- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-99-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03243-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., BAB Ūkio bankui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. prašymą suinteresuotiems asmenims J. K., BAB Ūkio bankui, antstolei B. T. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4973-255/2013 pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., J. K., AB Ūkio bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4973-255/2013 pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., J. K., AB Ūkio bankas, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu dėl pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodė, kad galiojęs CPK 558 straipsnis reglamentavo pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Straipsnio 5 dalis numatė galimybę hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šiame straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenumatė terminų. CPK 723 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad pakartotinis į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui. CPK 723 straipsnio 3 dalis yra speciali teisės norma CPK 558 straipsnio normos atžvilgiu, todėl teismas turėjo taikyti specialiąją teisės normą. Teismui netaikius specialiosios teisės normos, priimta nutartis yra neteisėta. Be to, teismas netinkamai taikė CPK 558 straipsnį nurodydamas, kad teismui pateiktas pareiškimas dėl skolos išieškojimo iki 2012-07-01, todėl antstolė vadovavosi įstatymo redakcija, galiojusia iki 2012-07-01. Pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį vykdymo procesas vyksta pagal tuo metu galiojančias teisės normas. Antstoliui vykdomasis dokumentas pateiktas 2012-07-13, todėl ši teisės norma jau nebegaliojo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-09-18 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas padarė išvadą, kad priverstinio išieškojimo veiksmai buvo pradėti iki 2012-07-01 ir, pagal 2012-12-22 Įstatymo Nr. XI-1843 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546–550, 552, 553, 555–565, 567–569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ 34 straipsnio 3 dalies nuostatas, reikėjo vadovautis CPK nuostatomis, galiojusiomis iki 2012-07-01. Kreditorė BAB Ūkio bankas kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iki 2012-07-01, todėl antstolė pagrįstai vadovaudamasi CPK 558 str. redakcija, galiojusia iki 2012-07-01, ir įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesą. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, praleido CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių terminą, nes 2013-04-16 nutartis jam įteikta 2013-04-25, o pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2013-07-29.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas dėl priverstinio vykdymo pradžios termino nustatymo. Teigia, kad CPK 653 straipsnio normos vykdymo pradžią sieja su vykdomojo dokumento pateikimu antstoliui, kadangi vykdomoji byla užvesta 2012-07-13, tai priverstinė vykdymo procedūra prasidėjo 2012-07-13, o ne 2009-05-06, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi leido parduoti iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. CPK normos nesuteikia hipotekos kreditoriui teisės, apeliuojant į vykdomojo dokumento išdavimą datą, remtis CPK pakeitimais (2012-12-22 įstatymo Nr. XI-1843), ignoruoti CPK 723 straipsnio normas ir naudotis išskirtine padėtimi, taikant sau palankias materialiosios ir procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas konstatavo, kad nėra pareiškėjo nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo, ir proceso civilinėje byloje neatnaujino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007, 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesnės instancijos teismų veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui.
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas jo skundą dėl antstolio veiksmų padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes vadovavosi ne specialia CPK 723 straipsnio 3 dalimi, o bendrąja CPK 558 straipsnio teisės norma, kuri vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui metu nebegaliojo.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir jis nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu atnaujintinas, kai: pirma, pirmosios instancijos teismas teisės normos taikymo klaidą padarė netinkamai taikydamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, antra, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą, bei, trečia, pagrindas atnaujinti civilinę bylą nurodytu pagrindu gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.
Šioje byloje keliamas klausimas, susijęs su hipotekos teisiniais santykiais bei hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų galiojimu laike. Pažymėtina, kad bylų dėl hipotekos, įkeitimo teisinių santykių ar priverstinio skolos išieškojimo (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Nuo 2012-07-01 įsigaliojo CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais įgyvendinama hipotekos reforma Lietuvoje.
Iš vykdomosios ir civilinės bylų medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2008-11-10 nutartimi leista parduoti iš varžytynių kreditorei AB Ūkio bankui įkeistą skolininkams S. K. ir J. K. bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-05-06 išdavė vykdomąjį raštą dėl turto pardavimo iš varžytynių, kuris 2012-07-13 buvo pateiktas vykdyti antstolei B. T.. Apeliantas yra neteisus teigdamas, kad priverstinio išieškojimo veiksmų pradžia turi būti siejama su vykdomojo dokumentu pateikimu antstoliui 2012-07-13, o ne su Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutarties įsiteisėjimu ir vykdomojo dokumento išdavimu 2009-05-06. Pažymėtina, kad Pakeitimo įstatyme yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 558 str. 1 ir 2 d., išieškojimas laikomas pradėtu hipotekos teisėjui priėmus nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėjus skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2008-11-10 nutartimi leido parduoti iš varžytynių kreditoriui įkeistą skolininkų turtą, taigi akivaizdu, kad byla dėl hipotekos teisinių santykių ir išieškojimo vykdymas, t. y. priverstinis įkeisto turto pardavimo iš varžytynių procesas, buvo pradėtas iki 2012-07-01, todėl vykdomas pagal iki 2012-07-01galiojusias proceso (CPK 542–569 straipsniai) teisės normas. Dėl to, pradėjus išieškojimą iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditoriui lieka teisė naudotis iki minėto įstatymo galiojusiomis ir CPK 558 straipsnyje numatytomis privilegijomis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio turtą grąžinti skolininkui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis lex retro non agit principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Todėl nagrinėjamu atveju pradėjus išieškojimą galiojant vienoms įstatymo normoms, naujų hipotekos kreditoriaus teises ribojančių normų taikymas pažeistų teisinio apibrėžtumo (saugumo) principą, būtų pažeisti teisėti kreditoriaus interesai bei teisėti lūkesčiai dėl civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pakeitimo įstatymu yra sukurta tokia teisinė situacija, kai visam iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtam išieškojimo procesui taikomos tos pačios procesinės teisės normos, reglamentuojančios prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo tvarką bei kitus iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančius teisinius santykius, galiojusios pradedant išieškojimą. Toks procesinių teisės normų galiojimas laike neprieštarauja nei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nei pačiai hipotekos esmei – greitam ir ekonomiškam reikalavimo patenkinimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4973-255/2013 nėra padarytos teisės taikymo klaidos, teismas tinkamai taikė hipotekos teisinius santykius bei turto realizavimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-18 nutartį palikti nepakeistą.