Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas: 1) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-10-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, - 4 MGL (520 Lt) bauda, 2) Kauno apygardos teismo 2014-01-07 nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, - 554 MGL (72020 Lt) bauda, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-18 nutartimi T. R. skundas dėl Kauno apygardos teismo 2014-01-07 nuosprendžio atmestas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2014-11-15, apie 00.30 val., degalinės (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, konflikto metu, delnu ne mažiau du kartus sudavė T. L. ir vieną kartą koja įspyrė šiam į veido sritį, teisiamojo posėdžio metu nenustatytu daiktu sužalojo T. L. skruostą, tokiu būdu padarė T. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu žmogaus mušimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2014-11-15, apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tarnybinėse patalpose - laukiamajame, esančiose (duomenys neskelbtini), prie operatyvaus valdymo grupės specialisto, t.y. viešoje vietoje, pokalbio metu, vieną kartą rankos delnu sudavė T. L. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė T. L. fizinį skausmą ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu žmogaus mušimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu T. R. iš esmės kaltu padaręs jam inkriminuotą pirmąją nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies, o antrąją visiškai. O nepripažinto, tai, kad nukentėjusiajam ne mažiau tris kartus sudavė ir ne mažiau keturis kartus spyrė. Nes nukentėjusiajam sudavė tik vieną kartą ir vieną kartą bandė įspirti, bet nepataikė. Paaiškino, jog nepamena kada tiksliai tai buvo, tačiau apie pusę pirmos nakties važiavo į degalinę (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo automobilyje, Š. nuėjo pasisveikinti su nukentėjusiuoju. Išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti. O ėjo pažiūrėti išgirdęs, kad ginčijasi. Įlindo per mašinos langą ir trenkė nukentėjusiajam delnu per veidą. Po to liudytojai jį laikė, tačiau jis bandė spirti, bet nepataikė. Po to išgirdo, kad nukentėjusysis važiuoja į PK rašyti pareiškimo. Todėl ir jis nuvažiavo šiam iš paskos. Ten išgirdo, kad policijos pareigūnui nukentėjusysis aiškino, kad jis (T. R.) su peiliu pjovė. Todėl šiam dar sykį trenkė delnu į veidą, nes jokio peilio nebuvo. Atsakė, kad minėtoje degalinėje neturėjo rankose jokio daikto, o turėjo ant rankos grandinėlę sidabrinę, kurią vėliau pametė. Be to, turėjo raktus, kurie buvo ar rankoje, ar kišenėje. Patikslino, kad grandinėlę pametė degalinėje įvykio metu. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo, bandė tartis. Taip pat, atsakė, kad smurtavo išgirdęs, tačiau kad jo artimas draugas pykstasi. Be to, pats priėjo prie nukentėjusiojo, t.t. niekieno neprašytas. Be to, negali pasakyti iš kur ant nukentėjusiojo veido atsirado įbrėžimas. Nes, jis sudavė tik ranka nukentėjusiajam į veidą. Pripažino, jog prieš tai buvo išgėręs alkoholio. Taip pat atsakė, jog gal pas nukentėjusįjį jau buvo nubrozdinimas ant veido. Patikslino, kad dėl pirmosios veikos , tai nukentėjusiajam sudavė ranka į veidą. O PK sudavė delnu per pakaušį. Su nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka, nes suma per didelė. Sutiktų sumokėti 300-400 eurų žalai atlyginti. Be to, jis norėjo tokio dydžio žalą atlyginti, bet nukentėjusysis nesileido į kalbas. Taip pat, atsakė, kad PK prieš nukentėjusįjį smurtavo, nes šis netiesą kabėjo. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Taip pat, atsakė (patikslino), kad nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Buvo vartojęs alaus. Buvo minimaliai apsvaigęs. Tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Jo, galva, jis nieko blogo nepadarė, ėjo į konfliktą, nes Š. yra jo draugas. Nors, šis jo nekvietė. O nukentėjusysis sėdėjo už vairo, durelės buvo atidarytos. Jis pasilenkė ir vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą. Po to draugai jį atitraukė, bandė spirti, bet nepasiekė ir neįspyrė. Tik PK pamatė, kad nukentėjusiajam ant veido buvo kraujo. Nepastebėjo, kad nukentėjusįjį būtų mušę kiti asmenys. Mano nukentėjusysis nieko nesiekia, neturi savanaudiškų tikslų. Šis iš dalies tiesą sako. Be to, to jis buvo šiek tiek įsikarščiavęs, bet viską pamena. Be to, nukentėjusiojo automobilio gale sėdėjo vienas asmuo, kitas buvo išlipęs. Turėjo matyti nukentėjusiojo draugai jo veiksmus. Vienas iš nukentėjusiojo draugų jį patraukė, kitas sėdėjo automobilio gale. Taigi, nukentėjusiajam sudavė tik vieną kartą į veidą. Po to pasakė kažkokius įžeidžiančius žodžius jo atžvilgiu ir jis bandė spirti. Be to, iš nukentėjusiojo kompanijos kažkas paskambino vienam iš jo draugų, kad nukentėjusysis policijoje. Po to, jis nuvažiavo į PK. Išgirdo, kaip nukentėjusysis budinčiam pareigūnui pasakoja, kad jį pjovė su peiliu. Tada sudavė nukentėjusiajam rankos delnu per pakaušį. Nukentėjusysis nepargriuvo, nesuklupo. Be to, jis nesiekė, kad nukentėjusysis patirtų fizinį skausmą. Suprato, kad jis yra PK patalpose. Sutinka, kad pirmu atveju padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors nesiekė tokių padarinių, bet taip pasielgė impulsyviai, netyčia. Nesiekė pasekmių, kad būtų sužalotas nukentėjusiojo veidas. Taip pat atsakė, kad gal vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu keiksmažodžius. Nors nežinojo, kad Š. buvo susipykęs su nukentėjusiuoju. Laikrodžio neturėjo. O tuo metu grandinėlė buvo ant dešinės rankos. Nežino, ar grandinėle galima išbadyti akis. Be to, jis dešiniarankis, ne kairiarankis.

Nukentėjusysis T. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), kad atvažiavo į degalinę apie pusę pirmos. Sėdėjo mašinoje. Atvažiavo automobilis VW T. Š. pamatė, kad išlipo Š. ir nuėjo pasisveikinti, nes jie draugai. Š. priėjo prie jo (nukentėjusiojo) ir pradėjo priekaištauti, kodėl jo nepavežė. Jiedu apsižodžiavo. Po to (Š.) jis nuėjo pasikviesti R.. Atėjo R.. Jo (nukentėjusiojo) automobilio durelės buvo praviros. R. jam trenkė iš kairės rankos į veidą kelis kartus. T. Š. jį atitraukė, bet jis dar sugebėjo jam įspirti į veidą. Be to, R. rankoje turėjo peilį. Jis (nukentėjusysis) dar šiam pasakė, kad gal nori jam akis išbadyti. Po to jis nuvažiavo į policiją. Atėjo R.. Šis pasakė kokias nesąmones jis (nukentėjusysis) daro ir tada trenkė jam per pakaušį ranka. Patiklsino, kad policijos įstaigoje jam kaltinamasis sudavė ranka į pakaušį, bet šio ranka apėmė ir veidą. Patikslino, kad policijos įstaigoje jam sudavė ranka į kairės pusės ausies sritį, o gal į dešinę ausies pusę. Tačiau tiksliai nepamena. Taip pat atsakė, kad matė kaltinamojo rankoje peilio ašmenis, kurie buvo apie 8-9 cm. Be to, jis gi visą laiką sėdėjo automobilyje. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam randas bus visą gyvenimą. Buvo nuvykęs į plastinės chirurgijos kliniką, ten paaiškino, kad randą panaikinti visiškai neįmanoma, rekomendavo medikamentus. Taip pat atsakė, kad įvykio metu nebuvo išgėręs, nes vairavo automobilį. Po pirmo suduoto smūgio veidas aptirpo, nejautė kaip peiliu perrėžė, tačiau pajuto, kad šlapia. Nei raktų, nei grandinėlės nematė, o matė peilį. Be to, patikino, kad Š. nuėjo pasišaukti R. ir jie atėjo kartu. Kai Š. kaltinamąjį atitraukė, dar šis jam porą kartų įspyrė. Be to, V., Š., Š. buvo išgėrę. O kaltinamąjį tada degalinėje pamatė pirmą kartą. Nemano, kad grandinėle galima padaryti tokį pjūvį. Medikai sakė, kad pjūvis padarytas peiliu, nes randas gilus. O R. su juo nesitarė, neatsiprašė, žalos neatlygino. Gydytojai rekomendavo medikamentinį gydymą, vėliau spręs dėl plastinės operacijos. Patikslino, kad jam kaltinamasis sudavė kaire ranka, peilį turėjo kairėje rankoje. Dešine ranka kaltinamasis buvo pasirėmęs į mašinos kėbulą. Taip pat, atsakė, kad kaltinamasis jam kaire ranka sudavė į veidą, po to toje rankoje atsirado peilis. O peilio ašmenys buvo apie 8-9 cm., šio rankena rudos spalvos, iš delno neišlindo, matėsi tik galiukas. O prieš tai, jis nematė, ką kišenėse turėjo kaltinamasis. Be to, kai kaltinamąjį traukė nuo jo, šis jam dar kelis sykius spyrė. O Š. stovėjo prieš jį (kaltinamąjį) ir jį stūmė nuo jo (nukentėjusiojo). O V. sėdėjo automobilio gale, o Š. buvo išlipęs. Be to, nuo kaltinamojo suduoto smūgio policijos įstaigoje jam dalis veido buvo aptirpusi. Be to, galėjo susimaišyti į kurią veido pusę buvo suduotas smūgis policijoje, nes praėjo pusė metų. Taip pat atsakė, kad pirmos veikos metu kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius. Tačiau policijos komisariate jo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Taip pat atsakė, kad automobilyje jam kaltinamasis sudavė kaire ranka ir perrėžė kaire ranka veidą. Kaltinamasis jam spyrė gal keturis kartus, o įspyrė kelis kartus. Įspyrė kaire koja. Š. stovėjo tiesiai prieš R. ir jį nuo jo stūmė. R. jam įspyrė į veido sritį ir į kaklą, nors kelis sykius sugavo šio koją. Be to, buvo nubrozdinimas ant jo kaklo. Tai parašė ekspertas. Ne kiekvienam žmogui nuo smūgio pasidaro mėlynė. Negalėjo uždaryti automobilio durelių, nes kaltinamasis stovėjo tarpo durelių ir jo. Kaip minėjo, kaltinamasis smūgiavo, kai Š. šį bandė atitraukti. Jam (nukentėjusiajam) sudavė ranka į dešinę veido sritį, įpjovė į veidą, nuo spyrio atsirado nubrozdinimas ant kaklo. O smūgį sudavė rankos delnu.

Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), kad nelabai pamena, tačiau buvo su T.. Buvo išgėrę. Gėrė alų. Nors jis (liudytojas) nedaug išgėrė, tačiau buvo apsvaigęs. Nuvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini). Pamatė T., susižodžiavo su šiuo. Atėjo T.. Matė, kaip T. sudavė T. porą kartų per veidą. Nors jis (liudytojas) T. nesikvietė, šis atėjo pats. Matė, kaip T. porą kartų sudavė T., o T. nutraukė T. nuo T.. Jie buvo atvykę juodu VW PASSAT automobiliu. VW GOLF buvo atvažiavęs T. Jis (liudytojas) pirmas nuėjo prie GOLF-o, o nuėjo pasisveikinti. Tačiau apsižodžiavo su T.. Paskui atėjo T., bet jis šio nekvietė. Patikslino, kad du kartus ranka sudavė T. nukentėjusiajam į veido sritį, o spyrių nematė. Apie įvykį policijos įstaigoje nieko nežino, nes šio nematė. Be to, jie T. paliko policijoje ir išvažiavo namo. Atsakė, kad jis nematė jokio įrankio T. rankose. Nors šis ant rankos turėjo stambią grandinėlę. T. R. buvo apsirengęs tamsiai, o kaip tiksliai neprisimena. Be to, atsakė, kad kaltinamasis ant dešinės rankos segėjo grandinėlę. Nepamena dėl ko kilo konfliktas. Buvo keiksmažodžių. Gal ir galėjo rankoje kaltinamasis turėti raktus. Ant nukentėjusiojo veido kraujo nematė. T. pranešė, kad nukentėjęs važiuoja pareiškimą rašyti. Po to jų T. paprašė pavežti jį iki policijos komisariato.

Nesutiko, jog dėl nepavežimo įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Nors jis nieko nesikvietė. T. nutraukė kaltinamąjį nuo automobilio, kai buvo atidarytos šio durelės. Atsakė, kad jis (liudytojas) mačiau tik du smūgius, kuriuos sudavė kaltinamasis nukentėjusiajam. Po to T. T. nutempė. Jis gi (liudytojas) buvo šalia. Gal dar bandė T. suduoti, bet T. jį nutempė. Gavosi šurmulys, T. prirėmė prie mašinos, šis nurimo ir jie išvažiavo. Negirdėjo ką sakė T., nes buvo triukšmas. Nematė spyrių. Be to, grandinėlė ant kaltinamojo rankos buvo masyvi, įdomiu raštu. O grandinėlę matė pas T. ant rankos, degalinėje.

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), kad jis ir du jo draugai laukė automobilyje. T. nuėjo pasisveikinti. Priėjo Š., kalbėjosi su L., atėjo R. ir pradėjo ginčytis. Tuo meti jis (liudytojas) buvo automobilio gale. R. L. trenkė ranka per veidą. Tačiau kuria ranka trenkė nežino. O L. sėdėjo už vairo. R. buvo šiek tiek įlindęs į automobilį. R. L. trenkė vieną kartą ranka per veidą ir kai Š. jį atitraukinėjo dar trenkė. Kai Š. jį atitraukė, tuomet R. dar bandė spirti, tačiau nematė, ar pataikė. Gi, jis (liudytojas) sėdėjo už vairuotojo. Neįsidėmėjo kurią koja spyrė. Juolab, kad buvo išgėręs. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo Š.. R. bandė spirti vieną kartą. Tiksliai viską prisiminti sunku, nes seniai buvo. Be to, kaltinamojo koja buvo neaukštai, gal šiek tiek žemiau nei galvos sritis. Patikino, kad jis matė tik tai, kai kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Tada atbėgo Š. atitraukinėti. Nematė, kad T. ką nors būtų turėjęs rankoje, ar kuo gąsdintų. O jis (liudytojas) buvo normaliai išgėręs. Nežino, ar R. buvo išgėręs. Taip pat atsakė, kad jie (kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiti) ginčijosi, rėkė, nežino ką sakė. Nors jis (liudytojas) normaliai jautėsi. Taip pat atsakė, kad kai važiavo link policijos, matė nukentėjusiojo žaizdą, matė šiek tiek kraujo dešinėje veido pusėje. Be to, kaltinamąjį anksčiau buvo gal kartą matęs. Nežino, ar kaltinamasis ant rankos turėjo grandinėlę. Peilio nematė. Nors nukentėjusysis sakė, kad jam įpjovė. Be to, jo (liudytojo) galva, jei būtų kaltinamasis nukentėjusiajam pataikęs koja, tai gal būtų pataikęs į petį, nebūtų pataikęs į veidą. Be to, nepamena ką kalbėjo R. nukentėjusiajam. Netvirtina, kad buvo kalba tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo apie akių išdūrimą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. paaiškino (parodė), jog įvykį nelabai pamena. Tačiau tai buvo lapkričio mėnuo, nakties metas. Atvyko su L. į degalinės (duomenys neskelbtini) aikštelę. Kartu su jai buvo V.. Sėdėjo automobilyje, gėrė alkoholį. Atvyko kitas automobilis, kuriuo atvažiavo pažįstami. Išlipę pasisveikino. Bekalbant įvyko konfliktas. Po to, jis (liudytojas) priėjęs atitraukė R. nuo L.. Po to jis (liudytojas) su draugais ir išvažiavo. Atsakė, kad konflikto pradžios nematė, nes buvo prie kito automobilio. Konfliktas vyko prie L. automobilio, o jis tuo metu buvo prie R. automobilio. Tarp automobilių buvo gal 15 metrų atstumas. R. nuėjo prie L. automobilio. Po to jis (liudytojas) išgirdo, kad vyksta konfliktas. Priėjo prie L. automobilio. Pamatė, kad L. sėdi automobilyje, o R. prie jo automobilio. L. sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo atidarytos automobilio durelės. Ką jie ten darė, jis (liudytojas) nematė, jis tik atėjęs R. patraukė nuo mašinos. Po to išsiskirstė. Po to važiavo į (duomenys neskelbtini) PK. Jis komisariate nebuvo. Nepamena, ką L. pakeliui į policijos įstaigą pasakojo. Tačiau kai atsisėdo į automobilį, nukentėjusysis atsukęs jam parodė, kad ant veido žaizda. Nepamena kokia buvo žaizda, kaip ir nepamena, ką sakė nukentėjusysis apie suduotus smūgius. Negali tiksliai pasakyti, kokiu būdu buvo smurtaujama prieš L.. Tiksliai nematė, ar buvo suduoti smūgiai. Patikslino, kad išgirdo garsius žodžius ir dėl to priėjo. Nepamena, ar L. skundėsi, kad jam suduota. Kiek matė, R. nuėjo prie L. mašinos. Kai jis (liudytojas) įlipo į L. automobilį, tada šis jam parodė žaizdą, o apie šią ką pasakojo – nepamena. Vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nedaug buvo išgėręs. O įvykio metu buvo L., R., V., Š.. Nepamena kada sužinojo prieš, ar po įvykio, kad tarp L. ir Š. buvęs konfliktas. T. L. alkoholinių gėrimų nevartojo, nes vairavo. Be to, kai jis (liudytojas) priėjo prie R., šio rankose peilio, ar kokio nors kito daikto nematė. O dėl suvartoto alkoholio negalėjo tokių dalykų nepastebėti. Be to, su R. sveikinosi paduodamas šiam ranką, šis rankose nieko neturėjo. Nepamena, ką sakė L. dėl sužalojimo, nežino kuo buvo padaryta šiam žaizda. Nepamena, ar L. skundėsi skausmu, tik parodė kur sužalotas. Be to, žaizdą L. parodė važiuojant į komisariatą. O kai jis (liudytojas) įlipo į automobilį, nematė, kad L. būtų sužalotas. Kai važiavo į komisariatą, šis pasuko veidą ir parodė žaizdą. O į komisariatą L. iniciatyva važiavo. Taip pat atsakė, kad tiksliai negali pasakyti, ar R. buvo išgėręs. Nors jis (liudytojas) R. tiesiog paėmė ir atitraukė nuo automobilio, konfliktas tuo baigėsi. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena, ar L. minėjo, kad žaizda būtų padaryta peiliu. Kai grįžo iš komisariato, L. pasakė, kad jam dar kartą buvo suduota. Taigi šis arba neminėjo, arba jis (liudytojas) nepamena kad L. būtų sakęs kiek smūgių buvo suduota.

Liudytojas E. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), jog buvo įvykio metu. O atvažiavo savo automobiliu į degalinę (duomenys neskelbtini). Su juo atvažiavo T. ir dar keli, kurių neatsimena. Jis (liudytojas) nuėjo į degalinę, išeidamas iš jos matė, kad vaikinai susiginčijo, kad T. sudavė L. vieną kartą ranka ir vieną kartą spyrė koja. O rankos delnu sudavė į veidą, tačiau neatsimena tiksliai į kurią vietą sudavė koja. Kiek pamena, kad į juosmens sritį. Atsakė, kad R. rankose nieko neturėjo, peilio neturėjo. Patikslino, kad, išėjęs iš degalinės, išgirdo, kad ginčijasi ir atėjo į konflikto vietą. Jis (liudytojas) buvo blaivus. Nors neatsimena tiksliai visų aplinkybių, nes viskas vyko seniai. Tačiau jokio pašalinio ginklo nematė. Kiek pamena, nematė ant L. veido kraujo, tačiau neatsimena. Be to, bandė konfliktuojančius raminti, tačiau daugiau apie tai tiksliai negali pasakyti. Nežino, ir vėliau nesužinojo dėl ko įvyko konfliktas. Po konflikto išvažiavo namo. T. pažįsta, buvo ir vėliau su šiuo susitikęs, tačiau apie įvykį nekalbėjo. Taip pat, atsakė, jog nepamena kuo vilkėjo įvykio metu. Nuo įvykio centro buvo gal kelių metrų atstumu. Tačiau T. pataikė spirdamas iš kojos L.. Kiek pamena, kad T. spyrė L. vieną kartą. Be to jam (liudytojui) gerai matėsi abi R. rankos. O šis rankose nieko neturėjo. Ant rankos šis turėjo laikrodį, ar grandinėlę, nes nešiodavo. Patikino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto esmės nežino. O L., kai šiam sudavė, buvo automobilyje, vairuotojo vietoje. Vairuotojo pusės durelės buvo atviros. Nepamena ar skyrė konfliktuojančius, ar ragino važiuoti. Po įvykio jis (liudytojas) vežė R. į (duomenys neskelbtini) PK. R. į policiją važiavo dėl susistumdymo. Gal R. prašė jį vežti į policiją. Nors važiavo keliese. Atsakė, kad jam atrodo, kad R. turėjo laikrodį ar grandinėlę.

Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusysis T. L., liudytojai R. Š., V. V., T. Š., E. N. dėl kokių tai aplinkybių galėjo tiesiamojo posėdžio metu iš esmės apkalbėti kaltinamąjį T. R.. Šių asmenų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems ir iš dalies kaltinamojo T. R. teisme duotiems paaiškinimams, kitiems byloje esantiems rašytiniams duomenims, patvirtina teismo nustatytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šių - nukentėjusiojo, liudytojų, paaiškinimai yra kaltinamojo T. R. kaltės įrodymai.

Be to, kaltinamojo T. R. kaltė pasitvirtino sekančiais rašytiniais duomenimis:

dalimi protokolo - pareiškimo (b.l.2); įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 3-4); specialisto išvadomis (b.l. 16, 17, 19); vaizdo įrašu iš degalinė (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (b.l.21, 22, 23-32), vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK laukiamojo (t. 1, b.l.33, 34, 35-38).

O specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) T. L. klinikiniais duomenimis konstatuota veido pjautinė žaizda ir nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje ir tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, jog T. L. 2014-11-15, apie 01.15 val., dėl suduoto smūgio galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b.l. 16, 17,19).

Aukščiau aprašyti rašytinai duomenys vieni kitus papildydami, bei papildydami auščiau aprašytų asmenų, - nukentėjusiojo T. L., liudytojų R. Š., V. V., T. Š., E. N. paaiškinimus patvirtina teismo nustatytas aplinkybes bei neprieštarauja minėtų iš dalies nukentėjusiojo, liudytojų, iš dalies kaltinamojo T. R. aukščiau aprašytiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šiuos rašytinius duomenis teismas taip pat vertina kaltinamojo T. R. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta T. R. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Minėtų nukentėjusiojo ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, vaizdo įrašo analizė neabejotinai patvirtina tai, kad T. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje delnu ne mažiau du kartus sudavė T. L. ir vieną kartą koja įspyrė šiam į veido sritį, teisiamojo posėdžio metu nenustatytu daiktu sužalojo T. L. skruostą, tokiu būdu padarė T. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu žmogaus mušimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Be to, tiek minėto nukentėjusiojo, tiek paties T. R. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai, vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina tai, kad T. R. vėliau, policijos komisariato patalpose vėl vieną kartą rankos delnu sudavė T. L. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė T. L. fizinį skausmą ir įžūliu elgesiu, pasireiškusiu žmogaus mušimu viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys T. R. kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jis šiuos darydamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. T. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių T. R. kaltę padarius teismo nustatytas nusikalstamas veikas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. L. teigė, jog jam veido pjautinę žaizdą, nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje T. R. padarė peiliu. Šias aplinkybes T. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė. Įvertinęs tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tiek teisiamojo posėdžio metu surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad patikimų (nenuginčytų) duomenų patvirtinančių tai, kad T. L. veido pjautinę žaizdą, nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje T. R. padarė peiliu, nesurinkta. Įvertinęs tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių dėl T. R. peilio panaudojimo T. L. atžvilgiu, jog T. L. nurodytas peilis ikiteisminio tyrimo metu nesurastas, neaprašytas, kaltinamojo ir nukentėjusio prieštaravimus teismas neturi galimybės pašalinti atlikus kokius tai tyrimo veiksmus. Pagal tai ir pagal in dubio pro reo principą visi išlikę, nepašalinti prieštaravimai traktuojami kaltinamojo naudai.

T. R. atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Kaltinamasis T. R. teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Be to, jis gyvenamosios vietos seniūno neigiamai necharakterizuojamas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. R. bausmę, atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkiančios ir (ar) lengvinančios aplinkybės, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis T. R. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas. Teismo nustatytas nusikalstamas veikas T. R. padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Įvertinęs tai ir tai, kad T. R. padarytas nusikaltimas sukėlė išliekamas nukentėjusiajam T. L. pasekmes, teismas sprendžia, kad T. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Tačiau T. R. jauno amžiaus, darbingas, vedęs, turi mažametį vaiką (kūdikį). Be to, byloje nėra duomenų, jog jo atžvilgiu atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas, jog vystant ikiteisminiam tyrimui, bylą nagrinėjant teisme vėl baustas administracine tvarka. Pagal tai teismas sprendžia, kad T. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

Kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši priemonė tinkama, iki įsiteisės nuosprendis reikalinga.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 16,67 Eur žalos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo asmens gydymo priteisimo 9t. 2, b. l. 14). Kaltinamojo T. R. kaltė nesunkiai sužalojus T. L. sveikatą įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų T. L. buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jo gydymą buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų T. L. gydymo paslaugų kaina – 16,67 Eur. Todėl ieškinys pagrįstas. Pagal tai šis ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo T. R. 16,67 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusysis T. L. pareiškė ieškinį, kurį patikslinęs teisiamojo posėdžio metu, prašo jo naudai iš T. R. priteisti 35,75 Eur turtinei ir 3556,94 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaltinamojo T. R. kaltė nesunkiai sužalojus T. L. sveikatą įrodyta. Nukentėjusysis T. L. rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirtų sužalojimų turėjo 35,75 Eur išlaidų už vaistus. Todėl ieškinio turtinis reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo T. R. 35,75 Eur turtinės žalos atlyginimo T. L. naudai.

Nukentėjusysis T. L. prašo jo naudai iš T. R. priteisti 3556,94 neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo T. R. kaltė padarius T. L. atžvilgiu du baigtus, tyčinius nesunkius nusikaltimus. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš T. L., šiam esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs civiliniame ieškinyje T. L. surašytus ir teisiamojo posėdžio metu nurodytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog T. L. dėl T. R. nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. T. L. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 3556,94 Eur. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, bei kad T. R. nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių, jam nusikalstama veika padaryti padariniai nebuvo labai sunkūs, tačiau išliekami, o byloje nėra įrodymų, jog T. R. gauna, gaus dideles pajamas, turi brangaus nekilnojamojo, kilnojamojo turto, gi jis dirba pagal terminuotą darbo sutartį, privalo išlaikyti mažametį vaiką, sprendžia, kad 3556,94 suma neturtinei žalai atlyginti per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam T. L. priteistina1400,00 Eur.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Todėl T. L. iš T. R. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (civilinio ieškinio padavimo dienos), - 2015-01-12, iki teismo sprendimo (nuosprendžio) visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo T. L. atstovas advokato padėjėjas Robertas Naruševičius teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus už jo teisinę pagalbą T. L., - jog T. L. už advokato padėjėjo R. Naruševičiaus dalyvavimą procese (konsultavimą, ieškinio paruošimą, atstovavimą teisme) šiam sumokėjo 928,25 Eur. Byla išnagrinėta ne vieno teisiamojo posėdžio metu. Be to, šioje byloje pertrauka buvo skelbtą dėl T. R. kaltės. Todėl T. L. sumokėtos 928,25 Eur dydžio dalyvavimo procese atstovo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir 928,25 Eur išieškotina iš T. R. T. L. naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais teismas,-

nusprendė:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už 2014-11-15 apie 00.30 val. viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jam paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už 2014-11-15 apie 01.05 val. viešosios tvarkos pažeidimą ir už tai jam paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirtas T. R. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę – vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, T. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, jį įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

T. R. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Patenkinti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai. Priteisti iš T. R. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai 16,67 Eur (šešiolika eurų 67 ct) žalai atlyginti. Įpareigoti T. R., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, 16,67 Eur sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, nurodant juridinio asmens kodą – 191351679, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Patenkinti nukentėjusiojo T. L. pareikšto civilinio ieškinio dalį, - patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 35,75 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo T. R. visiškai; patenkinti ieškinio reikalavimo dėl 3556,94 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo T. R. dalį; patenkinti civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 % metinių palūkanų priteisimo iš T. R. visiškai. Priteisti iš T. R. T. L. naudai 35,75 Eur (trisdešimt penkis eurus 75 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistas sumas, t.y. už 35,75 Eur ir 1400,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-12 iki teismo sprendimo (nuosprendžio) visiško įvykdymo. Kitą T. L. pareikšto civilinio ieškinio dalį netenkinti.

Priteisti iš T. R. 928,25 Eur (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 25 ct) išlaidų dalyvavusio byloje atstovo, advokato padėjėjo Roberto Naruševičiaus pagalbai apmokėti T. L. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.