- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2A-110-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00609-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-110-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui V. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismui pareiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. R. ieškovo naudai 572,49 Eur žalos atlyginimo,15 Eur žyminį mokestį bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 56,720 km eismo įvykio metu buvo apgadintas J. R. priklausantis automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 572,49 Eur (1976,68 Lt). Pėsčiasis V. R. nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų (49 p.), dėl ko jį sužalojo automobilis „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Už šį pažeidimą atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiuoju. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 Nr.120/2000 m. balandžio 14 d. Nr.101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Šia programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo V. R. ieškovui priteisė 300 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nustatydamas ieškovui priteistinos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prašomos priteisti žalos dydį – net 572,49 Eur, į atsakovo kaltės formą, t. y. jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, taip pat į atsakovo turtinę padėtį – jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, yra registruotas darbo biržoje, nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar užsienio išmokų tarnybos jokių išmokų negavo, bei sprendė, kad priteistinos žalos dydis yra mažintinas iki 300 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 572,49 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei žyminį mokestį. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 str. 3 d. ir 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį bei kitas šiuose teisės normose nurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas, jei dėl didelės atlygintinos sumos ir kaltininko sunkios turtinės padėties, pateiktų reikalavimų patenkinimas būtų neįmanomas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2000 pasisakė, kad teisingas įstatymu suteiktos galimybės mažinti žalos atlyginimą taikymas negali būti tokio pobūdžio, kad leistų išvengti turtinės atsakomybės tais atvejais, kai yra galimybių žalą atlyginti. Remiantis šia nutartimi, būtų teisinga ir pagrįsta mažinti žalos atlyginimą dėl aplinkybių, susijusių su kaltininko turtine padėtimi, kurios atspindėtų sunkią kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu ir rodytų jos ilgalaikį pobūdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-2004 pasisakyta, kad kadangi CK 6.282 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 str. 1 d., tai ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Analizuodama CK 6.282 str. 3 d. prasmę ir turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.282 str. 3 d. negali būti taikoma, jeigu žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimą ar neturėjimą, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Taigi CK 6.251 str. 2 d. ir CK 6.282 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai nustatytos aplinkybės apie sunkią turtinę padėtį yra iškirtinės, nebūdingos. Šiuo atveju byloje nebuvo gauta įrodymų, kad atsakovas negalėtų dirbti dėl jo sveikatos būklės. Taip pat nėra duomenų, kodėl V. R. neturi darbo – ar jam buvo siūlomas darbas ir skolininkas atsisakė dirbti šį darbą, ar joks darbas nebuvo pasiūlytas. Registruojamojo turto neturėjimas ir registravimas darbo biržoje neįrodo, kad asmuo ir ateityje negaus pajamų ir neturės turto. Pabrėžia, kad tuo atveju, jei sunki turtinė padėtis yra laikino pobūdžio, arba atsakovas negali atlyginti žalos per trumpą laikotarpį, galimas žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymas ar atidėjimas. Netgi jei būtų pagrindas mažinti žalos atlyginimą CK 6.251 str. 2. numatytu pagrindu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės neleistų žymiai mažinti priteisiamos žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jokio turto ir pajamų neturi, yra bedarbis. Po pirmosios instancijos teismo posėdžio buvo nuvykęs į darbo biržą, tačiau jam siūlomo darbo pradėti dirbti negalėjo, kadangi neturi galimybės nustatytu laiku atvykti į Rokiškį iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame gyvena ir kuris yra maždaug 14 km atstumu nuo Rokiškio. Atsakovas pabrėžia ir tai, jog nemano, kad jo finansinės galimybės galėtų stipriai pasikeisti ar kad jis apsigyvens Rokiškyje, kadangi šiame mieste jokių pažįstamų ar giminaičių, kurie leistų laikinai apsigyventi ieškant darbo, neturi. Tai patvirtina, kad jo sunkti turtinė padėtis yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio.
Apeliacinis skundas atmetamas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines teisės normas spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos priteisimo. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtindamas, kad teismas nepagrįstai priteisė ne visą nustatytą turtinę žalą iš atsakovo, kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra beviltiška, jis yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateiktų duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų jam dirbti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu byloje esantys duomenys buvo įvertinti tinkamai.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad CK 6.251 str.1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu, o ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.282 str. 3 d. taip pat yra įtvirtinta išimtis iš visiško žalos atlyginimo principo, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kadangi CK 6.282 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 str. 1 d., tai ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Žalą padariusio asmens sunkios turtinės padėties sąvoka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeimyninė ir socialinė padėtis ir kitos aplinkybės, galinčios daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas V. R. 2014 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 56,720 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 p. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 4 d., t. y. vesdamasis dviratį į kitą važiuojamosios dalies pusę neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su jį lenkiančiu automobiliu „O. Z.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO) bei jį apgadino. Dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 572,49 Eur (1976,68 Lt) nukentėjusiajam J. R.. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas V. R. būtų ginčijęs automobiliui padarytą žalą, savo kaltę ar transporto priemonės apgadinimų remonto kainą, kad leidžia vertinti, jog iš esmės jis su padarytu pažeidimu bei iš jo reikalaujama atlyginti žala sutiko. Nepaisant to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendimas iš atsakovo priteisti visą ieškovo nukentėjusiajam iš mokėtą 572,49 Eur dydžio žalą, neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Pabrėžtina, kad pagal byloje esančius duomenis, atsakovas V. R. K. eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų turto apgadinimą, t. y. administracinį teisės pažeidimą, padarė netyčia, nėra duomenų, kad jis šį pažeidimą padarė būdamas neblaivus, jis neturi jokio nekilnojamojo turto (41 b. l.) ar transporto priemonių (40 b. l.), yra registruotas darbo biržoje, o nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar užsienio išmokų tarnybos jokių išmokų negavo (30 – 32 b. l.). Reikšminga ir tai, kad pažymos apie asmens įdarbinimą bei priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas už paskutiniuosius penkerius metu taip pat rodo, kad tokio pobūdžio pajamų atsakovas V. R. negavo. Taigi pagal byloje esančius duomenis atsakovo materialinė padėtis yra sunki, jis neturi nuosavo nekilnojamojo turto bei negauna jokių su darbo santykiais susijusių pajamų ar išmokų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats atsakovas, kuriam atstovavo antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, nurodė, jog lėšų pragyvenimui gauna iš atsitiktinių darbų kaime, maistui pats užsiaugina daržovių, o gyvena savo jau mirusių tėvų name, tačiau paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė dėl lėšų trūkumo ir pavėluoto kreipimosi į notarą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis išties yra sunki, bei leidžia neabejotinai spręsti, kad padarytas pažeidimas nebuvo tyčinis, dėl ko, atsižvelgiant į virš išdėstytus argumentus, egzistuoja objektyvios aplinkybės, leidžiančios sumažinti iš atsakovo reikalaujamos priteisti žalos dydį.
Tokios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas V. R. yra darbingo amžiaus, pagal bylos duomenis neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negali ir negalės dirbti ateityje, o be to nėra aišku, dėl kokių priežasčių jis nedirba darbo biržos siūlomų darbų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas V. R. dar nėra senatvės pensininkas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmenį, V. R. yra gimęs 1954 m. gegužės 11 d. bei šiuo metu jo registruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r. Taigi šiuo metu jam yra daugiau nei 60 metų amžiaus, gyvena kaimo vietovėje, kas neabejotinai apsunkina ne tik galimybę dirbti darbo biržos siūlomus darbus, tačiau ir pačiam susirasti nuolatinį darbą. Būtent taip savo padėtį vertina ir atsakovas, kuris atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog siūlomo darbo biržos darbo atsisakė, kadangi neturi realių galimybių nustatytu laiku viešuoju transportu atvykti į Rokiškį iš savo gyvenamosios vietos, o Rokiškio mieste jokių artimųjų ar giminių, kurie leistų bent laikinai apsistoti, neturi. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino savo šeimos nesukūręs ir vaikų neturintis, todėl nurodomos priežastys yra ne tik suprantamos, tačiau ir logiškos.
Atsižvelgdamas į visus virš išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių, susijusių su pažeidimo padarymu, atsakovo turtine bei šeimine padėtimi, jo amžiumi bei gyvenamąja vieta, o taip pat realia galimybe pagerinti savo materialinę padėtį, visuma išties leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sunki atsakovo finansinė padėtis yra ilgalaikio pobūdžio, dėl ko, priteisdamas beveik per pusę mažesnę reikalaujamą atlyginti turtinę žalą, kuri yra adekvati, proporcinga ir protinga nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ne tik ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas, tačiau ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.