Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos D. M. K. atstovei Jolantai Tupko-Mazur, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovėms Aurelijai Dubokienei ir Julijai Berlinskienei, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstavui Justui Eimontui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. K. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Tarnyba 2015-08-04 sprendimu Nr. SPRE-1999 atsisakė išduoti pareiškėjai socialinio draudimo A1 pažymėjimą laikotarpiui ir nuo 2013-07-01 iki 2015-03-04 ir nustatė taikytinus Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus D. K.. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2016-06-30, vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis, pagal kuriuos D. K. buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu kaip asmuo, pasirašęs darbo sutartį su UAB „Vil-traininga) nuo 2009-07-01 iki 2015-03-24; 2) Registro duomenis, pagal kuriuos asmens darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 sudarė vidutiniškai 173,72 Lt per mėnesį iki mokesčių, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 177,89 Lt per mėnesį iki mokesčių, o nuo 2015-01-01 iki 2015-03-24 – 73,41 Eur per mėnesį; 3) duomenis apie pareiškėjos pajamas, gautas vykdant individualią veiklą Lenkijoje, pagal kuriuos 2013 metais asmens pajamos sudarė 14 857,57 Pln; 4) duomenis apie pareiškėjos pajamas, gautas vykdant individualią veiklą , pagal kuriuos 2014 metais asmens pajamos sudarė 52 116,97 Pln. Tarnyba, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintina kaip nedidelės apimties veikla (t. I, b. l. 15, 103, 104. t. II, b. l. 7, 8).

Valdyba, kaip valstybės narės kompetentinga valdžios institucija (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnio pateiktų sąvokų prasme), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintu Europos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašu ( (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtino Pagrindiniu reglamentu ir Įgyvendinimo reglamentu nustatytų ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus.

Pažymėtina, kad 2012-06-28 įsigaliojo 2012-05-22 priimtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsnio 2 dalies b punktu Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnis iš dalies keičiamas įterpiant 5 b dalį, pagal kurią siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą.

Aiškindamas šioje byloje taikytinas teisės aktų nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog „Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnis skirtas Pagrindinio reglamento 12 ir 13 straipsnių patikslinimui. Įgyvendinimo reglamente iki Reglamentu (ES) Nr. 465/2012 padarytų pakeitimų nebuvo nuostatų, tikslinančių Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies taikymą. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsniu Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, be kita ko į šio straipsnio 5 dalį įterpiant 5 b dalį, kurioje nustatyta „ 5 b. Siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą“. Iš šio Įgyvendinimo reglamento pakeitimo matyti, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Pagrindinio reglamento 13 straipsniui, taigi ir nagrinėjamam ginčui aktualiai Pagrindinio reglamento II antraštinės dalies 13 straipsnio 3 daliai, o ne tik šio straipsnio 1 daliai, kaip teigiama pareiškėjų apeliaciniame skunde. Taigi tiesioginis minėtų Reglamentų taikymas atsakovui suteikė teisę ir tuo pačiu įpareigojo sprendžiant pagal kompetenciją dėl taikytinų teisės aktų nustatymo, kai kyla klausimas dėl Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgti į Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalyje nurodytą „nedidelės apimties veiklos“ kriterijų, kurio nustatymui taikytinos Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio nuostatos.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015; 2015-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2438-502/2015).

Teismas pažymi, jog Tarnyba pagrįstai vertino ar pareiškėjos veiklos apimtis Lietuvos Respublikoje (darbo sutarties sudarymo valstybėje narėje) ginčui aktualiu laikotarpiu, lyginant šią veiklą su savarankiškai vykdoma veikla jos vykdymo vietos valstybėje narėje (Lenkijos Respublikoje) nėra nedidelės apimties. Nustatydama, ar pareiškėjos darbas yra nedidelės apimties, pagrįstai atsižvelgė į šiuos kriterijus, t. y. darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laiką ir atlyginimą; savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir pajamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja iš gyvenamojoje vietoje vykdytos veiklos gavo ženkliai daugiau pajamų (įvertinus ir tą aplinkybę, kad Lenkijoje gautos pajamos iš savarankiškos veiklos turi būti dalijamos iš dviejų asmenų), o Lietuvoje gautos pajamos rodo, kad čia vykdyta veikla buvo nedidelės apimties vertinant tiek darbo laiką, tiek atlyginimą.

Kaip minėta bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėja gyvena Lenkijos Respublikoje, Krokuvos mieste. Iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, kad 2013-07-01 UAB „Vil-training“, registruota Žalgirio g. 90, Vilniuje, su pareiškėja sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja nuo 2013-07-01 įsipareigojo dirbti 5 darbo dienas per savaite po 1 val. per dieną atstove-konsultante, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 6,06 Lt valandinį atlygį proporcingą faktiškai dirbtam laikui. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja Į Lietuvą atvykdavo 1 kartą per savaitę, 5 val. dalindavo lankstinukus ir išvykdavo. Tarnyba pateikė 2015-01-26 UAB „Vil-Training“ pažymą kurioje nurodoma, kad pareiškėja nuo 2013-06-01 iki 2014-09-30 gavo 6,06 Lt atlygį už valandą, nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 – 6,27 Lt atlygį už valandą, nuo 2015-01-01 – 1,82 Lt atlygį už valandą. Taip pat matyti, kad pvz. nuo 2014-01-02 iki 2014-01-09 dirbo 8 dienas, kadangi dirbo 30 val. jai buvo išmokėta 188,10 Lt, nuo 2014-02-24 iki 2014-02-28 dirbo 5 dienas, kadangi dirbo 24 val. jai buvo išmokėta 150,48 Lt, nuo 2014-04-01 iki 2014-07-07 7 dienas, kadangi dirbo 34 val. jai buvo išmokėta 213,18 Lt. Kaip matyti, 2015-01-26 UAB „Vil-Training“ pažymoje nurodytos aplinkybės apie pareiškėjos darbo laiką, o taip pat ir pareiškėjos atstovės paaiškinimai neatitinka tarp pareiškėjos ir UAB „Vil-training“ sudarytos 2013-07-01 darbo sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad atlikto tyrimo metu UAB „Vil-training“ buveinės registracijos adresu Žalgirio g. 90, Vilniuje, nerasta. Pastatą administruojančios įmonės UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atstovė patikslino, kad patalpų nuomos sutartis su minėta įmone nutraukta 2013-05-31. UAB „Vil-training“ turi bankrutuojančios įmonės statusą: Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja dėl darbo Lietuvoje būtų gyvenusi ilgesnį laiko tarpą nėra.

Nuo pareiškėjos gyvenamosios vietovės Krokuvoje, Lenkijoje, į darbą ir iš jo Vilniuje, pareiškėja vykdavo 750 km. Šios faktinės aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos veiksmai buvo atliekami ne siekiant pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet kitų, galimai mokestinių lengvatų gavimo tikslų. Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 883/2004 sutinkamai su jo preambulės nuostatomis reguliuoja nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles priklausančias laisvo asmenų judėjimo sričiai ir siekia padėti kelti asmenų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Galimai mokestinių ar kitokių lengvatų gavimas yra nesusijęs su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 tikslais, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais tokių lengvatų gavimas neturi būti ginamas remiantis šio Reglamento nuostatomis.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, jog Reglamento 987/2009 14 straipsnio 5 b punktas nėra tinkamai išverstas į lietuvių kalbą, kadangi šiame punkte vartotina sąvoka „labai nedidelės apimties veikla“, o ne „nedidelės apimties veikla“, kaip teigia Tarnyba. Pažymėtina, jog Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjo pareiškėjos nurodomą netinkamo vertimo klausimą ir 2015-09-10 rašte Nr.SD-115 atkreipė dėmesį, jog 2014-01-01 konsoliduotos redakcijos Reglamento 987/2009 14 straipsnio 5 dalies b punkte jau vartojamas terminas „nedidelės apimties veikla“, t. y. nevartojant žodžio „labai“. Be to, anglų kalbos žodynas terminą „marginal“ aiškina kaip „very small ir amount or effect“ (t. y. labai nedidelės apimties ar poveikio) ar „almost insufficient“ (t. y. beveik nereikšmingas) ir pan. Įvertinus šias aplinkybės nėra pagrindo teigti, jog minėtos Reglamento nuostatos į lietuvių kalbą išverstos netinkamai.

Pažymėtina, kad nacionalinis teisės aktas, įgyvendinantis Pagrindinio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento nuostatas, susijusias su taikytinos teisės nustatymu, yra Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo II skyriaus II dalis detalizuoja A1 pažymėjimų išdavimo asmenims, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių narių atvejus ir sąlygas, 15 punkte nurodyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr.883/2004 13 straipsnio 3 dalis), t. y. į Tvarkos aprašo 15 punktą iš esmės perkelta tai numatanti Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri, kaip minėta pirmiau, taikoma kartu su Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalimi. Tvarkos aprašo III skyrius reglamentuoja A1 pažymėjimų išdavimo tvarką ir nustato šio dokumento išdavimo Lietuvos kompetentingoje įstaigoje (Tarnyboje) pagrindines procedūras ir taisykles, kurios susiję su Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio nuostatų įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Tvarkos aprašo 23 punktas nustato, kad prašymai išduoti A1 pažymėjimus Tarnybai gali būti pateikiami tiesiogiai atvykus į įstaigą, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį. Ginčo atveju aktualus Tvarkos aprašo 27 punktas nustato, kad savarankiškai dirbantis asmuo pateikia Tarnybai Valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą savarankiškai dirbančiam asmeniui, vykdančiam veiklą užsienio valstybėje, ir prideda: asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei savarankiškai dirbantis asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis) (27.1 punktas); dokumentus, įrodančius savarankiškai dirbančio asmens veiklą Lietuvoje ir užsienyje: sutarčių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl veiklos vykdymo Lietuvoje, su priimančios dirbti valstybės įmone (kitu subjektu) sudarytos sutarties dėl darbų atlikimo patvirtintas kopijas, jei savarankišką veiklą vykdantis asmuo nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas – patvirtintas sąskaitų faktūrų kopijas (27.2 punktas); kitus dokumentus, įrodančius Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytų sąlygų buvimą (27.3 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 31 punkte nustatytą teisinį reguliavimą Tarnyba, spręsdama dėl taikytinos teisės nustatymo ir tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, esant reikalui, gali prašyti ne tik šio Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytų, bet ir kitų dokumentų bei informacijos, kuri reikalinga taikytinos tesiės nustatymui. Be to, tame pačiame Tvarkos aprašo punkte nustatyta, kad jei reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia iki nurodyto termino pabaigos, A1 pažymėjimo išdavimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 27 punktas (taip pat ir atitinkama Tvarkos aprašo 31 punkto nuostata) yra susiję su Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalies, (Reglamento (ES) Nr. 465/2012 redakcija), kurioje įtvirtinta, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą, įgyvendinimu ir numato kokius dokumentus ir informaciją turi pateikti asmuo, prašantis Lietuvos kompetentingos įstaigos išduoti jam A1 pažymėjimą, jo darbo pagal darbo sutartį Lietuvoje ir savarankiškos veiklos kitoje valstybėje narėje apimčių įvertinimui ir sprendimo dėl taikytinos teisės priėmimui. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, susijusius tiek su savarankiškai vykdoma veikla, tiek su veikla pagal darbo sutartį.

Pareiškėjos teigimu jai iki Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-06-28 buvo taikomi Lietuvos teisės aktai, įsigaliojus minėtam reglamentui, pareiškėjos situacija nepasikeitė, ji ir toliau tokiomis pačiomis sąlygomis iki 2015-03-24 dirbo UAB „Vil-training“, todėl E101 pažymos galiojimo pabaiga negali būti laikoma atitinkamos padėties pasikeitimu. Tai, kad pareiškėja kreipėsi dėl A1 pažymėjimo išdavimo po 2012-06-28, t. y. po Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjai pereinamojo laikotarpio nuostatų.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87 a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 465/2012 asmeniui pagal šio reglamento II atntraštinę dalį taikomi kitos valstybės narės, nei tos, kurios teisės aktai buvo taikomi iki to įsigaliojimo datos, valstybės narės teisės aktai, taikyti iki tos datos toliau taikomi asmeniui pereinamuoju laikotarpiu tiek, kiek nepasikeičia atitinkama situacija ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 10 metų. Pareiškėja į Tarnybą kreipėsi po Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo nuo 2012-06-28. Nauja sutartis su UAB „Vil-traininga“ sudaryta 2013-07-01, todėl, teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas laikyti, kad pareiškėjos situacija pasikeitė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjo veiklos apimtis darbo sutarties sudarymo valstybėje narėje – Lietuvos Respublikoje ginčui aktualiu laikotarpiu, lyginant šią veiklą su savarankiškai vykdoma veikla jos vykdymo vietos valstybėje narėje, nėra nedidelės apimties, t. y., kad šiai veiklai pagal darbo sutartyje nurodytą apimtį netaikytinas Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalyje nurodyto „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus. Ginčijamas Tarnybos 2015-08-14 sprendimas Nr. SPRE-1999 yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nėra teisinio pagrindo panaikinti ir Valdybos 2015-10-22 sprendimą Nr. (1.45) I-6880, kuris priimtas išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant ginčą reglamentuojančius teisės aktus.

Reikalavimas įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-24 yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.