Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą atstovei – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai N. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 65ANR_N-1731-2018, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio 17 d., V. M., gim. 1952 m., surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. birželio 24 d., apie 14.00 val., . (duomenys neskelbtini) apgadino S. M. automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas jam 100,00 eurų žalą, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje.

2018 m. gruodžio 18 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 65ANR_N-1731-2018, V. M. už nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 50,00 (penkiasdešimties eurų) bauda įpareigojant jį atlyginti padarytą 100,00 eurų žalą per 2 (du) mėnesius.

Teismo posėdžio metu V. M. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad apie tai, kad buvo prieš pusę metų nežino. Tik 2018 m. gruodžio mėnesį V. M. buvo iškviestas į policijos nuovadą, kur jam surašyti du administracinio nusižengimo protokolai, dėl to, kad jis su savo dviračiu apgadino du automobilius. Žino, kad fotonuotraukas padarė tame name gyvenanti nukentėjusiųjų kaimynė, o pats nukentėjusysis nieko nematė. Kaimynė laukė tinkamo momento. 2018 m. birželio 24 d. buvo Joninės, V. M. kūrė laužą, ruošėsi kepti šašlykus, tuo metu žmona buvo išvykusi pas giminaičius. Visą dieną buvo namuose. Parodė, kad gyvena netoli nuo įvykio vietos, tačiau nežino ką jis ten galėjo veikti, jokių parduotuvių ten nėra, nežino ką jis toje vietoje galėtų veikti. Nukentėjusiojo S. M. nepažįsta, kito nukentėjusiojo taip pat nepažįsta, nežino kodėl jie teigia, kad V. M. apgadino automobilį, nėra tarpusavyje susipykę. Moterišką dviratį turėjo jo žmona A. M., kuri šį dviratį pardavė savo draugei maždaug prieš 3-4 mėnesius, jis buvo neapgadintas. Susipažinęs su jam teismo posėdyje pateikta fotonuotrauka savęs neatpažino, nurodė, kad dviračio nepažįsta, tokios striukės, kokia asmuo vilki nuotraukoje, neturi. Policijos pareigūnę L. K. pažįsta, ji jam yra rašiusi kelis administracinio nusižengimo protokolus už tą patį įvykį, sakė, kad nespės baudų dėl to mokėti. Pastaroji jį taip pat pažįsta, nes yra daug kartų bendravusi. Jokių paaiškinimų policijos įstaigoje nepasirašinėjo, o aplinkybes apie 2018 m. birželio 24 d. ir ką tuo metu veikė, prisiminė tik teisme. Įvykio vietoje nebuvo, todėl nežino, ar nukentėjusysis po įvykio buvo priėjęs prie automobilio. Vasarą, gal rugpjūčio, ar rugsėjo mėnesį kalbėjo su nepažįstamu asmeniu, kuris jam sakė, kad sugadino automobilio veidrodėlį, tačiau jis savo kaltės nepripažino, ar pas jį į namus dėl šio įvykio buvo atvykę policijos pareigūnai neatsimena. Su nukentėjusiais nėra susipykęs.

Nukentėjusysis S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad praeitų metų birželio mėnesį buvo namuose, į jį kreipėsi tame pačiame name gyvenanti kaimynė, kuri paaiškino, kad kieme apgadinti du automobiliai, todėl kartu su kaimynu, kuriam priklauso kitas aikštelėje stovėjęs automobilis nusileido žemyn, juos apžiūrėjo, pastebėjo apgadinimus. Kaimynė pateikė fotonuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas galimai automobilius apgadinęs asmuo. Dėl to abu nukentėjusieji kreipėsi į policiją, parodė turimą nuotrauką, iš kurios policijos pareigūnas R. K. atpažino, kad tai V. M.. Vėliau su policijos pareigūnu bendravo telefonu ir pastarasis juos informavo, kad kaltininkas prisipažino ir atpažino save nuotraukoje, pas jį rado tą patį dviratį, tačiau kaltininkas atsisakė atlyginti nuostolius, dėl to abu parašė pareiškimus. Dar prieš rašant pareiškimus ir kreipiantis į policijos pareigūnus kitas nukentėjusysis, kurio automobilis taip pat apgadintas, buvo nuėjęs pas V. M. į namus, su juo bendravo, tačiau V. M. atsisakė atlyginti nuostolius. Nors prieš tai V. M. nepažinojo, tačiau jo duomenis gavo policijoje. Dėl įvykio, kurio metu apgadintas automobilio sparnas patyrė 100 eurų nuostolį. Kaimynė, kuri padarė nuotrauką abiem nukentėjusiesiems pasakojo mačiusi, kaip tas asmuo, važiuodamas dviračiu neišlaikė pusiausvyros ir griuvo taip krentant dviračiui apgadindamas du vienas šalia kito stovėjusius automobilius.

Liudytojas R. V., teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. birželio 24 d. pas jį buvo atėjęs kaimynas S. M., kuris pasakė, kad kieme stovintys jų abiejų automobiliai galimai apgadinti. Abu nusileido į apačią, ten apžiūrėjęs savo automobilį R. V. pastebėjo, kad apgadintas jo ratlankis ir įskeltas priekinio stiklo kampas, kuris vėliau visas dėl to sutrūko. Nuotrauką, kurioje užfiksuotas galimai automobiliu apgadinęs asmuo, S. M. perdavė kaimynė gyvenanti tame pačiame name. Dėl įvykio parašė pareiškimus policijoje, pareigūnas iš karto nurodė, kad pažįsta kaltininką, todėl pradžioje pažadėjo pats išsiaiškinti įvykį ir jam pasakyti kad geranoriškai išsiaiškintų bei atsiskaitytų. Vėliau pats R. V. prie parduotuvės buvo sutikęs V. M., kurį pažįsta iš matymo, jis gyvena šalia, siūlė tartis, tačiau šis buvo išgėręs ir nieko tartis nesutiko. Taip pat buvo su dviračiu, kuriuo numojęs ranka nuvažiavo. Dviratis buvo tas pats, koks užfiksuotas nuotraukoje. Tik tada parašė pareiškimus policijoje. Jam padaryta 90 eurų turtinė žala, negali gauti techninės apžiūros. Nurodė, kad per namo kiemą, kuriame įvyko incidentas galima nuvažiuoti į parduotuvę, o grįžtant į tą vietą, kur gyvena V. M..

Liudytojas R. K., teismo posėdžio metu parodė, kad priėmė pareiškimą iš S. M., ir jau jam atvykus iš pastarojo pateiktos fotonuotraukos atpažino V. M.. Jam buvo anksčiau surašęs administracinio nusižengimo protokolą. Su V. M. nėra susipykę, bendravo tik darbiniais klausimais. Pavedė kitam pareigūnui T. N. nuvykti pas V. M. ir išsiaiškinti aplinkybes, kad žmonės galėtų geranoriškai susitarti. Žino, kad T. N. nuvykęs atpažino V. M., su juo bendravo kieme rado tą patį dviratį, kuris užfiksuotas nuotraukoje. Vėliau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Protokolo surašymui V. M. buvo atvykęs, iš jo paimtas paaiškinimas, kuriame nurodė, kad apie įvykį nieko nežino, fotonuotraukoje savęs neatpažino. Iš viso dėl to paties įvykio surašyti du administracinio nusižengimo protokolai dėl dviejų skirtingų automobilių apgadinimo vienu metu. Bylos nagrinėjimo metu bendravo su pareigūne L. K., kur aptarnauja teritoriją, kurioje gyvena V. M., ši iš nuotraukos atpažino V. M..

Liudytojas T. N., teismo posėdžio metu parodė, kad iš R. K. gavo nurodymą nuvykti patikrinti informaciją apie tai, kad V. M. važiuodamas dviračiu apgadino su automobilius. Vykdydamas pavedimą nuvyko pas V. M. į namus, kur kieme įėjus pro vartus pamatė stovinį tą patį dviratį, kuris užfiksuotas fotonuotraukoje. Šį dviratį atpažino ir moteriškos rėmo formos, tamsios spalvos. Paskambinus į duris atidarė V. M., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, pareigūnas paklausė, ar tai jis naudojasi kieme stovinčiu dviračiu, jis tai patvirtino, paklausus, ar per Jonines važiavo su dviračiu, V. M. patvirtino, kad važiavo pas draugą, tačiau jokio įvykio nepamena. Bendraudamas su V. M. girdėjo ir jo žmonos balsą. Parodytoje nuotraukoje V. M. neigė, kad ten užfiksuotas jis pats. Grįžęs visą informaciją apie pokalbį su V. M. perdavė R. K..

Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą atstovė – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėja N. I. teismo posėdžio metu pateikė įvykio vietos schemą, iš kurios matyti, kad V. M. gyvenamoji vieta, adresu . (duomenys neskelbtini), ir įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), yra netoliese viena kitos, ir per (duomenys neskelbtini) namo kiemą, galima patekti link pastatus juosiančių pagrindinių gatvių, o už šio namo yra visuomeninės paskirties pastatai (skundo b. l. 27–33).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas V. M. surašytas dėl to, kad jis, 2018 m. birželio 24 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) apgadino S. M. automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas jam 100,00 eurų žalą, ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje.

V. M. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir, nesutikdamas su skundžiamu institucijos nutarimu, prašė panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

V. M. kaltę dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje padaryto administracinio nusižengimo visiškai patvirtina rašytinė bylos medžiaga – aplinkybės nurodytos nukentėjusiojo S. M. pranešime (nusižengimo b. l. 3), prie šio pranešimo pateikta fotonuotrauka (nusižengimo b. l. 4), Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog pagal jai pateiktą nuotrauką pareigūnė atpažino V. M. (nusižengimo b. l. 9), įvykio vietos schema iš kurios matyti, kad V. M. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), yra netoliese viena kitos, ir per (duomenys neskelbtini), galima patekti link pastatus juosiančių pagrindinių gatvių, o už šio namo yra visuomeninės paskirties pastatai (skundo b. l. 27–33), kita rašytinė bylos medžiaga.

V. M. prašo panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pareiškėjas nurodė, jog dėl minėto nusižengimo buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi jokių automobilių važiuodamas dviračiu neapgadino, o pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotas ne jis, nukentėjusieji tokiu būdu siekia pasipelnyti.

Tokie V. M. argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi visiškai paneigti ne tik byloje esančiais rašytiniais tačiau ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais.

Nors V. M. nurodė, jog važiuodamas dviračiu jokių automobilių neapgadino, tačiau liudytojas T. N. patvirtino, kad po įvykio nuvykęs pas V. M. jo kieme pamatė ir atpažino tą patį dviratį, koks yra užfiksuotas ir fotonuotraukoje, šį dviratį atpažino iš moteriško rėmo, tamsios spalvos, o ir pats V. M. pokalbio metu patvirtino nesinaudojantis minėtu dviračiu. Atsiliepime institucija pateikė duomenis, kad V. M. yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams. Apie tai, kad jau po įvykio V. M. su tuo pačiu dviračiu, kuris užfiksuotas nuotraukoje, prie parduotuvės matė bei su juo bendravo, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. V.. Tai viena iš esminių aplinkybių turinti įtakos sprendžiant dėl V. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojai R. V. bei R. K. nurodė jau iš nuotraukos atpažinę, kad ten užfiksuotas V. M., R. V. nurodė, kad šį asmenį pažinojo iš matymo, kaip kaimynystėje gyvenantį asmenį, o R. K. yra bendravęs su V. M. dėl anksčiau šio padarytų administracinių nusižengimų. Be to, dar administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nuotraukoje užfiksuotą asmenį, kaip V. M. identifikavo ir policijos pareigūnė L. K., kuri dėl to surašė tarnybinį pranešimą. Fotonuotraukoje užfiksuotas asmuo vizualiai panašus į V. M., o apie tai, kad būtent fotonuotraukoje užfiksuotas asmuo apgadino abu automobilius patvirtino ir pats nukentėjusysis S. M., kurs betarpiškai bendravo su šią fotonuotrauką padariusia ir apie įvykį jam iš karto pranešusia kaimyne, kuri matė, kaip šis asmuo važiavo dviračiu ir neišlaikęs pusiausvyros parkrito taip dviračiu apgadindamas abu automobilius. Iš įvykio vietos schemos, matyti, kad V. M. gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), ir įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), yra netoliese viena kitos, ir per (duomenys neskelbtini), galima patekti link pastatus juosiančių pagrindinių gatvių, o už šio namo yra visuomeninės paskirties pastatai, liudytojas R. V. patvirtino, kad per šią vietą galima nuvykti į netoliese esančią parduotuvę ir grįžti iš jos. Sutiktina ir su institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą– Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus atsiliepime aprašyta aplinkybe, kad skunde V. M. nurodo prieštaringus teiginius apie tai, kad nuotraukoje savęs neatpažįsta, tačiau čia pat teigia, kad „automobilio savininkas prie manęs nepriėjo, matomai laukė tinkamo momento nufotografuoti prie jo automobilio, pasinaudojo proga pasipelnyti“, be to, pažymėtina ir tai, kad 2018 m. birželio 24 d. aplinkybių V. M. administracinio nusižengimo bylos tyrimo institucijoje metu neprisiminė, o bylos nagrinėjimo metu jas gana smulkmeniškai nurodė, kas nustatyto įvykio kontekste kelia abejonių tokių parodymų patikimumu. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nepalieka abejonių, kad nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje padarė ne kas kitas, o V. M., todėl nubaustas pagrįstai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 65ANR_N-1731-2018, administracinio nusižengimo byloje priimtas nustačius V. M. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, jam apgadinus nuketėjusiajam S. M. priklausantį turtą, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą ir pagrįstai įpareigojo jį atlyginti padarytą turtinę žalą. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti V. M. skundo ir panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o V. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. M. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos K. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 65ANR_N-1731-2018, administracinio nusižengimo byloje palikti galioti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.