Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-10 · Administracinė byla Nr. eI3-941-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
eI3-941-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03148-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Advokatai
Simona Vaičiulytė-Gavorskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-941-872/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03148-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Agnei Bartkevičienei,dalyvaujant pareiškėjai A. V. ir jos atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei-Gavorskienei,atsakovės atstovei A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK) 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. Sp-195 „Dėl Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos narės A. V.“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėja nurodo, jog Komisija skundžiamu Sprendimu pripažino, jog A. V., Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos narė, pasiūlyta partijos „Laisvė ir teisingumas“, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas; atleido pareiškėją iš Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos nario pareigų; nusprendė persiųsti Visuomenės informavimo etikos komisijai medžiagą įvertinti pareiškėjos veiksmus dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnio pažeidimo.

Nesutikdama su tokiu Sprendimu, pareiškėja paaiškina, kad VRK 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. Sp-96 Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pasiūlymu buvo patvirtinta Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos nare. 2020 m. rugsėjo 1 d. 20:57 val. el. paštu gavo VRK narės A. Ž. raštą su nuoroda į leidinio Visuomenės balsas internete paskelbtą publikaciją „Apkartus medonešiui dumia į Seimą“ ir prašymu atsakyti, dėl kokių priežasčių ji rengianti kritiškas publikacijas kandidatų Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje atžvilgiu, taip galimai neigiamai agituodama prieš vieną iš jų, taip pat paaiškinti, kaip tai suderinama su rinkimų apygardos komisijos nario pareigomis ir statusu. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 7 d. el. paštu pateikė rašytinius paaiškinimus apie nurodytas aplinkybes. 2020 m. rugsėjo 18 d. 18:04 val. pareiškėjai buvo atsiųstas ginčijamas VRK Sprendimas.

Šalies argumentai

Pareiškėja kategoriškai nesutinka su Komisijos priimtu Sprendimu ir nurodo, jog iš Sprendimo turinio matyti, jog pagrindinis motyvas, dėl kurio ji pripažinta pažeidusia Seimo rinkimų įstatymo 20 str. 3 d. yra tai, jog „Savaitraščio „Visuomenės balsas“ rašinyje „Apkartus medonešiui – dumia į Seimą“, pasirašyto A. V., kaip minėtos visuomenės informavimo priemonės redaktorės, Lietuvos žurnalistų sąjungos narės, tekste yra analizuojamas ir vertinamas A. Č., kaip TS-LKD kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje, rašinyje kritiškai analizuojama minėto kandidato biografija ir tokiu būdu galimai daroma įtaka rinkėjų valiai vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardoje <...>“.

Jos teigimu, nors Sprendime yra cituojama Seimo rinkimų įstatymo 20 str. 3 d., VRK bei Visuomenės informavimo etikos komisijos rekomendacijos, Visuomenės informavimo etikos kodeksas, tačiau nėra įvardijama, kokias imperatyvias normas ir kaip konkrečiai pareiškėja pažeidė minėta publikacija. Kadangi ginčijamas Sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl jis laikytinas individualiu administraciniu aktu. Atitinkamai jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tuo tarpu Sprendimas grindžiamas prielaida, kad pareiškėjos parengta publikacija galimai daroma įtaka rinkėjų valiai. Sprendime pasigendama ir teisinės motyvacijos – nors yra konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 20 str. 3 d., tačiau nėra motyvuojama, kokiais veiksmais tai buvo padaryta, kokias imperatyvias teisės normas savo veiksmais – darbinės veiklos vykdymu – pareiškėja pažeidė.

Pažymi, jog VRK Sprendime cituojamas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3215-556/2020 yra pripažintas neįgijusiu teisinės galios bei negalinčiu būti taikomu. Be to, Etikos kodekse įtvirtintos nuostatos, įskaitant Etikos kodekso 23 str., galioja išimtinai etinėje srityje, kompetenciją kurią vertinti turi teisę žurnalistų savivaldos institucija ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, o šie subjektai nėra priėmę jokių sprendimų nei dėl ginčo publikacijos, nei dėl su publikacija susijusių pareiškėjos etikos pažeidimų.

Nurodo, jog dar vienas skundžiamo Sprendimo trūkumas – klaidingai nurodyta jo apskundimo tvarka, dėl šios priežasties pareiškėja prarado kelias dienas, kol ji buvo informuota apie netinkamą teismą. Klaidinančios apskundimo tvarkos nurodymas vertintinas kaip VAĮ 8 str. imperatyvo pažeidimas.

Taip pat pareiškėja pažymi, jog Seimo rinkimų įstatyme nėra profesijų ar veiklų sąrašo, kuriuo remiantis vienokia ar kitokia profesija / veikla būtų nesuderinama su darbu apygardos rinkimų komisijoje. Kituose galiojančiuose teisės aktuose taip pat nėra imperatyvaus draudimo būtent žurnalistams dirbti rinkimų apygardose. Be to, nėra ir prievolės tuo laiku, kai asmuo paskirtas rinkimų komisijos nariu, apriboti ar nutraukti savo profesinę / darbinę veiklą. Nesant imperatyvių draudimų, pareiškėja, po jos paskyrimo rinkimų komisijos nare, toliau sąžiningai tęsė savo profesinę žurnalistės veiklą. Pažymi, jog iki pareiškėjos paskyrimo rinkimų komisijos nare, ji buvo parengusi daug kitų publikacijų, kuriose buvo kritikuojami atitinkami valdžios institucijų ar politikų sprendimai, veiksmai, todėl ginčo publikacija nėra kuo nors išskirtinė ar skirta paveikti rinkėjų valią – pareiškėja tiesiog tęsė savo darbinę veiklą, kuri yra susijusi su informacijos sklaida. Pažymi, jog publikacija, dėl kurios ji buvo apskųsta VRK ir skundo pagrindu atleista, buvo apie viešą asmenį, politiką, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį ir merą A. Č.. Minėta publikacija siekta tik išviešinti visuomenei aktualias aplinkybes apie į Seimą kandidatuojantį asmenį. Be to, ji kaip reikalauja įstatymas, siekė, kad publikacijoje būtų pateikta ir A. Č. pozicija, paaiškinimai, tačiau iš politiko jokio atsakymo nesulaukta.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymi, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. ji pati pateikė prašymą VRK atleisti ją iš pareigų savo noru, tačiau VRK dėl jos prašymo nebalsavo. Paaiškina, jog likus galioti, jos teigimu, neteisėtam Sprendimui, ateityje jai būtų apribotos teisės pretenduoti į rinkimų komisijos narės pareigas, be to, palikus galioti Sprendimą, tai gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjos reputacijai.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VRK atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Komisija nurodo, jog priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą ar rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą turi būti atleistas iš rinkimų komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

Nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, Komisija paaiškina, jog ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tiriant skundą, kuriame buvo nurodyta, kad rinkėjas savo namų pašto dėžutėje rado naujai pradėto leisti (2020-08-06) savaitraščio „Visuomenės balsas“, 1–ąjį numerį, kurio redaktorė buvo A. V., VRK paskirta Radviliškio-Tytuvėnų apygardos Nr. 44 komisijos nare. Laikraščio trečiame puslapyje buvo patalpintas straipsnis „Pasakojimas apie suktą valdininką“ turi paslėptų sąsajų su dabartiniais rajono politikais, o laikraščio 4 ir 5 puslapiuose, pačios A. V. rašytas straipsnis „Apkartus medonešiui – dumia į Seimą“, kuriame tiesiogiai rašoma apie dabartinį kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardoje.

Pareiškėjos rašytame straipsnyje „Apkartus medonešiui – dumia į Seimą“ yra keliami klausimai dėl kandidato į Seimo narius A. Č. veiklos, taip pat apie įgytą turtą, jo ryšius su teisėsaugos institucijų atstovais, nurodoma, kad juo domėjosi STT, kad jis buvo areštuotas. Minėtas straipsnis laikytinas bandymu paveikti rinkėjų valią, kadangi jame siekiama sudaryti neigiamą įspūdį apie kandidatą į Seimo narius A. Č., keliamos abejonės dėl jo turto kilmės, ryšių su teisėsaugos institucijų atstovais, daroma prielaida, kad jis nusipelnė būti areštuotas. Straipsnyje pareiškėja pateikia faktus, neigiamai charakterizuojančius kandidatą į Seimo narius A. Č., todėl tai gali daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui balsuojant už kandidatą. Tokios įtakos darymas yra neteisėtas pagal Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, draudžiančią komisijos nariui daryti bet kokį poveikį rinkėjų apsisprendimui rinkimuose. Minėtas įstatymo straipsnis yra imperatyvi įstatymo nuostata, kuri yra privaloma rinkimų komisijos nariams.

Be to, pareiškėja, atlikdama rinkimų komisijos narės pareigas, atlieka viešojo administravimo funkcijas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, o pagal minėto įstatymo 3 straipsnį asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas turi laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, lygiateisiškumo principo visų kandidatų atžvilgiu.

VRK neginčija ir nesprendžia dėl pareiškėjos profesinės veiklos ir jos principų, tačiau atkreipia dėmesį, jog tokia veikla galimai nėra suderinama su rinkimų komisijos nario veikla pagal Visuomenės informavimo etikos kodeksą. Priimdama ginčijamą Sprendimą VRK pareiškėjos veiklą vertino tik pagal rinkimų komisijos nariui taikomus reikalavimus viešojo administravimo srityje. Jeigu pareiškėja vykdo keletą nesuderinamų profesinių veiklų, ji turi prisiimti atsakomybę dėl tokių veiklų nesuderinamumo. Pareiškėja negali remtis žurnalistikos principais kaip pasiteisinimu, leidžiančiu nesilaikyti rinkimų komisijos nario veiklos principų.

Pažymi, jog VRK pareiškėją atleido pagal parengtą Sprendimo projektą. Ginčo klausimas buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę prieš 24 val. kaip tai numato Komisijos reglamento 33 straipsnis. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas atleisti ją savo noru buvo gautas likus vos valandai iki VRK posėdžio pradžios ir negalėjo būti tenkinamas, nes neatitiko Komisijos reglamento 33 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. Sp-195, kuriuo nuspręsta atleisti pareiškėją A. V. iš Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos nario pareigų, todėl, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamą Sprendimą priėmė tirdama skundą, kuriame buvo nurodyta, kad rinkėjas savo namų pašto dėžutėje rado naujai pradėto leisti (2020-08-06) savaitraščio „Visuomenės balsas“ 1–ąjį numerį, kurio redaktorė A. V., VRK paskirta Radviliškio-Tytuvėnų apygardos Nr. 44 komisijos nare. Komisija nustatė, jog laikraščio 3-iame puslapyje buvo patalpintas straipsnis „Pasakojimas apie suktą valdininką“ turintis paslėptų sąsajų su dabartiniais rajono politikais, o laikraščio 4-ame ir 5-ame puslapiuose, pačios A. V. rašytas straipsnis „Apkartus medonešiui – dumia į Seimą“, kuriame tiesiogiai rašoma apie dabartinį kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardoje. Pareiškėjos rašytame straipsnyje „Apkartus medonešiui – dumia į Seimą“ keliami klausimai dėl kandidato į Seimo narius A. Č. veiklos, taip pat apie įgytą turtą, jo ryšius su teisėsaugos institucijų atstovais, nurodoma, kad juo domėjosi STT, kad jis buvo areštuotas. Komisija minėtą straipsnį vertino kaip bandymą paveikti rinkėjų valią, kadangi jame siekiama sudaryti neigiamą įspūdį apie kandidatą į Seimo narius A. Č., keliamos abejonės dėl jo turto kilmės, ryšių su teisėsaugos institucijų atstovais, daroma prielaida, kad jis nusipelnė būti areštuotas. Straipsnyje pareiškėja pateikė faktus, neigiamai charakterizuojančius kandidatą į Seimo narius A. Č., todėl Komisija darė išvadą, jog tai gali daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui balsuojant už kandidatą, o tokios įtakos darymas yra neteisėtas pagal Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, draudžiančią komisijos nariui daryti bet kokį poveikį rinkėjų apsisprendimui rinkimuose.

Komisija skundžiamu Sprendimu pripažino, jog A. V., Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos narė, pasiūlyta partijos „Laisvė ir teisingumas“, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas; atleido A. V. iš Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos nario pareigų bei nusprendė persiųsti Visuomenės informavimo etikos komisijai medžiagą įvertinti A. V. veiksmus dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnio pažeidimo.

Pažymėtina, jog pareiškėja su jos atleidimu iš apygardos rinkimų komisijos nario pareigų iš esmės sutinka, kadangi pati pareiškėja 2020 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į VRK dėl atleidimo iš minėtų pareigų jos pačios prašymu, tačiau pareiškėja nesutinka su ginčijamame Sprendime nurodytu jos atleidimo pagrindu. Teigia, jog šis VRK sprendimas turės neigiamos įtakos pareiškėjai ateityje pretenduojant į rinkimų komisijos narės pareigas, taip pat turės neigiamos įtakos pareiškėjos reputacijai.

Atsakovė su pareiškėjos argumentais nesutinka, nurodydama, jog VRK neginčija ir nesprendžia dėl pareiškėjos profesinės veiklos ir jos principų, tačiau atkreipia dėmesį, jog tokia veikla galimai nėra suderinama su rinkimų komisijos nario veikla pagal Visuomenės informavimo etikos kodeksą. Priimdama ginčijamą Sprendimą VRK pareiškėjos veiklą vertino tik pagal rinkimų komisijos nariui taikomus reikalavimus viešojo administravimo srityje. Jeigu pareiškėja vykdo keletą nesuderinamų profesinių veiklų, ji turinti prisiimti atsakomybę dėl tokių veiklų nesuderinamumo.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01), Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (toliau – ir VRK įstatymas), Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. Sp-75 pavirtintos Rekomendacijos dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu (toliau – Rekomendacijos) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-04-25), Visuomenės informavimo etikos kodeksas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-05-19).

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo: 1) Vyriausioji rinkimų komisija; 2) apygardų rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo, rinkimų, Referendumo ir kitais įstatymais bei teisės aktais (VRK įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais (VRK įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai rinkimų laikotarpiui sudarytos apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos Seimo rinkimų įstatymo joms suteiktos kompetencijos apimtimi privalo prisidėti prie Vyriausiajai rinkimų komisijai iškelto uždavinio: užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais, įgyvendinimo.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnį, rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Taigi šiuo teisiškai reikšmingu aktu yra patvirtinamas komisijos nario įsipareigojimas veikti taip, kaip nustato duotas pasižadėjimas.

Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią.

Rekomendacijų 11 punkte priminta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, puoselėja valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Žurnalistams, dalyvaujantiems politinėje kampanijoje, rekomenduojama laikytis Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016 m. vasario 29 d. priimto Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje (Rekomendacijų 21 punktas).

Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnis numato, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui. Žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje. Dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla.

Byloje nėra ginčo, kad VRK 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. Sp-96 patvirtino Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos, kurios nare paskirta Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovė A. V., sudėtį. Pareiškėja 2020 m. liepos 21 d. pasirašė rašytinį pasižadėjimą, t. y. atliko veiksmą, su kuriuo siejama Seimo rinkimų įstatymo nustatytų rinkimų komisijos nario įgaliojimų pradžia.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio nustatyta, jog VKR gavo skundą, kuriame buvo nurodyta, kad: „radau savo namų pašto dėžutėje naujai pradėto leisti (2020-08-06) savaitraščio „Visuomenės balsas“, 1–ąjį numerį, kurio redaktorė A. V., VRK paskirta Radviliškio-Tytuvėnų apygardos Nr. 44 komisijos nare. Laikraščio 3-iame puslapyje patalpintas straipsnis „Pasakojimas apie suktą valdininką“ turi paslėptų sąsajų su dabartiniais rajono politikais, o laikraščio 4 ir 5 puslapiuose, pačios A. V. rašytas straipsnis „Apkartus medonešiui – dumia į Seimą“ tiesiogiai rašoma apie dabartinį kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardoje.“ Skunde prašoma VRK išsiaiškinti, ar rašytinį pasižadėjimą davusi VRK narė A. V. nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatų.

VRK, gavusi skundą, kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, prašydama atsakyti, dėl kokių priežasčių ji rengianti kritiškas publikacijas kandidatų Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje atžvilgiu, taip galimai neigiamai agituodama prieš vieną iš jų bei paprašyta informuoti, ar ji yra parengusi daugiau publikacijų, būdama rinkimų komisijos nare.

Komisijos narė 2020 m. rugsėjo 7 d. raštu VRK atsakė, jog: „jos žurnalistinė veikla niekaip neprieštarauja nei VIĮ, nei SRĮ, nei tarptautinėms normoms. Nei skunde minima publikacija, nei publikaciją parengęs asmuo iki šiol nėra pripažinti pažeidę SRĮ ar kurį nors kitą, o tuo labiau patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėjo, jog SRĮ nepateikia profesijų ar veiklų sąrašo, kuriuo remiantis vienokia ar kitokia profesija / veikla būtų nesuderinama su darbu Apygardos rinkimų komisijoje. <...> Skundą pateikęs asmuo neatsižvelgė į tai, kad publikacijoje minimas asmuo A. Č. yra viešasis asmuo ex officio, kadangi jis yra Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys ir meras, taigi ji yra viešasis asmuo VIĮ 2 str. 60 d. prasme“.

Atsakovė pagrįstai teigia, jog pareiškėjos prašymas atleisti ją savo noru buvo gautas likus vos valandai iki VRK posėdžio pradžios ir negalėjo būti tenkinamas, nes neatitiko Komisijos reglamento 33 straipsnio reikalavimų. Kaip matyti iš byloje pateikto VRK 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdžio protokolo, posėdyje buvo svarstomas Sprendimo „Dėl Radviliškio-Tytuvėnų rinkimų apygardos Nr. 44 rinkimų komisijos narės A. V.“ projektas. Svarstymo metu komisijos nariai buvo informuoti apie tai, kad prieš pat Komisijos posėdį gautas pareiškėjos prašymas ją atleisti iš pareigų, tačiau nuspręsta balsuoti už parengtą Komisijos Sprendimo projektą, kadangi prašymas pateiktas per vėlai, nesilaikant Komisijos darbo reglamento. Komisijos posėdyje dalyvavusi pati pareiškėja paaiškino, jog rašytinį pasižadėjimą ji davusi liepos mėn., o straipsnis redakcijai buvo pateiktas po to, kai ji tapo komisijos nare. Komisijos nariai posėdyje pažymėjo, jog liepos 21 d. A. V. davė rašytinį pasižadėjimą, o jį davus draudžiama bandyti paveikti rinkėjų valią. Rašytinis pasižadėjimas pažeistas ir iš to turi kilti pasekmės.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog ginčijamame Sprendime VRK neįvardijo kokias imperatyvias normas ir kaip konkrečiai pareiškėja pažeidė minėta publikacija. Komisija Sprendime aiškiai nurodė, jog savaitraščio „Visuomenės balsas“ rašinyje „Apkartus medonešiui – dumia į Seimą“, pasirašyto A. V., kaip minėtos visuomenės informavimo priemonės redaktorės, Lietuvos žurnalistų sąjungos narės, tekste yra analizuojamas ir vertinamas A. Č., kaip TS-LDK kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje, rašinyje kritiškai analizuojama minėto kandidato biografija ir tokiu būdu galimai daroma įtaka rinkėjų valiai vienmandatėje Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje. Komisija ginčijamame Sprendime minėtą straipsnį vertino kaip bandymą paveikti rinkėjų valią, kadangi jame siekiama sudaryti neigiamą įspūdį apie kandidatą į Seimo narius A. Č., keliamos abejonės dėl jo turto kilmės, ryšių su teisėsaugos institucijų atstovais, daroma prielaida, kad jis nusipelnė būti areštuotas, straipsnyje pateikti faktai, neigiamai charakterizuojantys kandidatą į Seimo narius A. Č..

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. liepos 21 d. pasirašė rašytinį pasižadėjimą, t. y. atliko veiksmą, su kuriuo siejama Seimo rinkimų įstatymo nustatytų rinkimų komisijos nario įgaliojimų pradžia. Ginčijamame Sprendime aiškiai nurodyta, jog pareiškėja pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą - Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su VRK išvada, jog Sprendime nurodyti pareiškėjos veiksmai gali daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui balsuojant už kandidatą, o tokios įtakos darymas yra neteisėtas pagal Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, draudžiančią komisijos nariui daryti bet kokį poveikį rinkėjų apsisprendimui rinkimuose.

Nesutiktina su pareiškėjos argumentu, jog Sprendime nepagrįstai remiamasi Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsniu, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs Visuomenės informavimo etikos kodeksą neįgijusį teisinės galios bei negalinčiu būti taikomu. Iš tiesų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir taikomas, t. y., kol nustatyta tvarka nėra paskelbtas, negali būti ir taikomas. Tačiau Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.). Kadangi šioje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 17 d., tai leidžia daryti išvadą, jog Sprendime remiamasi galiojančiu teisės aktu, todėl pareiškėjos argumentas dėl minimos normos netinkamo taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, pritartina atsakovės argumentui, jog pareiškėja, atlikdama rinkimų komisijos narės pareigas, atlieka viešojo administravimo funkcijas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ), o pagal minėto įstatymo 3 straipsnį asmuo, atliekantis viešojo administravimo funkcijas turi laikytis įstatymų viršenybės, objektyvumo, lygiateisiškumo principo.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas šį straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasi šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tinkamai motyvuotu, atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, tad ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė