Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-86-124/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2A-86-124/2013
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-01341-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė, Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
UAB „Šiaulių taksi“
Advokatai
Muradas Bakanas
Kategorijos
  • 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-86-124/2013

Teisėjas J. Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01341-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 11.5.6; 14.1;18.4; 121.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės ,Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant ieškovui V. Ž.,ieškovo atstovui advokatui V. F.,atsakovo atstovams D. D., advokatui Muradui Bakanui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Šiaulių taksi“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2166-772/2012 pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių taksi“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atlyginimo už darbą priteisimo, priverstinės pravaikštos apmokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. V. Ž. ieškiniu (1–5 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti atleidimą iš darbo UAB „Šiaulių taksi neteisėtu; 2) nustatyti, kad į darbą jis negali būti grąžintas dėl nepalankių sąlygų dirbti; 3) priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 800 Lt ir vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 5) priteisti 800 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2011 m. rugpjūčio mėnesį ir 266 Lt už 2011 m. rugsėjo mėnesį; 6) priteisti vidutinį darbo užmokestį – 800 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 7) priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas, 9) sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio atlyginimo priteisimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad 2011 m. liepos 25 dieną buvo priimtas dirbti atsakovo įmonėje taksistu. Jam buvo išduotas darbo pažymėjimas Nr. 95, kortelė, su tarifais ir duomenimis apie jį ir licencijos numeriu bei galiojimo data, o taip pat kelionės lapas 2011 metų rugsėjo mėnesiui. 2011 m. liepos 25 dieną ieškovui buvo pateikta pasirašyti neužpildyta darbo sutartis, antras egzempliorius ieškovui neįteiktas, ieškovas nesupažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, nei darbo užmokesčio dydis, nei darbo apmokėjimo sąlygos su ieškovu nebuvo aptartos, darbo sutartyje nebuvo numatytas išbandymo laikotarpis. Tik pradėjus teismui nagrinėti bylą, ieškovas sužinojo, kad jam buvo nustatytas darbo užmokestis – 800 Lt per mėnesį. Pradėjus dirbti 2011 m. rugpjūčio 3 d. su savo automobiliu atvyko į taksi aikštelę Joniškio mieste Upytės gatvėje. Tačiau belaukiant klientų, ieškovas pamatė, kad jo automobilį užblokavo priekyje ir gale stovintys taksi automobiliai ir neleido privažiuoti prie keleivių įlaipinimo vietos. Ieškovas suprato, kad tokiais veiksmais jis yra stumiamas iš verslo, bandė aiškintis priežastis, tačiau suprato, jog yra nepageidaujamas, todėl nepradėjo dirbti nei tą, nei kitą dieną. Pagalbos kreipėsi į policiją, vicemerą ir bendrovės direktorių, kuris pažadėjo išspręsti šią problemą, tačiau neišsprendė. 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovas gavo atsakovo įspėjimą, kad bus atleistas nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. kaip netinkamas pavestam darbui. Kuo pasireiškė netinkamumas – nebuvo nurodyta. 2011 m. rugsėjo 9 d. įmonės buhalterė paskambino, kad ieškovas atvyktų atsiskaityti. Ieškovas nuvežė gautus dokumentus ir paprašė išduoti darbo sutarties kopijos ir įsakymo apie atleidimą. Ieškovui buvo pateikta darbo sutartis ir pareikalauta pasirašyti atgaline data, o ieškovui nesutikus, įmonės buhalterė išplėšė iš jo rankų darbo sutartį, kelionės lapą, licencijos kortelės kopiją. Iš tokių buhalterės veiksmų, ieškovas suprato, kad buvo stengiamasi nuslėpti kažkokias esmines aplinkybes. Dėl pagrobtų dokumentų ieškovas kreipėsi į policiją, tačiau jokio atsakymo negavo. Sužinojo, kad iš darbo yra atleistas nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. pagal LR DK 107 straipsnio 1 dalį. Ieškovas mano, kad iš darbo jis atleistas be jokio teisinio pagrindo ir be kaltės, todėl atleidimas turėtų būti pripažintas neteisėtu. Dėl potencialiai neigiamų pasekmių ir palankių sąlygų dirbti negali būti grąžintas į ankstesnes pareigas. Atsakovas, sudarydamas su ieškovu darbo sutartį pažeidė LR DK 95 straipsnio reikalavimus, nes nenustatė darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos, negarantavo darbo vietos ir sąlygų, neinformavo apie tai, kad Joniškyje yra bendrovės filialas, nebuvo nurodytas jos adresas, kas jam vadovauja ir kokiu būdu jis gali reguliuoti darbo santykius, vidaus tvarką, neinformavo kokia sutartis sudaroma – terminuota, ar neterminuota, nebuvo sutarta dėl išbandymo sąlygų ir neaptarta jų esmė. Ieškovas taip pat nėra supažindintas su jokiomis darbdavio išvadomis apie išbandymo rezultatus. Be to, atsakovas, teikdamas įspėjimą apie atleidimą iš darbo, pažeidė LR DK 130 straipsnio reikalavimus, nes jame nenurodė atleidimo iš darbo priežasčių ir aplinkybių. Atleisdamas iš darbo ieškovą, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, todėl mano, kad turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsakovo elgesys sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, nes ieškovas tikėjosi normalaus darbo ir pragyvenimo šaltinio. Atsakovas nesivargino aptarti esmines darbo sąlygas, surašyti darbo sutartį, pateikti pasirašyti ir užtikrinti darbo vietą. Toks elgesys yra daugiau nei pažeminimas, nes turi tam tikrų prievartos požymių. Atsakovo buhalterių elgesys tvarkant atleidimo iš darbo formalumus sukėlė ieškovui psichologinį šoką ir stresą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį (1 t., 14–20 b. l.) atsakovas UAB „Šiaulių taksi“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą ieškiniui pareikšti, ieškovas priimtas taksistu Joniškio filiale, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, o ieškovo parašas darbo sutartyje patvirtina, jog jis dalyvavo pasirašant sutartį ir jos turinys jam žinomas, buvo numatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Licencijos kortelė buvo išduota ne ieškovui, bet jo automobiliui, ji neįrodo, kad ieškovas buvo priimtas dirbti neterminuotai ir jo tinkamumo dirbti pavestą darbą. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad ieškovas ir atsakovas tarėsi dėl darbo užmokesčio dydžio ir apmokėjimo sąlygų, darbo sutartyje aiškiai nurodytos darbo valandos, darbo užmokestis ir jo apmokėjimas, išbandymo terminas. Ieškovas buvo atleistas 2011-09-09 dėl netinkamumo pavestam darbui, pranešimas dėl atleidimo jam buvo išsiųstas 2011-09-05. V. Ž. buvo atvykęs į UAB „Šiaulių taksi“ buveinę, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė pasirašyti nutrauktą darbo sutartį. Ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, todėl jam išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nepriklauso. Ieškovas atleidimo iš darbo dieną atsisakė pasiimti jam priklausančias išmokas, neatsiėmė jų ir vėliau atsakovo paragintas, todėl atsakovas negali būti atsakingas už uždelstą atsiskaitymą. Atsakovas ieškovui liko skolingas už 2011 m. 08 mėn. – 327,27 Lt, o už 2011 m. 09 mėn. – 162,97 Lt, į šią sumą įskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl bendra suma sudaro 490,24 Lt. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad atsakovas negali ir neturi atlyginti neturtinės žalos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (2 t., 33–54 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovo V. Ž. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino atsakovo UAB ,,Šiaulių taksi“ 2011-09-09 įsakymą Nr. 16 „Dėl atleidimo iš darbo“; 2) negrąžino ieškovo V. Ž. į darbą UAB ,,Šiaulių taksi“ ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) priteisė ieškovui iš atsakovo UAB ,,Šiaulių taksi“ 504,71 Lt išeitinę išmoką, 6 554,08 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-09-10) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 4) priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (pradedant skaičiuoti nuo 2012-10-09) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, nustatant, kad vidutinis ieškovo darbo dienos užmokestis yra 23,92 Lt; 5) priteisė ieškovui V. Ž. bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad darbo sutartį su ieškovu sudarė tinkamas atsakovo valdymo organas, šalys tinkamai sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dirbti taksi vairuotoju būtent Joniškyje, kur yra įsikūręs ir darbdavio filialas. Pripažintino, kad šalys sudarant darbo sutartį susitarė iš esmės dėl visų darbo sutarties sąlygų. Pripažino, kad šalys susitarė dėl išbandymo , priimant į darbą, tačiau nenurodžius DK 105 straipsnio dalies , pripažino, kad darbdaviui netinkamai įgyvendinus savo teisę dėl išbandymo rūšies nustatymo, jis netenka teisės remtis DK 105 str.1 d. nuostata, kaip ieškovo atleidimo iš darbo pagrindu. Teismas, įvertindamas tai, kad darbo įstatymai draudžia darbdaviui savavaliauti, nutraukti darbo sutartį be motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu ir dėl to jis netinka pavestam darbui, sprendė, kad darbdavys nepagrįstai atleido ieškovą iš darbo pagal DK 105 straipsnio 1dalį. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, negrąžino darbuotojo į darbą ir jam priteisė DK 140 straipsnyje numatytą išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nepriteisė ieškovui kompensacijos neturtinei žalai atlyginti, kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad dėl patirtų išgyvenimų jis susirgo, sutriko jo sveikata ar jis patyrė kitus nepatogumus. Įvertino tai, kad ieškovo darbo trukmė pas atsakovą buvo nedidelė ir jam priteistos dėl darbo teisių pažeidimo negautos pajamos už gana ilgą laikotarpį. Sutiko su atsakovo atsikirtimais, kad ne dėl darbdavio kaltės ieškovui nebuvo išmokėtas apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos išmokos, kurios yra apskaičiuotos, jas atsisako priimti pats ieškovas. Be to nurodė, kad pagal darbo sutartį ieškovo mėnesinė alga buvo nustatyta 0,5 Vyriausybės nustatytos MMA, o ne 800 Lt dydžio atlyginimas. Nustatė, kad pats ieškovas atsisakė priimti jam priskaičiuotą atlyginimą bei kitas išmokas, kurios yra darbdavio deponuotos,todėl atmetė reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą už nesavalaikį atsiskaitymą. Nustatė, kad neegzistuoja teisinis pagrindas taikyti ieškinio senatį. Išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę asmeniškai įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teisėsaugos įstaigas dėl jo manymu padarytos nusikalstamos veikos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Atsakovas UAB „Šiaulių taksi“ apeliaciniu skundu (2 t., 59–67 b. l.) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, neišsprendė praleisto termino ieškiniui paduoti atnaujinimo klausimo ir privalėjo taikyti ieškinio senaties terminą.Teigia, kad išbandymo sąlyga buvo nustatyta darbdavio iniciatyva, todėl, apelianto vertinimu, teismas turėjo spręsti klausimą, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti išbandymo rezultatus netinkamais. Pažymi, kad ieškovo atleidimą iš darbo lėmė ne jo asmeninės savybės, o netinkamumas pavestam darbui.Tvirtina, kad ėmėsi priemonių, kad su ieškovu būtų atsiskaityta, tačiau atsiskaitymas neįvyko dėl paties ieškovo kaltės, atleidimo iš darbo dieną jis atsisakė paimti pinigus ir pasirašyti kasos orderyje.

Šalies argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys 2011 liepos 25 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 320 (civ. byla Nr. 2-210-883/2012, 67,69-70 b.l.). Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad ieškovas yra priimtas dirbti 0,5 etato pas atsakovą taksi vairuotoju Joniškio filiale nuo 2011 rugpjūčio 03 d., mokant 0,5 LR Vyriausybės nustatyto minimalaus uždarbio. Darbo sutartyje nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Šios aplinkybės nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas šio sprendimo neskundė, apeliacinėje instancijoje patvirtino, kad sutinka su šiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Ši sutartis 2011 rugsėjo 09 dienos atsakovo įsakymu buvo nutraukta pagal DK 107 straipsnį dėl ieškovo netinkamumo pavestam darbui (civ. byla Nr. 2-210-883/2012, 67 b. l.).

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo darbo ginčuose

Apelianto teigimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senatį darbo teisiniuose santykiuose (ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą) reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bylos duomenimis, atsakovo atstovas, nagrinėjant šalių ginčą teisme, prašė taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusiems papildomiems reikalavimas.

Ieškinio senaties darbo teisiniuose santykiuose samprata ir teisinis reglamentavimas įtvirtintas DK 27 straipsnio nuostatose. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (teisme). Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties terminų taikymo, turi būti kompleksiškai įvertintos DK įtvirtintos nuostatos, nustatoma, ar konkrečiu atveju turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas darbo teisiniams santykiams, ar įstatyme yra įtvirtintas trumpesnis ieškinio senaties terminas konkretiems atvejams bei kompleksiškai atsižvelgiama į CK bei CPK teisės normas, kurios taikomos tais atvejais, kai tam tikriems su ieškinio senatimi susijusiems klausimams spręsti nėra įtvirtinto teisinio reglamentavimo pagal specialiąsias darbo teisės normas.

DK 297 straipsnio 1 dalyje, kuria priimtame procesiniame sprendime vadovavosi bylą nagrinėjęs teismas, nustatytas sutrumpintas – vieno mėnesio – senaties terminas atleidimo iš darbo teisėtumo reikalavimams. DK 297 str. 1 d. nustato, kad darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, vieno mėnesio senaties terminas ginčyti atleidimą skaičiuojamas nuo kitos dienos po tos, kai darbuotojas gavo dokumentą apie jo atleidimą. Pagal DK 27 str. 5 d., atsižvelgiant į DK nustatytą ieškinio senaties teisinio reguliavimo apimtį, byloje taikytinos CK 1.126 str., 1.127 str., 1.128-1.131 str. nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžią, skaičiavimą, pabaigą ir pabaigos pasekmes. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ir 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tačiau ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu to prašo ginčo šalis.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, sprendžiant apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, pirmiausia reikėtų nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas gavo 2011 d rugsėjo 05 d. atsakovo pranešimą apie tai, kad ieškovas 2011 rugsėjo 09 d. bus atleistas dėl netinkamumo pavestam darbui kaip neišlaikęs išbandymo (Nr. 2-210-883/2012,45 b.l.).Ieškovas 2011 rugsėjo 09 d. buvo atvykęs pas darbdavį, kur kilus konfliktui ir atsisakius pasirašyti ant darbo sutarties apie jo atleidimą iš darbo, jam nebuvo įteiktas įsakymas apie darbo sutarties nutraukimą, ieškovas atsisakė priimti atsiskaitymą, pasirašyti darbo sutartyje apie jos nutraukimą, apie ką nurodoma 2011 09 09 d. akte (civilinė byla (Nr. 2-210-883/2012,55 b. l.).Tokiu būdu, atsisakymas pasirašyti yra prilyginamas dokumento gavimui, todėl senaties terminas prasidėjo 2011 rugsėjo 09 d., nuo šios dienos ir skaičiuojamas 1 mėnesio terminas ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pareikšti. Ieškovas į teismą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir susijusių su tuo išmokų priteisimo kreipėsi 2011 spalio 10 d., nepraleidęs DK 297 straipsnyje nustatytą 1 mėnesio senaties terminą, kuris baigėsi poilsio dieną-sekmadienį (civilinė byla Nr. 2-210-883/2012,1-4 b. l.).Bylos nagrinėjimas truko 4 mėnesius iki 2012 sausio 19 d. Šios dienos teismo nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, pripažįstant ieškovo kaltę (129-131 b. l.).Ši nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka, yra įsiteisėjusi. LR CK 1.130 straipsnio 4 dalis numato, kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą 2012 02 29 d., žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą , jo neprašė atnaujinti (1 t., 1-5 b.l.), Apeliacinėje instancijoje ieškovo atstovas pripažino, kad šią nutartį gavo, bet pasitarę tarpusavyje su ieškovu, nutarė jos neskųsti, o kreiptis nauju ieškiniu į teismą.

Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir ar sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį, kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nebuvo aktyvus , savalaikiai nesirūpino savo teisių gynimu, naują ieškinį pareiškė praėjus 40 dienų po nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu priėmimo dienos, t.y. 2012 02 29 d., nors privalėjo aktyviai domėtis savo teisių įgyvendinimu. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje patvirtino, kad ilgą laiką dirbo policijos sistemoje, bylą vedė per profesionalų teisininką. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas pakartotinai pateiktą ieškinį, 2012 03 05 d nutartimi atnaujino terminą, laikydamas šį terminą procesiniu, bet ne ieškinio senaties terminu (1 t., 8-9 b.l.).Nutartyje teismas rėmėsi tik protingumo, teisingumo principu, netyrė jokių aplinkybių dėl senaties termino atnaujinimo, nurodė, jog ši nutartis neskundžiama. Pažymėtina, kad senaties terminas negali būti atnaujintinas nutartimi. Šis klausimas spręstinas baigiamuoju procesiniu dokumentu. Sprendimu teismas pritarė šiai nutarčiai, pripažino , kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl ieškovo kaltės, todėl buvo pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Tai prieštarauja 2012 01 19 d nutartyje to paties teismo padarytoms išvadoms. 2012 sausio 19 d nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovas , būdamas įspėtas dėl sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, nesirūpino greitu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu. Negalint byloje dalyvauti jo advokatui, pakartotinai prieš teismo posėdį sudarė atstovavimo sutartį su tuo pačiu advokatu, būdamas įspėtas taip nesielgti. Nei ieškovas, nei advokatas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, dėl ko teismas paliko ieškinį nenagrinėtu(civ. byla Nr.129-130 b.l.). Tos pačios instancijos teismui nesuteikta teisė revizuoti kitoje byloje priimtos, įsiteisėjusios teismo nutarties. Ieškovo apeliacinės instancijos teisme nurodyta aplinkybė-išvykimas privačiu vizitu į užsienį pas sūnų, negali būti laikytina svarbia priežastimi, pagrindu atnaujinti ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ginčijimo. Taigi įvertinus, kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, todėl pripažintinas pagrįstas atsakovo argumentas dėl senaties termino praleidimo. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Ieškovas būdamas protingas asmuo, turėdamas atitinkamos patirties ir turėdamas atstovą turėjo suvokti pasekmes, kurios atsiras po to, kai nepasinaudojo jam suteiktomis įstatymo teisėmis. Atsižvelgiant į ieškovo elgesį procese, į jo asmenybę, į jo 17 metų darbo patirtį teisėtvarkos srityje apeliacinės instancijos teismas taiko ieškinio senatį ir kolegija sprendžia, jog ieškovas žymiai praleido terminą. Atsižvelgiant į ieškovo elgesį procese, atnaujinti terminą nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas šiuo pagrindu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino vieno mėnesio senaties terminą kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimu atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Dėl išbandymo termino nustatymo ir darbo sutarties nutraukimo teisėtumo

Kolegija taip pat pasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, t.y. dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. Byloje teismas nustatė, kad sudarant sutartį, darbo sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Ieškovas neteikė apeliacinio skundo ir apeliacijoje neginčijo teismo sprendimų nustatytų aplinkybių, patvirtino su jomis sutinkantis. Ieškovo pozicija dėl darbo sutarties sudarymo, sąlygų nurodymo teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, nes ieškinyje teigė, kad iš viso nebuvo pasirašęs sutartį, nebuvo tartasi dėl darbo sąlygų. Vėliau teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad pasirašė, bet jos neskaitė, kas mažai tikėtina, nes ieškovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad yra dirbęs policijoje, tyrė ekonominio pobūdžio nusikaltimus. Akivaizdu, kad ieškovas turėjo pakankamai teisinių žinių, kad pradedant dirbti pareikalauti sudaryti darbo sutartį, įrašant sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kad nenurodžius darbo sutartyje , jog išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva , pastarasis gali atleisti iš darbo tik remiantis kitomis DK nuostatomis, o ne DK 107 straipsnio pagrindu, su kuo nesutinka atsakovas ir teikia apeliacinį skundą šioje dalyje. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su šiomis teismo išvadomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinių bylų kolegijos 2010 kovo 16 d. nutartyje Nr.3K-3-58/2010 nurodė, kad jeigu darbo sutartyje neaptarta, kurios šalies iniciatyva nustatytas išbandymas, pripažintina, kad šalys sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių - darbdavio ir darbuotojo iniciatyva. Tokiu atveju darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva. Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį pagrindas –neigiami išbandymo rezultatai. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t.y. negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga yra tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo. Kolegija sprendžia, kad atsakovas leistinomis priemonėmis įrodė aplinkybę, jog išbandymo laikotarpio buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, jo tikslas buvo patikrinti, ar ieškovas tinka sulygtam darbui. Ieškovas, nesutikdamas su tokia sąlyga, galėjo atsisakyti sudaryti sutartį. Atsakovas buvo atleistas ne todėl, kad jis neatliko kokių tai konkrečių pareigų, bet dėl neigiamų išbandymo rezultatų. Teismo posėdžių metu atstovas D. D. , liudytoja V. B. patvirtino, kad iš ieškovo bendradarbių , dirbančių Joniškyje, buvo gaunami skundai dėl nekorektiško elgesio –dėl ieškovo konfliktų su kolegomis, buvo gautas keleivio N. D. skundas dėl nekultūringo aptarnavimo, neteisingos keleivio pervežimo kainos nustatymo, t.y. ieškovas pažeidė Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinių instrukcijų reikalavimus, ieškovas parašu patvirtino, kad su jomis susipažino (1t.,87,105-107,110-124, 130, 138-139,140-141, 146-148b. l.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė teismui adresuotą keleivio N. D. raštą, kurį teisme ieškovas patvirtino gavęs iš šio asmens , nuvykęs pas N. D. su kitu asmeniu (1 t., 142 b.l.). Pateiktame rašte nenuneigta, kad buvo padaryti taksi vežėjo pažeidimai, pervežant keleivį. Rašte nurodyta aplinkybė, kad jį vežė kitas asmuo, nepaneigia jo skunde išdėstytų aplinkybių dėl įvykusio konflikto su ieškovu ir keleiviu dėl neteisingo atsiskaitymo, nes skunde buvo nurodytas ieškovo automobilio numeris. Pateiktas teismui raštas surašytas beveik po 1 metų nuo įvykio, todėl atsižvelgiant į trumpą bendravimo laikotarpį, įvykio laiką, keleivis galėjo ir nebeatpažinti jį vežusio asmens. Skundo pateikimo aplinkybes teisme patvirtino liudytoja V. B., atstovas D. D. (1 t., 146-147 b.l.). Atsižvelgiant į šio rašto gavimo aplinkybes, t.y. kad jis buvo paimtas paties ieškovo, dalyvaujant dar kitam asmeniui, teismas negali juo remtis. Taip pat atsakovas nurodė ir kitus ieškovo pažeidimus, t.y. automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, vežant artimuosius neatlygintinai, nenuimant taksi plafono, ką pripažino ir pats ieškovas teisme, tuo pažeidžiant LR Susisiekimo ministro 1997-04-15 d. įsakymu Nr.130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taisyklių 2 p.Tai patvirtina A. J., V. M. parodymai( 2 t.,20-21b.l .). Atsakovas teisme nurodė, kad iš kitų dirbusių Joniškyje vairuotojų buvo gauta žodinių skundų, kad ieškovas atvyksta į darbą su alkoholio kvapu, gauta informacija, kad ieškovas ne kartą buvo baustas už vairavimą išgėrus, už ką iš jo anksčiau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Ši aplinkybė turi ypač didelę reikšmę, nes darbas susijęs su ypatingai pavojingo šaltinio valdymu (civ.byla Nr.2-7469-883/2011,80-89 b.l.). Administracinių nuobaudų duomenys patvirtina, kad ieškovui nuo 2007 m. liepos 24 d. iki 2010 vasario 24 buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę už vairavimą neblaiviam, ieškovas baustas administracinėmis nuobaudomis už daugkartinius kitus eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir grubius. Liteko bei administracinių teisės pažeidimų duomenimis įsidarbinimo pas atsakovą metu pagal 2011 06 03 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį ieškovas turėjo atlikinėti viešuosius darbus (civ. byla Nr.2-7469-883/2011,85 b.l., 2 t.,97,111 b. l.). Kolegija sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog ieškovo asmeninės savybės, kvalifikacija, darbo metodai darbdaviui yra nepriimtini, kad darbuotojo išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami, todėl buvo pagrįstas pagrindas ieškovą nutraukti su ieškovu darbo sutartį atleisti iš darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, paliekant teisę gauti neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl neteisėto atleidimo, netenkintini ir su tuo susiję reikalavimai dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Nors apeliantas skunde nurodo aplinkybes dėl nesavalaikio atsiskaitymo, darbo užmokesčio išmokėjimo, tačiau teismas šių sumų ieškovui nepriteisė, ieškovas šioje dalyje sprendimo neskundė. Dėl šių išmokų priteisimo teismas atmetė ieškovo ieškinį, kaip neįrodytą, nes ieškovas pats atsisakė priimti priskaičiuotą darbo užmokestį, kompensaciją už atostogų laiką. Tiek Valstybinės Darbo inspekcijos medžiaga, tiek bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui yra neišmokėta ir deponuoti 162,97 Lt.-darbo užmokestis ir atostogų kompensacija. Be to teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu sutarė dėl 0,5 Vyriausybės nustatyto MMA darbo užmokesčio dydžio atlyginimo.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais šioje dalyje. Šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Taip pat paliktinas nepakeistu neturtinės žalos dalyje.

Tokiu būdu atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir ieškovo ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme, taip pat iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje-žyminis mokestis 372,21 Lt, dalis atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1,3, 5 d. d.), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, patirtos pirmosios instancijos teisme- 72 Lt (CPK 88 str.1 d. 3 p.). Atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje yra mažintinos iki 1000 Lt, atsižvelgiant į atsakovo turėtų išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme , į tai, kad apeliacinėje instancijoje dalyvavo tas pats atstovas, kuriam nebuvo reikalingos didelės darbo laiko sąnaudos, bylos nagrinėjimas teisme truko trumpai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už nesavalaikį atsiskaitymą, darbo užmokesčio priteisimo, palikti nepakeistu.

Likusioje dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį šioje dalyje atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Ž. atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių taksi“ 1210 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1372,21 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo V. Ž. 72 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Matiukienė