartu, nes yra nelaiminga. Ir tada jis pradėjo jai grasinti, kad sumuš, užmuš, kad kentės visi aplinkiniai žmonės. 2025 m. liepos 21 d. jis atvyko prie darbovietės, (duomenys neskelbtini) ir kalbino kolegę. Jos prašė, kad ją pakviestų su juo pakalbėti. Bet kolegė pasakė, kad ji užsiėmusi ir negali su juo pakalbėti ir jis išvažiavo. Tada tą pačią dieną, apie 12.00 val. jis vėl atvyko į darbovietę ir vaikščiojo aplink, jai rašinėjo į socialinio tinklo "Facebook", "Messenger" programėlę, kad duotų jam savo telefoną, nes jis nori patikrinti išklotines, kam ji skambino, su kuo susirašinėjo. Bet ji su juo nesusitiko ir telefono nedavė. Jis jai visą dieną rašinėjo žinutes su priekaištais. Iš to streso ir baimės darbe ją ištiko panikos priepuolis ir kolegos iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai ją pristatė į psichiatrijos skyrių, (duomenys neskelbtini) Nuo 2025 m. liepos 21 d. ji buvo Moterų krizių intervencijos skyriuje. Ji nuo tos dienos jį užblokavo, kad jis jai neskambintų ir nerašytų. 2025 m. liepos 22 d. jis atvažiavo vėl į jos darbovietę ir stebėjo ar ji yra darbe. Ją apie tai informavo kolegė G, kurios pavardės neatsimena. Pabuvęs prie darbovietės, tą pačią dieną jis nuvyko pas jos mamą, (duomenys neskelbtini). Beldėsi į duris sakydamas „kur ta valkata“. Mama jam durų neatidarė, liepė pasišalinti nuo durų ir jis išėjo. Taip pat 2025 m. liepos 22 d. jis teiravosi, kur ji yra. Ji jo bijo, nes jo grasinimai yra realūs, nes jis ją yra mušęs, tik iš baimės ji nesikreipdavo į policiją, nes jis grasindavo, kad jeigu kreipsis bus dar blogiau. Visas grasinančias žinutes pateiks po apklausos. Prašo asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Papildomos liudytojo apklausos metu G. J. parodė, kad tvirtina anksčiau liudytojų apklausų metu duotus parodymus, tik nori patikslinti. A. M. pažįsta 6 metus, tačiau jie nebuvo sugyventiniai, prieš 2 metus pagyveno tik keletą mėnesių, nevedė bendro ūkio, bendrų vaikų neturi. Visą laiką jų tarpusavio santykiai buvo įtempti, ji norėjo nutraukti ryšius, bet susitaikydavo ir vėl pykdavosi. 2025 m. liepos 19 d. vakare, jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), Aurimas per "Messenger" programėlę pradėjo rašyti grasinančias žinutes, grasino fiziniu smurtu, nes jam pasakė, kad nori išsiskirti su juo. Susirašinėjimo nuotraukas jau yra pridėjusi prie atliekamo tyrimo. A. M. socialiniame tinkle "Facebook" pasivadinęs "Buvo Nebuvo". Suprato, kad jis tikrai gali prieš ją panaudoti fizinį smurtą, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ar net užmušti, nes jis jau buvo teistas dėl to, kad sužalojo ją. 2025 m. liepos 20 d. pirminėje apklausoje buvo suklydusi datą, apie 7.40 val. būdama darbo vietoje, greito maisto restorane (duomenys neskelbtini), dar neprasidėjus jos darbo laikui, ji per langus pamatė, kad A. automobiliu "Audi A6", tamsiai mėlynos spalvos, važinėja apie pastatą, stoviniuoja aikštelėje, suprato, kad jis jos laukia, kol ji ateis į darbą. Automobilyje jis buvo vienas, ji jį gerai matė. Tą dieną į darbą atėjo anksčiau, apie 7.15 val., nors jos pamaina turėjo prasidėti 8.00 val. Apie 8.10 val. pamatė, kad A. nuo darbovietės išvažiavo. Galimai apie 13 val., tiksliai laiko neprisimena, bet sprendžia iš susirašinėjimų, kuriuos yra pateikusi prie tyrimo, A. vėl atvažiavo prie darbovietės, liepė duoti jam apžiūrėti jos telefoną, bet ji nesutiko. Tada jis privažiavo tuo pačiu automobiliu ir vienas, prie "Drive in" langelio, paprašė kolegės G., kad ją pakviestų, bet ji pasakė, kad ji dirba. Tą dieną ji G. buvo papasakojusi apie A. jai keliamą įtampą, kad jis ją baugina, nuolatos sekioja ir buvo pasakiusi, kad neis kalbėtis su A.. Po G. atsakymo, A. išvažiavo nuo darbovietės. Tada jai prasidėjo baimės ir panikos priepuolis ir iš G. telefono ji išsikvietė med. pagalbą bei policiją. Atvykę medikai ją pristatė į Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos centrą, kur gydėsi iki 2025 m. liepos 30 d., be to rugpjūčio mėnesį dar lankė dienos stacionarą toje pačioje klinikoje, jai buvo teikiama psichiatrų ir psichologų pagalba. Be to, jai gulint ligoninėje, 2025 m. liepos 21 d. A. vis rašinėjo grasinančias žinutes per "Messenger" programėlę, bet jam neatrašė, nerašė, kad yra ligoninėje. Gulėdama ligoninėje, ji bendravo su mama R. U., su kuria ji kartu gyvena ir tai žino A.. Mama jai sakė, kad A. buvo atvažiavęs prie namų (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. liepos 23 d., 2025 m. liepos 26 d., ieškodamas jos, važinėjo apie namus, beldė į duris ir klausinėjo, kur ji, bet mama jam nesakė, kad ji yra ligoninėje. Išėjusi iš ligoninės su A. nebendravo, jį buvo užblokavusi "Facebook" tinkle, blokavo jo telefono skambučius. A. nebuvo atvažiavęs pas ją į namus, su juo jokių ryšių, kontaktų neturėjo. A. labai seniai buvo davusi prisijungimus prie savo "Facebook" paskyros, jis galėjo ja naudotis. Kad A. negalėtų pasinaudoti jos "Facebook" paskyra, ji po kelių dienų ją užblokavo, panaikino, ji yra nebeaktyvi ir šiuo metu turi savo asmeninę paskyrą, iš kurios bendrauja (1 t., b. l. 21–22, 95 – 97).

Liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba restorane (duomenys neskelbtini) kartu su kolege G. J.. 2025 m. liepos 20 d. ryte 07.10 val. atėjo į darbą ir pradėjo ruoštis darbui. Pamatė, kad aplink darbovietę važinėja vyriškis su ,,Audi“ markės automobiliu, tamsiai mėlynos spalvos. Tada G. pasakė, kad kažkas važinėja aplink darbovietę, nors dar jos nedirba. G. atsidususi pasakė, kad ten jos vyras, kad su juo skiriasi, bet jis ją persekioja ir nepalieka jos ramybėje. Parodė jai žinutes, kuriose jis jai rašė grasindamas, kad sumuš, kad ji nuo jo nepabėgs. Po kurio laiko jis privažiavo prie (duomenys neskelbtini) langelio ir stovėjo. Ji atidarė langelį ir paklausė ko jis nori. Jis pasakė, kad nori jog pakviestų G.. Ji pasakė, kad G. dirba ir jos nekvies, tada vyras nuvažiavo. Po poros valandų G. jai pasakė, kad jis parašė, kad ji duotų jam savo telefoną, nes jis nori patikrinti su kuo ji bendrauja telefonu. G. jam telefono nedavė, o jis jai toliau rašinėjo. Tada jos jį pamatė vaikščiojant aplink darbovietę. G. pamačiusi jį labai išsigando ir jai prasidėjo panikos priepuolis. Ji išsikvietė policijos pareigūnus ir medikus. Medikai G. išsivežė. 2025 m. liepos 21 d. ryte atėjusi į darbą, pamatė tą patį automobilį, stovintį kitoje gatvės pusėje. Automobilis stovėjo apie valandą laiko ir išvažiavo. G. jų darbovietėje dirba apie pusę metų, bendraudavo su kolegomis, bet nepasakojo apie santykius su vyru, tik po tos dienos, kaip jis pasirodė jų darbovietėje ji pasisakė, kad skiriasi su vyru, kad jis jos nepalieka ramybėje. Kartais matydavo, kad G. ateina į darbą pavargusi, pasimetusi, be nuotaikos ir irzli (1 t., b. l. 34–35).

Liudytojos R. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos dukra G. J. draugavo su A. M. apie 6 metus. Kol G. draugavo su A., ji su juo nebendraudavo, tik žinojo, kad G. turi draugą. Tuo metu G. jai nieko nepasakojo, kad kažkas tarp jos ir A. vyksta negero, bet ji matydavo, kad ji pasidarė labai uždara, liūdna, įbauginta, paklausus nenorėdavo kalbėti apie savo būseną, sakydavo, kad viskas gerai, bet ji matydavo, kad kažkas negerai. Jų draugystė tęsėsi apie 2 metus ir tada A. ją ir G. sumušė. Dėl to atliko bausmę įkalinimo įstaigoje. Kaip jis išėjo iš įkalinimo įstaigos, jie vėl pradėjo bendrauti ir draugauti. G. gyveno pas ją, (duomenys neskelbtini). A. jos namuose niekada negyveno. Jis atvažiuodavo į jos kiemą, belsdavo į duris, kad pakviestų G.. G. jo bijodavo, todėl visada išeidavo pasikalbėti. G. sakydavo, kad jei neis pakalbėti, jis nenustos baladotis, neduos ramybės. Po tokių jo apsilankymų suprato, kad G. yra jo įbauginta. Bandė su G. kalbėti, kad išsiskirtų su juo, bet ji sakydavo, kad jis vis tiek neatstos. Nuo šių metų G. pradėjo atvirai pasipasakoti kas vyksta su A.. G. sakydavo, kad jis prieš ją psichologiškai smurtauja, jai grasina, kad sumuš. Jis pyksta ant jos, kaip ji dirba ir neturi laiko jam atrašyti į žinutes. 2025 m liepos 20 d. apie 14.00 val. jai paskambino G. ir pasakė, kad ją veža į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią psichiatrijos kliniką. Ji iš karto suprato dėl ko, nes paskutinėmis dienomis matė, kad ji nerviškai išsekusi. 2025 m. liepos 21 d. A. atvyko pas ją į kiemą ir klausė „kur valkata?“, jo į namus neįsileido, nes bijojo, kad sumuš. 2025-07-23 dieną A. sukiojosi aplink namus, bet prie durų atėjęs nebuvo. 2025 m. liepos 26 d. apie 10.40 val. A. atvyko į kiemą, beldėsi į duris ir vėl sakė „kur ta valkata?“, su juo nebendravo ir neįsileido. Kaip G. buvo psichiatrijos klinikoje, ji su ja bendravo telefonu ir G. jai iš vien kartojo, kad jo labai bijo, nes jis jai grasina, kad sumuš (1 t., b. l. 39).

Iš 2025 m. liepos 21 d. pareiškėjo teikiančio skundą, pranešimo apie įvykį matyti, jog parodymų protokole G. J. nurodė, kad ją persekioja draugas, grasina jai, įsilaužė į jos socialinius tinklus "Facebook", (duomenys neskelbtini) savitarną. Taip pat nurodė, kad "A. jau ne pirmą kartą jai grasina, jog ją sumuš, vadina ją debile, žiurke. Ją seka, prašo uždėti apribojimus, nes ji dabar dėl jo psichologinio smurto yra ligoninėje (1 t., b. l. 14–15).

Iš Policijos registruojamų įvykio registro informacijoje apie įvykį (duomenys neskelbtini) matyti, kad gautas telefoninis G. J. prisistačiusio asmens pranešimas, kad prieš 5 minutes aplink darbovietę (duomenys neskelbtini) vaikščiojo vyras A. M., nuo kurio vakar sulaukė grasinančio turinio žinučių, grasino fiziniu susidorojimu. Moteriai silpna. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja G. J., kuri paaiškino, kad jog jos buvęs vaikinas A. M. laukia jos prie darbovietės, prieš darbą ir po darbo, rašinėja įvairias grasinančias žinutes, atvažiuoja prie darbovietės su Audi markės automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukiojasi aplinkui ir neduoda ramybės. Kadangi G. J. pasijuto blogai į vietą buvo iškviesta ir GMP brigada. Atvykus medikams moteris išreiškė aiškų norą žudytis, todėl buvo pristatyta į S. D. ir S. G. psichiatrinę ligoninę. Paklausus ar ši norės rašyti pareiškimą, ši nurodė, kad ji rašys vėliau, kadangi šiuo metu yra labai susijaudinusi (1 t., b. l. 17).

Iš 2025 m. liepos 30 d. G. J. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad ji nuo 2025 m. liepos 20 d. iki 2025 m. liepos 30 d. gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos centre (1 t., b. l. 31).

Iš įvykio ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2025 m. liepos 26 d., 11.07 val. G. U. pranešė, jog prie (duomenys neskelbtini), asmuo beldžia į duris, klausia "kur ta valkata". Jam durų neatidarė, liepė eiti nuo durų ir nepersekioti dukros (1 t., b. l. 42).

Iš savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog G. J. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas nukentėjusiosios G. J. pateiktas telefonas, kuriame matyti, kad mobilaus ryšio telefonas SAMSUNG (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos. Ant minėto telefono matomos nusidėvėjimo žymės. Telefonas yra be saugos užrakto. Pagrindiniame telefono ekrane matomos programėlių piktogramos. Atidarome skambučių išklotinės programėlę, kurioje matomi įeinantys ir išeinantys skambučiai. 2025-07-19, 16.16 val. matomas įeinantis skambutis vartotojo (duomenys neskelbtini); 2025-07-20, 12.58 val. matomi trys praleisti skambučiai vartotojo (duomenys neskelbtini); 2025-08-02, 14.42 val. matomas skambutis iš vartotojo (duomenys neskelbtini); 2025-08-05, 12.34 val. matomi du skambučiai iš vartotojo (duomenys neskelbtini) ir 17.51 val. matomi šeši skambučiai iš vartotojo. Atidarius programėlę „Messenger“, susirašinėjimo žinutes su asmeniu, kuris programėlėje pasivadinęs „Buvo Nebuvo“ vartotojo vardu, matomas susirašinėjimas, kuriame liepos 19 d., 22.34 val. rašoma „Kada tau geriau gaut malku ? Pries darba ar po?“, „O tau normalu kaip slepi viska ?. Ziurke net grafiko nesugebi atsiust .“, „Klausiu kada tau geriau pries ar po darbo“. Liepos 20 d., 10.04 val. rašoma „Px man . Kelk rageli kita karta“, liepos 20 d., 10.37 val. rašoma „Ziurke as noriu paziuret pagal isklotines ka pratrynus“, liepos 20 d., 11.16 val. rašoma „Tu trbt nori kad tikrai gedos pridaryciau“, liepos 20 d., 12.35 val. „Ziurke apie tai dar pasnekesim“, „Ziurke uzmusiu bazaras ......“, „Valkata nx mane pamatei ir iskart paprasei kad ta ziurke paduotu maista . Tau smagu mane zemint tai dbr pamatysi kaip as tave pazeminsiu“, liepos 20 d., 13.14 val. „Vel padla pradedi suda malt ?....“, „Vadinasi turi ka slept jei ragelio neduodi paziuret . Prizadu valkata verksi kruvinom asarom“. Liepos 21 d., 19:11 val. „Blt uz tas isdavystes atsiimsi prizadu“, liepos 21 d., 20.10 val. „Blt tu siuksle kuo ilgiau pisi ignorus tuo bus tik blogiau visiem“. Liepos 21 d., 20.40 val. „Dar valjata per tave masina sudauziau“. Toliau matoma, kad žinutės yra ištrintos. Pakvitavimu, mobilaus ryšio telefonas "(duomenys neskelbtini) grąžintas G. J.. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 46–49, 50–59).

Iš 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio matyti, jog A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl G. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t., b. l. 165 – 172).

Iš 2025 m. rugsėjo 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolą matyti, kad G. J. pranešdama apie įvykį parodė, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 16.15 val. ties pastatu (duomenys neskelbtini), gatvėje, buvęs jos draugas A. M., žodinio konflikto metu, tyčia, dešinės rankos delnu, du kartus sudavė jai į veidą, t. y. kairį skruostą ir lūpas bei tyčia, du kartus, dešinės rankos delnu, sudavė į pakaušį. Tokiais savo veiksmais A. M. sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo viršutinę lūpą, dėl ko lūpa yra sutinusi. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti A. M. įstatymo numatytas poveikio priemones. Apklausiama G. J. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 16.05 val. pasiėmė savo sūnų, gim. 2021 m., iš darželio (duomenys neskelbtini) ir ėjo namo į (duomenys neskelbtini) Jai priartėjus prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, pastebėjo, kad kelkraštyje prie sankryžos stovi automobilis "Audi A6", o viduje sėdi jos buvęs draugas A. M., gim. (duomenys neskelbtini) Jai priartėjus prie namo (duomenys neskelbtini), A. M. privažiavo automobiliu ir atsidaręs langą paklausė "ar kalbėsi su manim?". Ji A. M. atsakė, kad neturi su juo apie kalbėti, o jis paklausė "žiurke, tave gal sudaužyt?" ir išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio A. M. priėjo prie jos ir tyčia, dešinės rankos delnu, du kartus sudavė jai į veidą, t. y. kairį skruostą ir lūpas bei tyčia, du kartus, dešinės rankos delnu, sudavė jai į pakaušį. Po gautų smūgių ji pradėjo šauktis pagalbos, tačiau įvykio metu aplinkui žmonių nebuvo, o pravažiuojančios mašinos nesustojo. Jai pradėjus šaukti ir pasakius A. M., kad kvies policiją, šis įsėdęs į savo automobilį nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Ji iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą atvyko GMP, kurie ją apžiūrėjo, nes po įvykio iš viršutinės lūpos bėgo kraujas, taip pat jautė ir jaučia skausmą lūpų ir pakaušio srityse. A. M. yra buvęs jos sugyventinis, ji su juo kartu gyveno apie metus laiko, tačiau jie kartu nebegyvena jau apie 1,5 metų, o paskutinius 2 mėnesius su juo išvis nepalaiko jokio ryšio, bendrų vaikų neturi, tad jų artima aplinka nesieja. Jos nuomone A. M. šitaip elgiasi, nes nori su ja susitaikyti, vėl bendrauti, tačiau ji nenori ir jį atstumia. A. M. anksčiau, taip pat yra prieš ją fiziškai smurtavęs, tačiau tai jau buvo seniai, maždaug prieš 4 metus. Taip pat A. M. jai yra grasinęs ir ją persekiojęs, dėl ko, taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po šio įvykio jaučia skausmą pakaušio ir viršutinės lūpos srityje, kreipsis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Turi pretenzijų A. M. dėl jai sukelto fizinio skausmo (1 t., b. l. 64–68).

Iš įvykio ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 11 d., 16.16 val. G. J. pranešė, jog ką tik buvęs sugyventinis privažiavęs gatvėje smogė į veidą, prakirto lūpą, kraujuoja, laukia gatvėje. Vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73).

Nuketėjusioji G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad tvirtina anksčiau liudytojų apklausų metu duotus parodymus, tik patikslina, jog 2025 m. rugsėjo 11 d. apie 16.15 val. prie (duomenys neskelbtini), kuomet su 3 m. sūnumi ėjo namo, pasiėmusi vaiką iš darželio, privažiavo buvęs draugas A. M. savo automobiliu "Audi". Per atidarytą langą kvietė pasikalbėti, ji nesutiko, tada jis išlipo iš automobilio. Stovėdamas priešais ją, dešinės rankos delnu sudavė jai per kairįjį skruostą, pajuto momentinį skausmą ir nusisukinėjau nuo jo, kai tuo metu A dešinės rankos delnu sudavė jai antrą smūgį, pataikydamas į lūpas. Šis smūgis buvo stiprus, jai praskėlė viršutinę lūpą. Kai nusisuko nuo A, jis dar du kartus sudavė delnu jai į pakaušį, sukeldamas momentinį fizinį skausmą, bet jokių sužalojimų pakaušyje nepadarė. 2025 m. rugsėjo 27 d. jai per "Messenger" parašė A ir pakvietė susitikti. Baigusi naktinę pamainą darbe 2025 m. rugsėjo 28 d. apie 00.30 val. ji susitiko su A, pati nuvažiavo į jo namus, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jų santykiai nebekonfliktiški, tačiau artimai nebendrauja. Prašo nubausti A. M. už jo padarytas veikas įstatymų nustatyta tvarka. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau civilinio ieškinio byloje ji nereikš (1 t., b. l. 95–98).

Iš 2025 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie sankryžos (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 74–81).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusioji G. J. apžiūrėta ir matyti, jog ant kurios lūpų matomas patinimas. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 99–108).

Iš specialisto išvados Nr. G 1942/2025(02) matyti, kad viršutinės lūpos sumušimas G. J. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 121–122).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Kaltinamasis A. M. pripažino, kad laikotarpyje nuo 2025 m. liepos 19 d. iki 2025 m. rugsėjo 9 d. terorizavo buvusią sugyventinę G. J., grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą ir sistemingai baugino, naudodamas psichinę prievartą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą, laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-121/2015, 2K-327/2016). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis neneigia, kad jo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiąją, tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas) ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino. Kaltinamojo A. M. kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinki duomenys – nukentėjusiosios G. J. parodymai, liudytojų R. U., G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada bei kita rašytine medžiaga. Kaltinamasis A. M. veikė netiesiogine tyčia – jis suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto (tyčia, du kartus dešinės rankos delnu sudavė į veidą ir du kartus dešinės rankos delnu į pakaušį) nukentėjusiajai gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju – nežymiai sutrikdyti sveikatą), kurių norėjo ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokias išvadas teismas daro vertindamas kaltinamojo konkrečius atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Tarp A. M. naudoto fizinio smurto, tai yra keturių smūgių sudavimo ir nukentėjusiosios įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta ištirtų įrodymų visetu.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Kaltinamasis A. M. nusikalstamas veikas vykdo nuo 2012 m. Daugelis nusikaltimų yra turtinio pobūdžio – vagystės, dažniausiai iš patalpų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. 2020 m. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalį (trys veikos) (nusikaltimai žmogaus sveikatai). Matyti, kad A. M. naujus nusikaltimus daro neilgai trukus po bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visas kaltinamąjį A. M. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad jis pripažintinas recidyvistu. Dėl to jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vykdant nusikalstamą veiką, pripažintina ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. M. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis praeityje teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo A. M. asmenybę. Jis yra darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą. Priklausomybės ligų įskaitose per 5 metų laikotarpį neregistruotas. VšĮ Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė, todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad šiuo metu A. M. teisiamas jau 10 kartą, 4 kartus baustas administracine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas teismai A. M. buvo skyrę baudas, viešųjų darbų, arešto bei laisvės atėmimo bausmes, tačiau bausmėmis siekiami tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis pakartotinai nusikalsdavo. Kaltinamojo pakartotinis turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas, nusikalstamų veikų darymas neišnykus teistumui, sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio kaltinamojo nusikalstamo elgesio dalis ir pakankamai ilgą laiką nusikalstamų veikų darymas buvo jo gyvenimo būdu.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už nusikalstamas veikas paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, švelnesne nei laisvės atėmimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti kitos rūšies bausmę A. M. nėra tikslinga, nes jis ne kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas, praeityje jam jau buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumai nėra išnykę. Nors A. M. prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje yra nustatyta sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, todėl teismas skiria didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, kai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų iš dalies pridedama švelnesnė bausmė ir skirtina subendrinta bausmė.

Kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Įvertinus kaltinamojo, kuriam laisvės atėmimo bausmė skiriama asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 75 straipsnio 6 dalies 8, 9 punktuose, t. y. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nesilankyti nukentėjusiosios namų adresu(duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su nukentėjusiąja G. J.. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų.

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas pagal BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir skirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam A. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 8, 9 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, vykdymo atidėjimo metu A. M. įpareigojant:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nesilankyti nukentėjusiosios G. J. namų adresu, (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja G. J..

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą (duomenys neskelbtini) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.