Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 1991 metais. Santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės ir prasidėjusių tarpusavio barnių, nesugyvenimo. Atsakovė santuokai faktiškai iširus išvyko gyventi į Kaliningrado sritį pas savo tėvus. Daugiau su ja nebendravo. Sūnų užaugino ir išleido į gyvenimą pats, sūnus su atsakove taip pat nebendrauja. Butą įsigijo sau, jame pats ieškovas ir gyvena, moka mokesčius. Jokių įsiskolinimų neturi.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Rimantas Šimkaitis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai nustatant, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 1991 m. Papildomai paaiškino, kad atsakovei 1991 m. gyvenimas Lietuvoje tapo problemiškas, darbo neturėjo, todėl pasiūlė ieškovui vykti kartu į Kaliningrado sritį, tačiau ieškovas atsisakė. Ieškovas nežino nei kur atsakovė gyvena, nei ar atsakovė tebėra gyva.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. (santuokos liudijime A.) P. ir atsakovė L. P. (santuokos liudijime P.) susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka registruota (duomenys neskelbtini) kaimo taryboje, (duomenys neskelbtini) rajone, Kaliningrado srityje, įrašo Nr. 12. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, būti lojaliu ir gerbti kitą sutuoktinį, taip pat remti jį moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai).

9. Ieškovas prašo nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad nuo 1991 m. šalys dėl charakterių ir elgesio nesuderinamumo gyvena skyrium, visiškai nebendrauja, neveda bendro ūkio ir nevykdo sutuoktinių pareigų. Ieškovui netgi nėra žinoma atsakovės dabartinė gyvenamoji vieta. Esant tokioms aplinkybėm, teismas laiko, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.60 straipsnis). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į ieškovo prašymą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant atsakovės prieštaravimų, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Ieškovo prašymu jam paliktina jo pavardė – „P.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

10. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).

11. Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

12. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

13. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

14. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovas nurodė, kad faktiškai ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko dar 1991 m., todėl ieškovo atstovas prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 1991 m. sausio 1 d.

15. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 1991 m. sausio 1 d.

16. Ieškovas nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ir kito dalintino turto, išskyrus Butą, neturi.

17. Iš kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 14194 buvo įgytas Butas. Remiantis ieškovo ir ieškovo atstovo paaiškinimais, Butas buvo įgytas jau šalims nebevedant santuokinio gyvenimo ir Butas buvo įgytas iš asmeninių ieškovo lėšų. Ieškovo teigimu, atsakovė apie Buto įsigijimą, naudojimą ir valdymą ieškovui pretenzijų niekada nereiškė, su Butu susijusių mokesčių nemokėjo. Bute ieškovas gyvena vienas iki šiolei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nesant byloje atsakovės prieštaravimų dėl šio Buto padalijimo, Butas pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe.

18. Bylos duomenimis, šalys finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai tenkintini visiškai.

20. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2025 m. kovo 4 d. sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi atstovo pagalba. Atsižvelgiant į tai ir remiantis pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 507,06 Eur.

21. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka tarp CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

22. Ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma už reikalavimą nutraukti šalių santuoką ir kitus neturtinio pobūdžio reikalavimus sudaro 114,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus, nurodytas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės. Ieškiniu taip pat pateiktas reikalavimas dėl Buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe. Teismui nustačius, kad santuokos nutraukimo pasekmės taikomos nuo 1991 m., nurodytas turtas nedalinamas, todėl už šį reikalavimą žyminis mokestis neskaičiuojamas.

23. Byloje patirta 23,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį (8,00 Eur), patenkinus ieškovo ieškinį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) kaimo taryboje, (duomenys neskelbtini) rajone, Kaliningrado srityje, įrašo Nr. 12 dėl abiejų sutuoktinių kaltės, A. P. paliekant P. pavardę.

Pripažinti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 1991 m. sausio 1 d.

Pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3 650 Eur, asmenine ieškovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovės L. P., (duomenys neskelbtini), 114,00 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660

Priteisti iš atsakovės L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), 507,06 Eur (penkis šimtus septynis eurus ir 6 cnt) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovės L. P., gimusios (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.