Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta G. P. galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 4 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – 2 mėnesius viešųjų darbų bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 100 straipsnio 1 dalimi, pakeista į 10 laisvės atėmimo dienų bausmę, ir paskirta G. P. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo G. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 5 d. apie 8 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į D. B. priklausantį ūkinį pastatą, tai yra išlaužęs laukines duris, pateko į vidų bei pagrobė svetimą – nukentėjusiajam D. B. priklausantį turtą – plūgą, 75 eurų vertės, ir karutį, 50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. B. 125 eurų turtinę žalą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis G. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

5.1. Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek G. P. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

6.1. G. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. G. P. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia. Taip pat pagrįstai pripažinta G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

6.2. Nuteistojo G. P. asmenybė charakterizuojama neigiamai. Jis ne kartą teistas, iš jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jam pareikštas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Minėtos aplinkybės rodo, kad nusikalstamas G. P. elgesys nėra atsitiktinis, nusikalstamos veikos daromos sistemingai ir tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį, kurio antivisuomeninės, teisei priešingos nuostatos, jau yra susiformavusios.

6.3. Kolegijos įsitikinimu, nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Skirti kitos rūšies bausmę, įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė G. P. individualizuota tinkamai. Be to, nuteistajam G. P., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę bausmę, kurios švelninti taip pat nėra pagrindo.

6.4. Pažymima, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, jam nustatytas 65 % nedarbingumas, jog visiškai nebevartoja alkoholio, užsiregistravo gydytis dėl šios priklausomybės, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

7. Taip pat nuteistajam G. P. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

7.1. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7.2. Kaip jau buvo minėta, G. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už apysunkį nusikaltimą, jam paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Taigi yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuluoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

7.3. Iš anksčiau nurodytų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių – ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, šiuo metu teisme jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų – apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistajam, ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmių rūšys nei laisvės atėmimas, poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals ir, kad G. P. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai nuteistojo prašymas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo jam atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. P. apeliacinį skundą.