Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams D. M., Ž. M. ir J. M. dėl asmeninės nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2017 m. vasario 3 d. priimtas ieškovės D. M. ieškinys atsakovams D. M., Ž. M. ir J. M., kuriuo prašo pripažinti ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teises į: gyvenamąjį namą 1A1/b, ūkinį pastatą 2I1/m, ūkinį pastatą 3I1/b, ūkinį pastatą 4I1/b, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 4,64 Eur dydžio įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis už naudojamą 0,3070 ha ploto iš valstybės išperkamą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ; turtinę teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti ar pirkti iš valstybės 3,13 ha asmeniniam ūkiui skirtos žemės: 0,6400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 2,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir J. M. santuoką sudarė 1975 m. gegužės 8 d. (b. l. 10). 1990 m. ieškovė ir jos sutuoktinis pradėjo gyventi atskirai, nebevedė bendro ūkio, ieškovė persikėlė gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) , o jos sutuoktinis J. M. liko gyventi (duomenys neskelbtini). J. M. su ieškove bei jų nepilnamečiais vaikais nebendravo, vaikų neišlaikė, prie bendro turto įsigijimo neprisidėjo. Ieškovės ir J. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 8-9). J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ieškovė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) įsigijo 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3435 pagrindu pagal (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės 1992 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 55 (b. l. 20-21). Pagal Butų privatizavimo įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (4 straipsnio 2 dalis). Notariškai patvirtintoje 1992 m. rugsėjo 24 d. sutartyje Nr. 3431 nurodyta, kad gyvenamasis namas su statiniais perkamas iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės už 21197 rublius, iš kurių 63 rubliai įmokėti į Lietuvos Respublikos taupomojo banko Šakių skyriaus Ž. filialą grynais pinigais, o 21134 rubliai sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 19-21). Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis rašytinis įrodymas, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad sandorį sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovė D. M. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė D. M. 1992 m. rugsėjo 24 d. įmokėjo 1601 rublių (4,64 Eur) dydžio įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis už iš valstybės perkamą 0,3070 ha namų valdos žemės sklypą (b. l. 19). (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovei D. M. suteiktas 3,00 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini) . Už 3,00 ha asmeninio ūkio žemės plotą valstybės vienkartinių išmokų ar grynųjų pinigų ieškovė neįmokėjusi. Asmeniniam ūkiui naudojama 3,13 ha ploto žemė pamatuota trijuose žemės sklypuose. Šie sklypai iki 2032 m. gegužės 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis, sudarytomis 2007 m. gegužės 14 d. išnuomoti ieškovei D. M. (b. l. 22-26).

Byloje taip pat yra oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, apie tai, kad gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teisės nuo 1992 m. spalio 19 d. įregistruotos ieškovės D. M. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įrašas nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles ir šiuo atveju jau atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taigi, šiuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negali būti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Remiantis kasacinio teismo praktika šiuo atveju vertintini byloje surinkti įrodymai ir nustatomos faktinės aplinkybės (susijusios, pavyzdžiui (tačiau neapsiribojant), su turto paieška ir pirkimu, turto pirminio įrengimo mastu ir vėlesniu pritaikymu gyventi, šalių ketinimais apsigyventi ir (arba) gyvenimu jame, eksploatavimu, jo paskirtimi, šalių tikraisiais ketinimais ir kt.) ir taip išsiaiškinama, ar šis turtas buvo įgytas bendrai su J. M., o ne ieškovės D. M. asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Ieškovė nurodo, kad jos ir sutuoktinio J. M. ryšiai visiškai nutrūko nuo 1990 m. Iš bylos duomenų matyti, jog J. M. gyveno ir mirė Virbalyje. Ieškovė nurodė, kad J. M. vaikų neišlaikė, prie šeimos poreikių tenkinimo, nekilnojamojo turto įsigijimo, valstybės vienkartinių išmokų už gyvenamąjį namą bei namų valdos žemės sklypą mokėjimo neprisidėjo, valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių nesudarė. Duomenų, jog J. M. būtų reiškęs pretenzijas į gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, įmokas už namų valdos žemės sklypą ir žemės sklypų nuomos teisę, nėra. (duomenys neskelbtini) mirus J. M., į notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Teismui nėra pagrindo netikėti ieškovės ieškinyje ir atsakovų atsiliepimuose pateiktais paaiškinimais apie tai, kad ieškovė su sutuoktiniu J. M. kartu negyveno, nors buvo susituokę, bendro ūkio nevedė, todėl yra pagrindo laikyti, kad ieškovės santuokoje įgytas turtas, įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ir turtinės teisės nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ieškovės asmeninė nuosavybė. Todėl teismas vertina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog turtą, 4,64 Eur dydžio įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis už namų valdos žemės sklypą ir turtines teises ieškovė D. M. įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad ieškovė D. M. gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini); 4,64 Eur dydžio įmoka valstybės vienkartinėmis išmokomis už naudojamą 0,3070 ha iš valstybės išperkamą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); turtinė teisė pirkti ar nuomoti iš valstybės 0,6400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) , 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142, 260, 279 straipsniais, CK 3.89 straipsniu, 3.100 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad gyvenamasis namas 1A1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 3I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas 4I1/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 4,64 Eur dydžio įmoka valstybės vienkartinėmis išmokomis už naudojamą 0,3070 ha ploto iš valstybės išperkamą namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ; turtinė teisė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti ar pirkti iš valstybės 3,13 ha asmeniniam ūkiui skirtos žemės: 0,6400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,1900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,3000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklauso D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.