- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- I-2175-289/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00921-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai klausimą.
Pareiškėjos skunde (b.l.2-5) nurodoma, kad 2016 m. kovo 14 dieną iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – Tarnyba) gavo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ (toliau – Sprendimas), su kuriuo nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba pagal 2015 m. spalio 22 d. pateiktą prašymą registracijos Nr. PR-3091(7.3091) civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo nebus teikiama dėl to, kad neva piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, teikia nepagrįstus prašymus pakeisti advokatus, tačiau tai neatitinka tikrovės. Šioje byloje pirmą kartą 2015 m. spalio 27 d. Tarnyba sprendimu Nr. SP-3724-(7.3091) (pridedama) teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę S. Š., kuri Tarnybai 2015 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą paskirti pareiškėjai R. P. kitą advokatą, kadangi ji nėra ruošusi ir kėlusi civilinių bylų pagal LR pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymą. Toks viešas advokatės prisipažinimas, kad ji nėra kompetentinga paruošti procesinius dokumentus pagal pateiktą medžiagą, diskredituoja ją kaip advokatę. Tik po jos pateikto prašymo 2015 m. lapkričio 6 d. Tarnybai pateikė prašymą (2015 m. lapkričio 24 d. pateiktas patikslintas prašymas), kuris buvo netenkintas, ir tik po 2015 m. gruodžio 10 d. kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorę A. B., advokatė S. Š. buvo pakeista kita advokate J. B. remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – įstatymas) 18 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 9 punktu, 5 ir 7 dalimis siekiant išvengti interesų konflikto. 2015 m. gruodžio 17 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. SP-4390-(7.3091) „Dėl 2015 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SP-3724-(7.3091) teikti antrinę teisinę pagalbą pakeitimo“, kuriuo teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo paskyrė advokatę J. B., kuri 2016 m. sausio 7 d. parengė pareiškimą „Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio pareiškimo pareiškėja nepasirašė ir neišsiuntė adresatui dėl to, kad jis buvo parengtas nekompetentingai, nenurodyti net pareiškėjas ir atsakovas, nebuvo pagrįstas žalos atsiradimas. Kadangi advokatė J. B. be to, kad netinkamai parengė pareiškimą, pareiškėjos atžvilgiu elgėsi įžūliai, netaktiškai, nekompetentingai, toliau nematydama galimybės su ja bendradarbiauti pareiškė nepasitikėjimą dėl interesų konflikto, todėl 2016 m. sausio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė pagrįstą su patvirtinančiais įrodymais pareiškimą „Dėl advokatės J. B. pakeitimo kitu advokatu“. 2016 m. sausio 21 d. Tarnyba sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-P-125-621 „Dėl sprendimu Nr. SP-4390-(7.3091) (pridedama) paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“ pakeitė paskirtą advokatę J. B. kitu advokatu G. A. dėl interesų konflikto. Paskirtas advokatas G. A. 2016 m. vasario 15 d. atmestinai parengė pareiškimą dėl žalos atlyginimo VšĮ Šiaulių centro poliklinikai, o kai jam išdėstė savo nuomonę dėl pareiškimo pagrįstumo (paprašė motyvuotai pagrįsti teikiamą skundą VšĮ Šiaulių centro poliklinikai), tada 2016 m. vasario 18 d. advokatas G. A. pats parašė prašymą Tarnybai šioje byloje jį pakeisti kitu advokatu. Tai patvirtina advokato atsiųstas 2016 m. vasario 8 d. el. paštu laiškas). Kadangi advokatas G. A. pirmas pareiškė atsisakymą pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, neturėdama kito pasirinkimo 2016 m. vasario 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė skundą dėl advokato G. A. pakeitimo kita advokate D. L.-Miceviče. Vietoje to Tarnyba priėmė ginčytiną ir nepagrįstą Sprendimą. Kaip matyti, paskirti advokatai teikti antrinę teisinę pagalbą patys savo veiksmais inicijavo jų pakeitimą kitais advokatais dėl to, kad nenori gilintis į bylos esmę ir tinkamai paruošti dokumentus, kaip to reikalauja įstatymai. Skunduose (2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 13 d., 2016 m. vasario 19 d.) yra išsamiai išdėstytos aplinkybės, dėl ko prašė pakeisti advokatus S. Š., J. B., ir G. A. kitais advokatais, nes ji buvo priversta rašyti gindama savo teisę gauti efektyvią ir kokybišką antrinę teisinę pagalbą, o ne dėl to, kad piktnaudžiauja savo teise naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, kaip nurodo Tarnyba. Dar kartą pažymi, kad advokatai S. Š. ir G. A. patys pateikė prašymus pakeisti juos kitais advokatais. Tarnyba, priimdama 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. SP-4390-(7.3091) ir 2016 m. sausio 21 d. – sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-16-P-125-621 dėl advokatų pakeitimų aiškiai nurodė įstatymo pagrindus, dėl ko tai padarė – būtent dėl interesų konflikto (18 str. 2 d.), todėl Tarnyba, priimdama ginčytiną Sprendimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėja piktnaudžiauju valstybės garantuojama teisine pagalba, prieštarauja pati sau. Atkreiptinas dėmesys, kad advokato profesinė veikla priskiriama prie sričių, turinčių ypatingą svarbą visuomenei, todėl valstybė kelia specialius griežtesnius elgesio standartus asmenims, užsiimantiems advokato profesine veikla. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies, 1 ir 2 punktai įpareigoja advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis duotos advokato priesaikos, įstatymų ir Etikos kodekso reikalavimų, elgtis dorai ir pilietiškai. Etikos kodekso 1.2 punktas reikalauja advokato profesinėje veikloje laikytis teisinių ir moralinių įsipareigojimų klientui, teismams bei kitoms institucijoms, advokato profesijai ir visuomenei. Minėto kodekso 1.3 punkte nurodyta, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos. Be to, Etikos kodekso 6.6 punkte nurodyta, kad advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Advokato elgesys neturi sudaryti pagrindo nepasitikėti advokatu, abejoti jo veiksmų teisėtumu, etiškumu ar jo sąžiningumu. Matyti, kad paskirti advokatai užmiršo duotas priesaikas laikytis Advokatūros įstatymo ir Etikos kodeksų reikalavimų, o Tarnyba palaikydama jų nenorą tinkamai atlikti savo pareigas ir gindama advokatų, o ne pareiškėjos interesus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikta Kontrolės Nr. T3-331/2014 2015 m. sausio 29 d. ataskaita Nr. D17-13-(l .27) bei Kontrolės ataskaitos ir 2015 m. sausio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. Tl-181, kad VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje R. P. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės akto reikalavimus, o advokato pareiga yra parengti skundą kompetentingai, motyvuotai ir išsamiai pagrįsti žalą ir priežastinį ryšį. Advokatas G. A. ruošdamas skundą VšĮ Šiaulių centro poliklinikai net neklausė pareiškėjos nieko apie sveikatos pablogėjimą, bet atvirkščiai, jis teigė, kad šito pagrindo dėl sveikatos pablogėjimo galima nerašyti (tai patvirtina adv. G. A. atsiųstas laiškas el. paštu). Pareiškėja nesutiko, kad skundas būtų siunčiamas visiškai nepagrįstas, toks kokį parengė advokatas G. A., todėl paprašė skundą parengti tinkamai, kaip to reikalauja įstatymas. Atvykti pas advokatą ji niekada nėra atsisakiusi, bet negali sutikti su tuo, kad advokatai teiktų nekokybišką antrinę teisinę pagalbą, kuri negarantuoja pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Paskirti advokatai užmiršo duotas priesaikas laikytis Advokatūros įstatymo ir Etikos kodeksų reikalavimų, o Tarnyba palaikydama jų nenorą tinkamai atlikti savo pareigas ir gindama advokatų, o ne pareiškėjos interesus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, prašo panaikinti 2016 m. kovo 7 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai klausimą.
Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad advokatę S. Š. pakeitė dėl galimo konflikto, o advokatę J. B. – dėl interesų konflikto. Trečią kartą skyrė G. A.. Pareiškėja nurodė, kad jai pasakė rašyti tarnybai, kad nesutinka, kad advokatas teiktų pagalbą. Gavo iš tarnybos sprendimą sumokėti 104,02 Eur už suteiktą pagalbą. Tačiau iki šiol nėra paruoštas skundas.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atsiliepime (b. l. 49–53) nurodoma, kad Tarnyba, susipažinusi su 2016 m. balandžio 11 d. pareiškėjos skundu dėl 2016 m. kovo 7 d. Tarnybos sprendimo Nr. 2.5-(NTP)-16-N-654-3401 panaikinimo ir įpareigojimo Tarnybą iš naujo svarstyti antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjai klausimą, nesutinka. 2015 m. gruodžio 27 d. Tarnybos sprendimu Nr.SP-3724-(7.3091) pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, atstovaujant pareiškėjai ginčo sprendime ne teisme ir pirmos instancijos teisme, teikti teisinę pagalbą paskirta advokatė S. Š.. 2015 m. gruodžio 15 d. Tarnybos sprendimu Nr.SP-4390 (7.3091) pareiškėjos pageidavimu advokatė S. Š. pakeista advokate J. B.. 2016 m. sausio 21 d. Tarnybos sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-16-P-125-621 pareiškėjos pageidavimu advokatė J. B. pakeista advokatu G. A.. 2016 m. vasario 19 d. Tarnyboje gautas pareiškėjos skundas (reg. Nr. 2.5)-NTP-9-654/676), kuriame prašoma advokatą G. A. pakeisti advokate D. L.-Miceviče. 2016 m. kovo 7 d. Tarnybos sprendimu Nr. 2.5(NTP)-16-N-654-3401 buvo nutrauktas 2015 m. gruodžio 27 d. Tarnybos sprendimu Nr. SP-3724-(7.3091) skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, konstatavus, jog pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais. Advokatai J. B. ir G. A. parengė skundo projektus, pareiškėja nesutiko, teikė savo pastabas, nurodydama, jog skundo projektai parengti „labai silpnai“, juose neatskleista bylos esmė. Tarp pareiškėjos ir advokatų kilo esminiai nesutarimai dėl advokatų siūlomos užimti teisinės pozicijos, skunde nurodomų aplinkybių, jų pagrindimo, pareiškėja nesutiko nė su vienu advokatų parengtu projektu. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Advokatų pareiga yra užtikrinti efektyvų ir kokybišką antrinės teisinės pagalbos teikimą, parinkti tokį teisinių veiksmų atlikimo variantą, kuris maksimaliai garantuotų atstovaujamo fizinio asmens ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63- 558/2009). Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principai (Įstatymo 3 str. 2 ir 4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pradinės pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai, kurių pareiga parinkti teisinę poziciją, užtikrinančią maksimalų atstovaujamojo asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą. Pareiškėjos konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiais asmenimis, pasireiškianti atsisakymu užimti advokatų siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinis reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjos nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjai iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-565/2007, 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-693/2008, 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-558/2009, 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-636/2014 ir kt.). Pareiškėja atkakliai nesutiko su profesionalių teisininkų – advokatų parengtais skundo projektais bei teikiamais argumentais, teikė savo argumentus, o advokatams atsisakius užimti siūlomą poziciją kaip teisiškai nepriimtiną, reiškė prašymus antrinę teisinę pagalbą jai teikiantį advokatą pakeisti vis kitu advokatu. 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014 m. kovo 31 d nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-636/2014 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjai ja piktnaudžiaujant, net nesvarstant pareiškėjo prašymo dėl advokato pakeitimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą esant, jo manymu, interesų konfliktui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei argumentus, Tarnyba sprendė, kad pareiškėja piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba ir tai yra pagrindas nutraukti jai teisinės pagalbos teikimą pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba teikiama, todėl Sprendimu pareiškėja įpareigota sumokėti 104,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, prašoma atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos R. P. skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimo Nr.2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 ir 3 dalimis, 24 straipsnio 1 dalimi nusprendė nutraukti pareiškėjai R. P. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2015 m. gruodžio 27 d. Tarybos sprendimą Nr. SP-3724-(7.3091).
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais.
Taigi svarbu įvertinti, ar pagrįstai skundžiamu atsakovo Sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais. Kartu pažymėtina, kad negalimas skundžiamo akto teisėtumo vertinimas neapžvelgiant susiklosčiusios faktinės situacijos nuo antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. spalio 27 dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. spalio 27 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. dėl žalos atlyginimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti privalomosios ikiteisminės procedūros metu bei pirmos instancijos teisme; paskirti advokatę S. Š. teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Advokatė S. Š. 2015 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b. l. 34), nurodė, kad 2015 m. spalio 29 d. pareiškėja R. P. buvo atvykusi į advokatės kontorą, pateikė advokatei turimą medžiagą. Advokatės prašyme paaiškinama, kad išanalizavus pateiktą turimą medžiagą, išaiškėjo, kad civilinė byla turi būti keliama pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymą; kadangi advokatė nėra ruošusi ir kėlusi civilinių bylų pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymą, prašo ją pakeisti kitu advokatu ir paskirti pareiškėjai R. P. kitą advokatą. Pastebėtina, kad pareiškėja kartu su skundu į bylą pateikė nepasirašytą 2015 m. lapkričio 2 d. advokatės S. Š. prašymą. Advokatės S. Š. prašymas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas 2015 m. lapkričio 3 d. (b. l. 61).
Pareiškėja 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė atsakovui prašymą pakeisti paskirtą advokatę S. Š. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo kita, „kadangi advokatė savo veiksmais leido suprasti, kad jai paskirta byla yra sudėtinga”, ir dėl to pareiškėja negali pasitikėti paskirta advokate. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-973(7,3091) (b. l. 37) informavo pareiškėją, kad jos pateiktas prašymas yra nepasirašytas, ji buvo įpareigota pateikti pasirašytą prašymą. 2015 m. lapkričio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriuje (b. l. 38) užregistruotas pasirašytas ir papildytas 2015 m. lapkričio 6 d. pareiškėjos prašymas pakeisti paskirtą advokatę S. Š. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo į advokatę J. B. ar advokatę N. L..
Atsakovas 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. SD-975 (7.3091) (b. l. 35), atsakydamas į advokatės S. Š. 2015 m. lapkričio 2 d. prašymą (užregistruotą 2015 m. lapkričio 3 d.), nurodė, kad „advokatės prašyme pakeisti ją kitu advokatu nurodyta aplinkybė, kad nėra ruošusi ir kėlusi civilinių bylų pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymą, nėra pagrindas keisti advokatą, nes vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu advokatas privalo nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.“ Atsižvelgdamas į aplinkybių visumą atsakovas konstatavo, kad nenustatyta Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies pagrindų, todėl advokatas pareiškėjai nekeistinas.
Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr.SD-1010 (7.3091) (b. l. 39), adresuotu pareiškėjai R. P. ir advokatei S. Š., konstatavo, kad nėra įstatymo nustatyto pagrindo pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiančią advokatę S. Š. kitu advokatu, todėl pareiškėjos R. P. prašymas nebuvo patenkintas.
Pareiškėja R. P. 2015 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakovui pareiškimą dėl advokatės pakeitimo (b. l. 67), kuriame nurodė, kad kategoriškai nesutinka su 2015 m. lapkričio 30 d. atsakymu Nr.SD-1010 (7.3091) ir pažymėjo, kad antrinę teisinę pagalbą jai teiktų „primesta nekompetentinga adv. S. Š., kuri raštiškai patvirtino savo nekompetentingumą ir neturėjimą net priemonių antrinės teisinės pagalbos kokybiškai teikimui“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu „Dėl 2015 m. spalio 27 d. sprendimo Nr.SP-372 (7.3091) teikti antrinę teisinę pagalbą pakeitimo“ Nr. SP-4390-(7.3091) (b. l. 68) nuspręsta Tarnybos 2015 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. Sp-3724 (7.091) pareiškėjai R. P. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatę S. Š. pakeisti kitu advokatu; pareiškėjai R. P. paskirti advokatę J. B.. Šiame sprendime nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjos skundas (reg. Nr. PP-549(7. 3091), kuriame nurodoma, jog ji „kategoriškai atsisako ir nesutinka su tokiu Tarnybos sprendimu, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų prievarta primesta nekompetentinga advokatė S. Š., kuri raštiškai patvirtino savo nekompetentingumą ir neturėjimą net priemonių antrinės teisinės pagalbos kokybiškam teikimui (neturi priemonių pasidaryti dokumentų kopijoms)“. Pareiškėja prašo dėl pareikšto nepasitikėjimo adv. S. Š. pakeisti ją kita advokate J. B.. Atsakovas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime remiasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Taip pat minėtame sprendime pažymima, kad sprendimas priimamas „atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą, bei vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 9 punktu, 5 ir 7 dalimis.“
Šiuo atveju matyti, kad šis sprendimas priimtas vertinant tik pareiškėjos pakartotinai 2015 m. gruodžio 10 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Sprendime visiškai nenurodoma, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 3 d. taip pat gavo ir advokatės S. Š. prašymą dėl prašymo pakeisti ją kitu advokatu.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip jau buvo minėta, sprendimas priimtas siekiant išvengti interesų konflikto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2356/2011 pasisakydamas dėl Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies nuostatų (ginčui aktualioje nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje Įstatymo redakcijoje – 18 straipsnio 8 dalis) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, neatskleidžia jos turinio.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.). Pagal prasmę analogiška, tik atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį pakoreguota, interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu, o 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte inter alia numatyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345, 3 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys, įtvirtinant, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (3.1 p.). Nurodoma, kad jeigu atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 p.).
Tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam tokia antrinė teisinė pagalba teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracinio akto (Įstatymo 18 str. 7 d.) pagrindu susiklosto specifiniai atstovavimo teisiniai santykiai. Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatų sistemine analize, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2356/2011, darytina išvada, kad Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies taikymo aspektu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu šių atstovaujamųjų asmenų interesai yra priešingi.
Kaip minėta, pagal Įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, pagrindas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu gali būti ir kitos (su interesų konfliktu nesusijusios) pareiškėjo arba paties advokato motyvuotame rašytiniame prašyme išdėstytos aplinkybės. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio tokių aplinkybių sąrašo, kas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone (žr. 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2356/2011), reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individuliai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas inter alia nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, tarnybos teisė nutraukti sutartį, jeigu advokatas neteikia ar netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, ir kitos sąlygos. Pagal minėtas sutartis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str. 3 d. 4 p.). Minėtos teisės akto nuostatos suponuoja išvadą, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgalinimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigą atlikti išsamų pareiškėjo ar advokato rašytiniame prašyme, pateiktame Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodytu tikslu, išdėstytų aplinkybių tyrimą implikuoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2015 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1301) nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektą priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvuoti taikomas poveikio priemones (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.).
Darytina išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, nes nebuvo vertinama esminė aplinkybė, kad pareiškėjos pirminis prašymas dėl advokatės pakeitimo buvo pateiktas jau po advokatės S. Š. 2015 m. lapkričio 2 d. prašymo ir atsižvelgiant būtent į tai, kad pati advokatė išreiškė prašymą pakeisti ją kitu advokatu todėl, jog jai nėra tekę ruošti ir kelti civilinių bylų pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymą. Taip pat matyti, kad nors ir nurodomos Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatos, interesų konflikto faktas nebuvo nustatytas (nustatinėjamas), sprendimas priimtas tiesiog siekiant išvengti interesų konflikto.
Kaip jau buvo minėta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. SP-4390-(7.3091) pareiškėjai paskirta advokatė J. B..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-P-125-621 „Dėl sprendimu Nr.SP-4390-(7.3091) paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“ (b. l. 20) nuspręsta pakeisti pareiškėjai R. P. antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtąją advokatę J. B. kitu advokatu – G. A.. Sprendime nurodoma, kad Tarnyboje 2016 m. sausio 13 d. gautas pareiškėjos R. P. prašymas reg. Nr. (2.5)NTP-9-125 pakeisti paskirtąją advokatę kitu advokatu dėl interesų konflikto.
2016 m. sausio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje gautas pareiškėjos pareiškimas „Dėl advokatės J. B. pakeitimo kitu advokatu“ (b. l. 30–31). Pareiškime dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su 2016 m. sausio 5 d. ir 2016 m. sausio 6 d. pareiškėjos susitikimais su advokate J. B. bei 2016 m. sausio 8 d. gautu advokatės J. B. parengtu pareiškėjos pareiškimu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Pareiškėja savo 2016 m. sausio 13 d. pareiškime apibendrindama išdėstytas faktines aplinkybes nurodė, kad „vienareikšmiškai pareiškimas parengtas nekompetentingai, nėra motyvuotai ir išsamiai pagrįstos žalos, net nenurodytas atsakovas.“ Pareiškėja taip pat nurodė mananti, kad „tokį pareiškimą grąžintų kaip netinkamai parengtą“. Paskutinėje 2016 m. sausio 13 d. pareiškimo pastraipoje pareiškėja nurodo, kad advokatė J. B. elgėsi jos atžvilgiu įžūliai, netaktiškai ir nekompetentingai, todėl reiškia nepasitikėjimą advokatei ir nemato jokio tolesnio bendradarbiavimo, nes tai neįmanoma.
Pažymėtina, kad nei pareiškėjos pareiškimo pavadinime, nei turinyje nekalbama apie interesų konfliktą.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi įpareigotas atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikti teismui per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos medžiagą, susijusią su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-16-P-125-621 „Dėl sprendimu Nr.SP-4390-(7.3091) paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“ priėmimu, duomenis, ar advokatė J. B. informavo atsakovą dėl interesų konflikto su pareiškėja R. P., arba kitų aplinkybių, nesusijusių su interesų konfliktu, kitą medžiagą, susijusią su intereso konflikto tarp advokatės J. B. ir pareiškėjos R. P. vertinimu, nustatymu.
2016 m. rugsėjo 28 d. teisme gauta 2016 m. sausio 8 d. advokatės J. B. pareiškėjai R. P. parašyto elektroninio laiško kopija (b. l. 122). Šiame elektoriniame laiške pateikiamas detalus išaiškinimas dėl rengiamo procesinio dokumento reikalavimų, duodami teisinio pobūdžio patarimai pareiškėjai ir kartu nurodoma, kad pareiškėja išsakė prieštaravimus advokatei dėl rengiamo procesinio dokumento turinio. Vis dėlto šiame rašytiniame įrodyme nėra kalbama apie interesų konfliktą. Susipažinus su 2016 m. sausio 9 d. pareiškėjos R. P. atsakymu į advokatės J. B. elektroninį laišką (b. l. 123–124) matyti, kad pareiškėja yra labai nepatenkinta advokatės elgesiu ir netinkamai paruoštu pareiškimu; nurodo, kad pirmadienį pateiks prašymą nušalinti advokatę nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo ir pakeisti kitu advokatu.
Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas priimdamas 2016 m. sausio 21 d. sprendimą vadovavosi išimtinai tik pareiškėjos 2016 m. sausio 13 d. prašymu, kuriame buvo išreikšta asmeninė pareiškėjos nuomonė dėl advokatės J. B. teisinės pagalbos kokybės ar netinkamų pareigų vykdymo.
Teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kad advokatė J. B. būtų informavusi atsakovą dėl interesų konflikto su pareiškėja R. P. arba kitų aplinkybių, nesusijusių su interesų konfliktu, nebuvo pateikta jokia medžiaga, susijusi su interesų konflikto tarp advokatės J. B. ir pareiškėjos R. P. vertinimu, nustatymu. Darytina išvada, kad atsakovas visapusiško, išsamaus ir objektyvaus pareiškėjos 2016 m. sausio 13 d. prašyme pakeisti advokatą išdėstytų aplinkybių tyrimo neatliko. Kitas advokatas pareiškėjai buvo paskirtas dėl interesų konflikto. Atsakovas nenustatinėjo, ar egzistuoja kitos su interesų konfliktu nesusijusios aplinkybės (Įstatymo 18 str. 8 d.).
Kaip jau buvo minėta, skundžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 (b. l. 9–10) priimtas konstatavus, kad pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba.
Šiame Sprendime nurodoma, kad 2015 m. spalio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. SP-3724-(7.3091) pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo atstovaujant pareiškėjai išankstiniame ginčo sprendime ne teisme ir pirmos instancijos teisme teikti teisinę pagalbą paskirta advokatė S. Š., kuri 2015 m. gruodžio 15 d. Tarnybos sprendimu Nr. SP-4390 (7.3091) pareiškėjos pageidavimu pakeista advokate J. B. ir kuri 2016 m. sausio 21 d. Tarnybos sprendimu Nr. 2,5(NTP-2)-16-P-125-621 pareiškėjos pageidavimu pakeista advokatu G. A..
Anksčiau aptarus rašytinius įrodymus, susijusius su advokatės S. Š. paskyrimu/pakeitimu ir su advokatės J. B. paskyrimu/pakeitimu, aktualu aptarti rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, susijusias su skundžiamame akte dėstomais motyvais dėl advokato G. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai R. P..
Teismui pateikiama pareiškėjos R. P. ir advokato G. A. susirašinėjimo elektroniniais laiškais kopija (b. l. 13–14).
2016 m. vasario 15 d. elektroniniame laiške pareiškėja išdėsto savo nuomonę dėl, jos manymu, netinkamo procesinio dokumento parengimo ir pasiūlo advokatui G. A. „1.pasikonsultuoti su savo kolegomis kaip rengti skundą; 2. atsisakyti ruošti skundą dėl savo kompetencijos trūkumo.“ 2016 m. vasario 18 d. advokato G. A. elektroniniame laiške pareiškėjai R. P. rašoma: „renkuosi Jūsų pasirinktą variantą –, ir nurodoma, kad advokatas apie savo ir pareiškėjos nesutarimus parašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui, kad jį pakeistų kitu advokatu. Taip pat advokatas elektroniniame laiške pažymėjo, kad paprastai vien tik advokato prašymo neužtenka ir parašė pareiškėjai: „reikėtų ir Jūsų svaraus rašinėlio apie mano daromas nesąmones.“
2016 m. vasario 19 d. pareiškėja atsakovui pateikė skundą dėl advokato pakeitimo (b. l. 17–18). Pareiškėjos skunde išdėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. vasario 10 d. susitikimais su advokatu G. A., nurodoma, kad 2016 m. vasario 18 d. pareiškėja gavo elektroninį laišką, kad advokatas G. A. jau parašė Tarnybai prašymą dėl jo pakeitimo kitu advokatu. 2016 m. vasario 19 d. skunde atsakovo prašoma: 1. pateikti advokato G. A. raštą-prašymą pateiktą tarnybai dėl jo pakeitimo kitu advokatu; 2. pakeisti advokatą G. A. kitu advokatu – skirti advokatę D. L.-Micevičę, kuri tinkamai parengtų pagrįstą skundą dėl žalos atlyginimo pagal 2015 m. spalio 22 d. pateiktą prašymą Nr. SP-3724-(7.3091).
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 28 d. gauta 2016 m. vasario 17 dienos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjai adresuoto advokato G. A. pranešimo „Dėl teisinės pagalbos R. P. teikimo“ kopija (b. l. 116). Pranešime informuojama, kokio pobūdžio ginče teikiama antrinė teisinė pagalba pareiškėjai, aptariami turimi įrodymai. Advokato pranešime pažymima, kad reikalaujant R. P. 2016 m. vasario 10 d. jis parašė sveikatos priežiūros įstaigai pareiškimo atlyginti turtinę ir neturinę žalą projektą, jame nurodydamas, kad teisės akto reikalavimo pažeidimai sukėlė pacientės sveikatos pablogėjimą, bet R. P. šio pareiškimo neišsiuntė, o reikalauja, kad advokatas jį perrašytų, ko padaryti negali. Taip pat advokatas nurodė, kad „kadangi R. P. reikalavimai be Šiaulių centro poliklinikos dar turės būti nagrinėjami Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje ir tiktai po to teisme, daug žmonių dėl jų sugaiš laiko ir valstybė patirs daug išlaidų, o galutinis rezultatas bus neigiamas.“ Advokatas G. A. nurodė manantis, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą R. P. šioje byloje reikia nutraukti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriuje 2016 m. vasario 26 d. gautas advokato G. A. pranešimas dėl teisinės pagalbos R. P. teikimo (b. l. 76).
Pranešime advokatas nurodo: „man parašius ir išsiuntus jai el. paštu pareiškimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo projektą mūsų iki tol buvę normalūs santykiai nutrūko: ji pareikalavo, kad tai būtų ne pareiškimas, bet skundas, jog būtų ne 2 puslapiai, bet 6-7 lapai, kad jį reikia adresuoti ne VšĮ Šiaulių centro poliklinikos vyr. gydytojui, bet VšĮ Šiaulių centro poliklinikai ir pan. Man pasiūlius atvykti ir jį kartu pataisyti bei perrašyti, R. P. atsisakė tai daryti sakydama, kad rašyti skundus tokius, kokių ji pageidauja, yra advokato pareiga. Mano ruoštą skundą išvadino nesąmoningu rašinėliu, kuriuo ji labai pasibaisėjusi, ir pasiūlė man pripažinti savo kompetencijos trūkumą, ką aš ir padariau kartu jos paprašydamas, kad ji jums parašytų skundą apie mano daromas nesąmones. Manau, tikroji tokio staigaus nuomonės pasikeitimo priežastis buvo mano paruoštame pareiškime poliklinikai nurodytas LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. nurodymas, kad reikalauti atlyginti žalą galima tiktai tada, jeigu sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą, ko R. P. negali įrodyti. Apie tai motyvuotai ir pagrįstai jums jau rašiau 2016 m. vasario 17 d. pranešime dėl teisinės pagalbos R. P. teikimo.“
Iš turimų įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad tarp pareiškėjos ir advokato susiklostė tokia situacija, kuri rodo, kad tarp jų nebebuvo pasitikėjimo santykių, kuriais grindžiamas atstovavimo institutas. Vis dėlto priimant skundžiamą aktą nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjos 2016 m. vasario 19 d. skundas dėl advokato pakeitimo buvo pateiktas jau po advokato G. A. 2016 m. vasario 17 d. prašymo ir jam pačiam elektoriniu laišku paprašius pareiškėjos pateikti atsakovui savo prašymą pakeisti advokatą.
Atsižvelgiant į skundžiamo akto motyvus apskritai pažymėtina, kad pareiškėja ginčui aktualioje situacijoje atsakovo paskirto advokato pakeitimą kitu advokatu pirmoji inicijavo tik vieną kartą, t. y. pateikdama 2016 m. sausio 13 d. pareiškimą dėl advokatės J. B. pakeitimo kitu advokatu.
Pastebėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. SP-4390 (b. l. 21–22), kuriuo pareiškėjai R. P. buvo paskirta advokatė J. B., nurodoma, kad „pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu.“ Būtent šia teise pareiškėja pasinaudojo pateikdama 2016 m. sausio 13 d. pareiškimą dėl advokatės J. B. pakeitimo kitu advokatu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-209/2013 nurodoma, kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad teisinis vienetas, priėmęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, nepateikė piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos. Minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam, t. y. galimas tų teisių realizavimas atitinkamo proceso numanomos baigties galimai nebeįtakos, kolegijos vertinimu, patenka į žodžio „piktnaudžiauti“ apibrėžimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010).
Įvertinus visus turimus rašytinius įrodymus, advokatų S. Š. ir G. A. pateiktus prašymus dėl kito advokato skyrimo pareiškėjai ir pačios pareiškėjos prašymus dėl advokatų pakeitimo, aukščiau aptartus priimtus atsakovo sprendimus dėl kito advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai paskyrimo, negalima konstatuoti, kad pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiavo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, suteiktomis 2015 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 3724-(7.3091) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (Įstatymo 23 straipsnio 1 d. 5 p.), todėl darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai priėmė skundžiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų privalomų reikalavimų, todėl yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-16-N-654-3401 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ ir įpareigoti atsakovą Valstybės garantuojamos tiesinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių iš naujo svarstyti antrinės tiesinės pagalbos suteikimo pareiškėjai R. P. klausimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą