- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-1598-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16924-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aušrevel“
- Atsakovas
- KAYDO B
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aušrevel“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aušrevel“ ieškinį atsakovams KAYDO B.V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vykom“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užvesta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Aušrevel“ ieškinį atsakovams KAYDO B.V. ir UAB „Vykom“, kuriuo ji prašo teismo priteisti iš atsakovų 13699,46 Eur skolos, 2031,83 Eur palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Teismas, išsiuntęs procesinius dokumentus atsakovei KAYDO B.V. jos buveinės adresu per įteikiančiąją Nyderlandų Karalystės agentūrą, iš įteikiančiosios agentūros gavo atsakymą, kad 2017 m. birželio 12 d. atsakovė, ją likvidavus, buvo išregistruota iš Nyderlandų Karalystės komercinio registro. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas 2018 m. kovo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti duomenis dėl juridinio asmens (atsakovės) teisių perėmimo, ar patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus.
3. 2018 m. gegužės 28 d. ieškovė pateikė teismui prašymą kreiptis į Teisingumo ministeriją, kuri sutartiniu pagrindu išreikalautų duomenis iš Nyderlandų Karalystės. Nurodė, kad neturi galimybės pateikti, kas yra KAYDO B.V. teisių perėmėjas.
Šalies argumentai
4. 2018 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Vykom“ su pateiktu ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad duomenis apie atsakovės teisių perėmėjus galėjo pateikti pati ieškovė, todėl nėra pagrindo kreiptis į LR Teisingumo ministeriją. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad yra galimas teisių perėmimas. Prašė palikti reikalavimą atsakovei KAYDO B.V. nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovės UAB „Aušrevel“ prašymą dėl įrodymų rinkimo atmetė, atsakovės UAB „Vykom“ prašymą dėl reikalavimo KAYDO B.V. atžvilgiu palikimo nenagrinėtu atmetė ir nutraukė bylos dalį pagal ieškovės UAB „Aušrevel“ reikalavimą KAYDO B.V. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad KAYDO B.V., iš komercinio registro išregistruota 2017 m. birželio 12 d., išregistravimo pagrindas – priimtas sprendimas dėl likvidavimo. Teismas 2018 m. kovo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti duomenis dėl juridinio asmens teisių perėmimo, ar patikslinti ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Tačiau ieškovė pateikė teismui prašymą kreiptis į LR Teisingumo ministeriją dėl duomenų apie atsakovės teisių perėmėją išreikalavimo iš Nyderlandų Karalystės.
7. Teismas pažymėjo, kad gali padėti rinkti įrodymus, tačiau, turi būti nurodoma kokio konkretaus įrodymo reikalaujama ir kur jis yra. Šiuo atveju ieškovė nenurodė nei kokio konkretaus įrodymo prašoma, nei kur jis yra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byla yra dispozityvi, teismas nėra įpareigotas ginti viešąjį interesą ar ginti silpnesniąją šalį pagal teisės aktų nuostatas. Byloje nebuvo pateikti jokie duomenys, kad galimas atsakovės KAYDO B.V. teisių perėmimas, bei kokie konkretūs duomenys ir iš kokių asmenų turi būti išreikalauti, todėl ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo teismas atmetė.
8. Teismas netenkino ir atsakovės prašymo palikti ieškinio reikalavimą atsakovei KAYDO B.V. nenagrinėtu. Tačiau, nustatęs, kad atsakovė KAYDO B.V. yra likviduota, kad likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (CPK 178 straipsnis), ieškovei nepateikus jokių įrodymų dėl juridinio asmens teisių perėmimo galimumo ir/ar galimo teisių perėmėjo, teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 8 punkto nuostatomis, nutraukė bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą atsakovui KAYDO B.V.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Aušrevel“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį dalyje, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimo atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju nėra atsakovės KAYDO B.V. teisių perėmėjo. Pažymi, kad atsakovų solidari atsakomybė grindžiama tuo, kad būtent UAB „Vykom“ darbuotojai teikė ieškovui užsakymus dėl logistikos paslaugų tiekimo atsakovui KAYDO B.V., kas rodo, kad atsakovai yra glaudžiai susijusios įmonės kartu organizavę veiklą. Todėl, apeliantės nuomone, labiausiai tikėtina, kad atsakovė UAB „Vykom“ perėmė KAYDO B.V. teises.
1.2. Apeliantės nuomone, šiuo atveju teismas turėjo būti aktyvesnis, kadangi ieškovei gauti duomenis iš užsienio institucijų apie atsakovę KAYDO B.V., kuri buvo registruota Nyderlandų Karalystėje, buvo praktiškai neįmanoma. Pažymi, kad užsienio teisės aiškinimais yra teismo pareiga. Todėl teismas privalėjo kreiptis teisinės pagalbos į Teisingumo ministeriją, siekiant išsiaiškinti, kas perėmė likviduoto juridinio asmens teises.
1.3. Teismas neatsižvelgė į ginčo specifiką ir nepagrįstai nutarė, kad prievolės atlyginti ieškovei susidariusią skolą KAYDO B.V. neturi, nes yra likviduota. Ieškovės nuomone, tai, kad juridinis asmuo yra likviduotas, nereiškia, kad turi būti pažeidžiami ieškovės interesai atgauti skolą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Vykom“ prašo teismo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, už akivaizdžiai nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimą ieškovei skirti 5000 Eur baudą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Atsakovė pažymi, kad didžioji dalis atskirojo skundo argumentų yra siejami su įrodymų rinkimu, teismo tariama pareiga būti aktyviam ir aiškinti užsienio teisę, t. y. ieškovė kvestionuoja neskundžiamą nutarties dalį, kuria atmestas jos prašymas dėl kreipimosi į Teisingumo ministeriją dėl duomenų išreikalavimo iš Nyderlandų karalystės. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl turi būti panaikinta nutarties dalis dėl bylos KAUDO B.V. atžvilgiu nutraukimo CPK 293 straipsnio 8 dalies pagrindu. Pažymi, kad likvidavus KAYDO B.V., visos įmonės prievolės pasibaigė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po KAYDO B.V. likvidavimo įmanomas teisių perėmimas, kas konkrečiai yra likviduotos įmonės teisių ir pareigų perėmėjai.
2.2. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia Lietuvos Respublikoje galiojančiomis teisės normomis, tačiau atsakovė pastebi, kad KAYDO B.V. yra registruota Nyderlandų karalystėje, todėl jos teisiniam statusui (teisnumui, veiksnumui) bei likvidavimo pasekmėms negali būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, o taikytina Olandijos teisė (CK 1.19 straipsnis). Todėl apeliantės nurodytos Lietuvos Respublikos teisė aktų nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
2.3. Atsakovė pažymi, kad byloje gavus oficialius duomenis, patvirtinančius KAYDO B.V. likvidavimą ir išregistravimą, būtent ieškovei kilo pareiga patikslinti procesinę poziciją ir patikslinti ieškinio reikalavimus arba dalies jų atsisakyti. To ieškovė nepadarė. Be to, ieškovė nenurodė kokiu teisiniu pagrindu ji grindžia skolos už pervežimo paslaugas solidarumą. Solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama (CK 6.6 straipsnis), o nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo solidariai KAYDO B.V. ir atsakovės UAB „Vykom“ atsakomybei nėra.
2.4. Atsakovės nuomone, šiuo atveju pareikštas ieškinys atsakovei KAYDO B.V. nepriklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, nes neegzistuoja konkretus pagrindas solidariajai atsakovais patrauktų asmenų atsakomybei konstatuoti. Todėl ieškinys atsakovei KAYDO B.V. turėjo būti reiškiamas pagal jos buveinės vietą. Nesant privalomojo bendrininkavimo atsakovų tarpe, nebuvo pagrindo jų atžvilgiu kelti bylos Lietuvos Respublikos teisme. Tačiau šiuo atveju atsakovę KAYDO B.V. likvidavus, byloje nebeliko pagrindo taisyti padarytą teismo pažeidimą.
2.5. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė neturi galimybės gauti duomenų apie atsakovę KAYDO B.V ir jos teisių perėmėją. Atsakovė pažymi, kad visi Nyderlandų Karalystės įmonių registro duomenys yra vieši ir juos gali gauti bet kuris internetu mokantis naudotis asmuo (https://www.kvk.nl/enalish/).Olandijos įmonių registro duomenų teikimo kaina prilygsta Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrui, o paslaugos gali būti užsakomos ir duomenys teikiami internetu(https://www.kvk.nl/enalish/orderina-products-from-the-commercial-reaister/). Todėl, atsakovės nuomone, ieškovė turėjo neribotas galimybes betarpiškai, ar per atstovus rinkti įrodymus Nyderlandų Karalystėje, todėl prašymas dėl įrodymų rinkimo buvo atmestas pagrįstai.
2.6. Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad užsienio teisės turinio aiškinimas yra teismo pareiga, kadangi ieškovė nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas turėtų tai daryti (CPK 808 str. 1 d.). Be to, nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso, todėl atsakovės nuomone, teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų. Nagrinėjamoje byloje aktyvus teismo vaidmuo pažeistų šalių rungimosi principą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nutraukta civilinės bylos dalis pagal ieškovės UAB „Aušrevel“ reikalavimą KAYDO B.V. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pastebėtina, kad ieškovas ir atsakovas yra pagrindiniai byloje dalyvaujantys asmenys, civiliniame procese besinaudojantys plačiomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas ar ne, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų KAYDO B.V. (Nyderlandų Karalystėje registruota įmonė) ir UAB „Vykom“ (Lietuvos Respublikoje registruota įmonė) 13699,46 Eur skolos, 2031,83 Eur palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas, išsiuntęs procesinius dokumentus atsakovei KAYDO B.V. jos buveinės adresu per įteikiančiąją Nyderlandų Karalystės agentūrą, iš agentūros gavo atsakymą, kad atsakovė, ją likvidavus,2017 m. birželio 12 d. išregistruota iš Nyderlandų Karalystės komercinio registro. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad 2017 m. birželio 12 d. įregistruota informacija apie tai, kad likviduotas juridinis asmuo baigė egzistuoti 2017 m. birželio 1 d., nenustačius daugiau jokio žinomo turto. Šios informacijos pagrindu, teismas 2018 m. kovo 22 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei pateikti duomenis dėl juridinio asmens teisių perėmimo, ar patikslinti pareikto ieškinio reikalavimus. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės KAYDO B.V. teisių perėmimą, teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 8 punktu, bylą dalyje dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų atsakovei KAYDO B.V. nutraukė.
15. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su tokiu teismo procesiniu sprendimu, teigiant, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra galimas atsakovės KAYDO B.V. teisių perėmimas.
16. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008, 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).
17. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vykdė bendrą veiklą, labiausiai tikėtina, kad atsakovės KAYDO B.V. teises perėmė atsakovė UAB „Vykom“.
18. Pažymėtina, kad, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant teisių perėmimui, likviduoto asmens teises ir pareigas perėmęs asmuo toliau byloje dalyvauja atsakovo vietoje, o ne kaip neegzistuojančio atsakovo procesinis bendrininkas, bedraatsakovas. Ieškovė, teigdama, kad susiklostė išimtinis atvejis, t. y. kad likvidavusios KAYDO B.V. teises perėmė UAB „Vykom“, turėjo pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs ieškovei pateikti papildomus duomenis apie galimą atsakovės KAYDO B.V. teisių perėmėją, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės KAYDO B.V. teises būtų perėmusi UAB „Vykom“ ar kiti asmenys. Pastebėtina, kad atsakovė UAB „Vykom“ kategoriškai nesutinka su ieškovės nurodymu, kad ji yra atsakovės KAYDO B.V. teisių perėmėja. Kartu atsakovė nesutinka ir su ieškovės prašoma atsakovėms taikyti solidariąja atsakomybe, nesant tam nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo.
20. Apeliantės nuomone, aiškinantis galimą teisių perėmimą turėjo būti aktyvesnis pats teismas, nes atsakovė užsienio valstybėje, Nyderlandų Karalystėje, registruotas juridinis asmuo, o užsienio teisės turinio aiškinimasis yra teismo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kilo klausimas, susijęs ne su užsienio teisės aiškinimu ir taikymu, o su įrodymų pateikimu į bylą, pagrindžiant aplinkybę dėl atsakovės teisių perėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 1.12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam (lot. exofficio), o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys. CK 1.12 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). To paties straipsnio antra dalis numato, kad jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėtų aiškinti užsienio teisę (CPK 808 straipsnio 1 dalis), tuo labiau, kad atsakovėms pareikštas ieškinys yra grindžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktais. Todėl bylą nagrinėjančiam teismui nekilo poreikio užsienio teisės turinį aiškinti savo iniciatyva (CK 1.12 straipsnis).
21. Pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, šalys, siekdamos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, turi pateikti įrodymus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų rinkimo. Nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako. Pastebėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo sprendžiamas tik atsakovės teisių perėmimo klausimas, todėl, ieškovė, teikdama, jog yra galimas atsakovės teisių perėmėjas, turėjo pateikti reikalingus įrodymus atsakovės teisių perėmėjui nustatyti, pati arba per įgaliotus asmenis kreiptis į atitinkamas Nyderlandų Karalystės institucijas tai išsiaiškinti. Šiuo atveju teismo funkcija yra spręsti ginčą tarp egzistuojančių šalių, o ne pačiam ieškoti, kas galėtų atsakyti pagal ieškovės pareikštą reikalavimą. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir nesudarytų dirbtinių sąlygų vilkinti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
22. Atsakovė UAB „Vykom“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, reiškiant aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarties dalies, kuria nutraukta civilinės bylios dalis pagal ieškovės UAB „Aušrevel“ reikalavimą KAYDO B.V. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirojo skundo pateikimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovė, naudodamasis procesine teise apskųsti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, siekdama apginti savo interesus. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Atsakovė UAB „Vykom“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau įvertinus tai, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sprendžiamas priimant galutinį sprendimą (bylą išnagrinėjus iš esmės) (CPK 93 straipsnis), t. y. šioje proceso stadijoje nespendžiamas, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.
Dėl civilinės bylos procesinės baigties
25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos pagrįstai nutraukė civilinės bylos Nr.2-1713-944/2018 dalį pagal ieškovės UAB „Aušrevel“ reikalavimą KAYDO B.V. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ prašymo dėl baudos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aušrevel“ skyrimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.