- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- e1-2207-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29166-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- V. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2020 m. liepos 22 d., apie 22.53 val., (duomenys neskelbtini) prospekte, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. gėrė namuose su draugais. Išgėrė nemažai alaus ir butelį degtinės. Vėliau jam paskambino brolis ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir jis sutiko. Jis turi automobilį, tačiau neturi techninės apžiūros talono, todėl savo vardu išsinuomojo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ markės. Brolis atėjo pas jį į namus ir jie išvažiavo. Važiuojant kartu su broliu (duomenys neskelbtini) prospektu, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie liepė pasitikrinti girtumą. Jis pūtė į alkotesterį du kartus. Pirmą kartą pripūtė 2,55 promiles, o antru bandymu - 2,28 promiles. Tuomet buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 30).
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. liepos 22 d. patruliuojant Vilniaus miesto teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu N. P., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“). Minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) prospekte ir sustabdė patikrinimui ties (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini) pastatu. Nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paklausus ar vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad nevartojo. Pasiūlius jam pasitikrinti blaivumą, 22.53 val. pirmu pūtimu į alkotesterį jam buvo nustatytas 2,55 promilių girtumas, antru pūtimu 23.16 val. - 2,28 promilių girtumas. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas automobilyje alkoholio nevartojo. Vairuotojas nepateikė jokio asmens dokumento, todėl per CDB buvo nustatyta vairuotojo asmenybė - V. J.. Apžiūrint automobilį, jo viduje alkoholinių gėrimų nebuvo. Ekipažas (duomenys neskelbtini) vairuotoją pristatė į OVS (b. l. 10).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio N. P. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kokias nurodė liudytoja A. V. (b. l. 7).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 22 d., 22.39 val., pranešėja informavo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje nuo įmonės „T“ link (duomenys neskelbtini) nuvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas visiškai neblaivus, nuvažiavo labai dideliu greičiu (b. l. 1-2).
Neblaivumo nustatymo aktas ir patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2020 m. liepos 22 d. V. J. pirmo patikrinimo metu 22.53 val. nustatytas 2,55 promilės girtumas, o antro patikrinimo metu 2020 m. liepos 22 d. 23.16 val. – 2,28 promilės girtumas (b. l. 13-15).
Iš VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „M“, valdytojas - UAB „C“ (b. l. 21).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2020 m. liepos mėnesį automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 14790 Eur su PVM (b. l. 22).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. J. padarė jam inkriminuotą veiką. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos kortelės duomenys, liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno N. P. tarnybinis pranešimas, asmens blaivumo patikrinimo rezultatai, VĮ „Regitra“ informacija apie registruotą transporto priemonę.
V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
V. J. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė sumažinti baudą ir leisti ją sumokėti per dviejų metų laikotarpį bei sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b. l. 50).
Skirdamas bausmę V. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų nusikaltimą, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, važiavo nakties metu (kai ribotas matomumas) ir vežė keleivį, o tai didina veikos pavojingumą, žala nebuvo padaryta), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų, neteistas, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis artimas tokios bausmės minimumui (BK 47 straipsnis). Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį ir kaltinamojo prašymą, baudos sumokėjimui teismas nustato ilgesnį terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje (2 mėn.), bet trumpesnį nei prašė kaltinamasis.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. J. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti V. J. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Teismo manymu, specialiosios teisės sustabdymas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui yra tinkama ir proporcinga poveikio priemonė, vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir šia baudžiamojo poveikio priemone siekiamus tikslus. Uždraudimo vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 23 d. (b. l. 34).
Prokurorė taip pat prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. J. konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 790 eurus (su PVM).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB „M“, valdytojas – UAB „C“, kurie nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2020 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. liepos mėnesį buvo – 14790 eurų su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. J. turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).
Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vidutinė kaina Lietuvoje yra 14790 eurų, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi), jo materialinę padėtį (nedirba, prašė baudą išdėstyti dalimis 2 metams (šį prašymą teismas tenkino iš dalies), augina nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) m., kurį privalo materialiai išlaikyti), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio kainą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta per didelė finansinė našta, todėl teismas skiria V. J. dalies turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės konfiskavimą – 4000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams įgyvendinti (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017).
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 22 d. 22.53 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 12.52 val. (b. l. 24, 26), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už dviejų MGL dydžio baudą.
V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32-35) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 36, 38), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. J. (V. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 51 MGL (2550 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą 34 MGL baudą įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 22 d. 22.53 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 12.52 val. (vieną dieną), kas atitinka 2 MGL dydžio baudą, ir laikyti, kad neatlikta bausmė yra 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
Paskirti V. J. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 23 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.