Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. lapkričio 30 d. apie 04.49 val. Nemenčinės pl., Vilniuje, troleibusų žiede, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 1,77 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl D. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Galima laiduotoja R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenu su vyru, jos sūnus yra kaltinamasis, jam yra (duomenys neskelbtini) metai, jis dabar mokosi (duomenys neskelbtini) , gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą. Jis dažnai parvažiuoja namo, savaitgaliais, dažnai bendrauja su juo telefonu. Jai yra žinoma, kuo jis yra kaltinamas. Šeimoje niekada nebuvo geriama, mano, kad sūnus, galimai tiesiog neįvertino savo elgesio ir taip atsitiko dėl nepatyrimo. Kalbėjo su sūnumi apie šį įvykį. Ji mano, kad sūnui gali daryti poveikį ateityje, kad taip nebeatsitiktų. Paaiškino, kad sūnus dirba su vaikais, siekia savo tikslų nuo mažens, yra įsitikinusi, kad šis įvykis sūnui yra pamoka, iš kurios jis pasimokė ir ateityje taip nesielgs. Pati nėra teista ir nėra bausta administracine tvarka. Jeigu teismas paskirtų piniginį užstatą, ji pasirengusi jį sumokėti, nors finansinės galimybės nėra geros.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. V. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, D. V. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti D. V. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 86), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 58), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs (b. l. 59-60). Teismas taip pat atsižvelgia į D. V. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017).Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną R. V.Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. V. su jo motina sieja artimi ryšiai, jų tarpusavio santykiai yra geri, jie nors ir negyvena kartu, tačiau palaiko glaudžius ryšius, nuolat bendrauja. R. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. V. dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 85), anksčiau neteista (b. l. 81), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. (b. l. 79-80), užaugino keturis vaikus (b. l. 88-91). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. V. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima D. V., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką D. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Paminėta ir tai, kad R. V. teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su laidavimu taikant užstatą. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ji gauna gana mažas pajamas (b.l. 87), tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už savo sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. V. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

D. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,77 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (įvykis įvyko nakties metu, kuomet eismas nėra intensyvus), bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka baustas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, be to, kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis ne itin daug viršija 1,51 promilių ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi D. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. lapkričio 30 d. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018)

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad D. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. To nenurodė ir pats D. V. bei jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis VW Golf, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 12). VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė 1430 eurai (b. l. 14). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis D. V. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste, sukėlė eismo įvykį ir tik atsitiktinumo dėka, buvo išvengta žymiai sunkesnių pasekmių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad D. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio VW Golf konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus D. V. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. V. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Teismas, svarstydamas dėl prokuroro prašomos kaltinamajam D. V. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės 10 MGL (BBND) (500 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tikslingumo, mano, kad nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, atsižvelgiant į tai, kad, teismo nuomone, ir pats baudžiamasis procesas D. V. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad BK 71 straipsnio taikymas netikslingas, kadangi teismo šiuo nuosprendžiu skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise ir transporto priemonės konfiskavimas) yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, dėl to kaltinamajam D. V. BK 71 straipsnyje numatyta prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (BBND) (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, neskirtina. Nors atleidus D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, tačiau tai nereiškia, jog dėl šios priežasties jam turėtų būti taikoma kuo daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, kadangi tokiu būdu būtų nepagrįstai apsunkinta atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinė padėtis.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. birželio 2 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas D. V. (b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad D. V. priklausantis automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“ (b. l. 28).

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 33) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 31) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio VW Golf nuvežimo ir saugojimo UAB „S.“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. išlaidos, kurias sudaro 36,30 Eur (b. l. 46). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš D. V.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam D. V. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, D. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam D. V. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. V. 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 cnt) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti D. V. ir R. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti D. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.