Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-08 · Administracinė byla Nr. I-4841-473/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
I-4841-473/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05545-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Jolanta Malijauskienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
D. M. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.37pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4841-473/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05545-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.6; 1.37; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos D. M. K. atstovei Jolantai Tupko-Mazur, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovėms Aurelijai Dubokienei ir Julijai Berlinskienei, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstavui Justui Eimontui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. K. skundą atsakovėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. M. K. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–12) ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 45–56), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015-08-14 sprendimą Nr. SPRE-1999 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti D. K. socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-24; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) 2015-10-22 sprendimą Nr. (1.45) I-6880 (toliau – ir Valdybos Sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą išduoti D. K. socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-24; 4) priteisti iš atsakovės žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėja yra Lenkijos Respublikos pilietė ir Lenkijoje dirba savarankiškai. Nuo 2009-07-01 pradėjo dirbti UAB „Vil-training“ pagal terminuotą darbo sutartį, kuri vėliau buvo pratęsta iki 2016-06-30. Darbo vieta buvo Lietuvoje, darbo pobūdis – reklaminių lankstinukų dalinimas. Į Lietuvą atvykdavo 1 kartą per savaitę, 5 valandas gatvėje dalindavo lankstinukus ir po to išvykdavo. Pareiškėja nuo 2015-03-24 minėtoje įmonėje nebedirba. Teigia, kad ginčijamu sprendimu atsakovė neteisingai aiškino Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, neatsižvelgė į teisės normų tarpusavio ryšį, nepaisė sisteminio teisės normų aiškinimo taisyklių. Asmenų, migruojančių tarp ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, socialinę apsaugą nustato 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009), 2012-05-22 priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 465/2012), 2012-12-18 Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1224/2012 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1224/2012), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas ( (toliau – ir Tvarkos aprašas) su atitinkamais pakeitimais ir papildymais.; Iki 2010-05-01 galiojo 1971-06-14 Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – ir Reglamentas Nr. 1408/71), 1972-03-21 Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento Nr.1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 574/72). Pareiškėjai Tarnyba 2010-01-02 išdavė E101 pažymą laikotarpiui nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30, o 2010-09-29 išdavė E101 pažymą laikotarpiui nuo 2010-07-01 iki 2013-06-30 dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytinos teisės, tačiau 2015-08-14 Tarnyba sprendimą pakeitė, ir nustatė, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikomi kitos valstybės teisės socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjai iki Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-06-28 buvo taikomi Lietuvos teisės aktai, įsigaliojus minėtam reglamentui, pareiškėjos situacija nepasikeitė, ji ir toliau tokiomis pačiomis sąlygomis iki 2015-03-24 dirbo UAB „Vil-training“, todėl E101 pažymos galiojimo pabaiga negali būti laikoma atitinkamos padėties pasikeitimu. Pareiškėjai turi būti išduotas A1 pažymėjimas už laikotarpį nuo 2013-07-01. Tai, kad pareiškėja kreipėsi dėl A1 pažymėjimo išdavimo po 2012-06-28, t. y. po Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo nesudaro pagrindo netaikyti pereinamojo laikotarpio nuostatų. Reglamento 987/2009 14 straipsnio 5 b punktas nėra tinkamai išverstas į lietuvių kalbą, kadangi šiame punkte vartotina sąvoka „labai nedidelės apimties veikla“, o ne „nedidelės apimties veikla“, kaip teigia Tarnyba. Valdybos direktoriaus 2014-12-19 įsakyme Nr. V-806 nustatyta, kad dvejose ir daugiau valstybėse narėse vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir/ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo pateikia Tarnybai Valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla dvejose ar daugiau valstybėse narėse ir prideda, be kita ko, savarankiškos veikos vykdymą dvejose ar daugiau valstybėse narėse įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų patvirtintas kopijas. Taigi Valdybos direktoriaus 2014-12-19 įsakymas V-806 netaikomas asmens, kuris dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir tuo pačiu vykdo savarankišką veiklą kitoje valstybėje, atžvilgiu. Tarnyba, reikalaudama papildomų dėl savarankiškai vykdomos veiklos dokumentų, viršijo įgaliojimus. Pareiškėja dirbo ne pagal darbo sutartį dvejose valstybėse, o tik Lietuvoje, o savarankišką veiklą vykdė tik Lenkijoje, todėl Tvarkos aprašo 27 punkto, o ypač 27.3 punkto nuostatos pritaikymas pareiškėjos atžvilgiu prieštarauja ES teisei, riboja jos, kaip ES pilietės teisę laisvai judėti ir dirbti ES teritorijoje. Atsakovė nepagrįstai išskaidė pareiškėjos darbo pagal darbo sutartį Lietuvoje laikotarpius ir atsisakė išduoti A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-07- 28 iš esmės motyvuodama tuo, kad asmens veikla Lietuvoje yra nedidelės apimties.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 68–71). Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Šis principas įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkte, kuris nustato, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės socialinio draudimo teisės aktai. Darbo vietos valstybės socialinio draudimo teisės taikymo principas yra bendrasis principas, kuris turi kelias išimtis, taikomas atitinkamiems asmenims arba esant tam tikroms aplinkybėms. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo paprastai dvejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui, o šio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB)Nr. 883/2004) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus. Todėl ES valstybėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Pagal Tvarkos aprašo 15 punktą A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje. Tarnyba sprendime paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose taikytinų įstatymų nustatymą, neįtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti nustatoma, ar asmens vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarka, pateiktus kriterijus. Tarnybos nuomone, analogiškais kriterijai turėtų būti vadovaujamasi ir nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį. Tarnybos nuomone, atliekant bendrą vertinimą, mažiau kaip 25 proc. veikos dalis rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla. Tarnybą, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertinama kaip nedidelės apimties veikla. Tarnyba pagrįstai taiko Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, vertindama ar veikla nepriskirta nedidelės apimties veiklai. Pareiškėja dėl A1 pažymėjimų išdavimo į Tarnybą kreipėsi jau po 2014 metų, t. y. po Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo 2012-06-28. Pareiškėjos nauja darbo sutartis su UAB „Vil-training“ sudaryta 2013-07-01, todėl naujos sutarties sudarymas yra pakankamas pagrindas laikyti, kad pareiškėjos situacija pasikeitė.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 83–88). Atsiliepime it teismo posėdyje atsakovės atstovės nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose taikytinų įstatymų nustatymą, neįtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatoma, ar asmens vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalyje pateiktus kriterijus. Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta Reglamento (EB) 883/2004 13 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarka, tačiau Tarnyba mano, kad analogiškais kriterijais turėtų būti vadovaujamasi ir nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį. Nustatydama, ar asmens darbas Lietuvos Respublikoje, ar Lenkijos Respublikoje vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laką ir atlyginimą; 2) savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir pajamas. Tarnyba laikosi pozicijos, kad atliekant bendrą vertinimą, mažiau kaip 25 proc. aukščiau nurodytų kriterijų atitikimas rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla. Spręsdama taikytinos teisės pareiškėjai nustatymo klausimą, Tarnyba vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos pareiškėja nuo 2009-07-01 iki 2015-03-24 buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu kaip UAB „Vil-Training“ darbuotoja, o pareiškėjos gautos pajamos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 vidutiniškai sudarė 177,89 Lt per mėnesį iki mokesčių, o nuo 2015-01-01 iki 2015-03-24 – 73,41 Eur per mėnesį iki mokesčių; 2) duomenis apie pareiškėjos pajamas, gautas vykdant individualią veiklą Lenkijoje, pagal kuriuos pareiškėjos pajamos 2013 metais sudarė 14 877,57 Pln, 2014 metais – 52 116,97 Pln. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo Tarnybą, kad atsižvelgiant į operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, padarytos išvados, kad, be kita ko, UAB „Vil-training“ veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijos Respublikoje. Valstybinė darbo inspekcija tai pat informavo Tarnybą, kad atlikti tyrimo metu UAB „Vil-training“ buveinės registracijos adresu Žalgirio g. 90, Vilniuje, nerado. Pastatą administruojančios įmonės UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ atstovė patikslino, kad patalpų nuomos sutartis su minėta įmone nutraukta 2013-05-31. Pažymėtina, kad įmonė turi bankrutuojančios įmonės statusą: Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri įsiteisėjo 2015-01-27. Duomenys VĮ Registrų centre užregistruoti 2015-02-20. Tarnyba, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėja darbo pagal su UAB „Vil-training“ pasirašytą darbo sutartį apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintina kaip nedidelės apimties veiklą ir dėl šios priežasties atsisakė išduoti A1 pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015-08-14 sprendimo Nr. SPRE-1999 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas), kuriuo atsisakyta išduoti D. K. socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-24, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2015-10-22 sprendimo Nr. (1.45) I-6880 (toliau – ir Valdybos Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybai išduoti pareiškėjai socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-24.

Bylos šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra Lenkijos Respublikos pilietė, Lenkijos Respublikoje užsiimanti savarankiška veikla (t. I, b. l. 162, t. II, b. l. 85). Lietuvos Respublikoje 2009-07-01 UAB „Vil-training“, registruota Žalgirio g. 90, Vilniuje, su pareiškėja sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja nuo 2009-07-01 įsipareigojo dirbti atstove-konsultante, darbdavys įsipareigojo mokėti 4,85 Lt valandinį atlygį proporcingai faktiškai dirbtam laikui (t. I, b. l. 24). UAB „Vil-training“ 2013-07-01 su pareiškėja sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja nuo 2013-07-01 įsipareigojo dirbti 5 darbo dienas per savaite po 1 val. per dieną atstove-konsultante, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 6,06 Lt valandinį atlygį proporcingą faktiškai dirbtam laikui (t. I, b. l. 25, 89, 90, t. II, b. l. 11, 12, 40, 41).

Tarnyba 2014-01-22 raštu Nr. (7.2)S2-2710 kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu inicijuoti, be kita ko, UAB „Vil-training“ patikrinimą dėl galimai fiktyvios veiklos ir dėl įmonės darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje (t. I, b. l. 91–93). Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-10-29 raštu Nr. (12.12-30-8.)-46-KD-7110 informavo Tarnybą, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2014-08-04 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad UAB „Vil-training“ atsakingų asmenų veikloje nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182, 203 ir 300 straipsniuose, požymių (t. I, b. l. 96, 97).

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-02-27 raštu Nr. (25)SD-2582 informavo Tarnybą, kad atlikto tyrimo metu UAB „Vil-training“ buveinės registracijos adresu Žalgirio g. 90, Vilniuje, nerasta. Pastatą administruojančios įmonės UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atstovė patikslino, kad patalpų nuomos sutartis su minėta įmone nutraukta 2013-05-31. UAB „Vil-training“ turi bankrutuojančios įmonės statusą: Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo (t. I, b. l. 100, 101).

Tarnyba 2015-03-10 gavo Lenkijos socialinio draudimo įstaigos Krokuvos skyriaus raštą Nr. 180000/511/377/2014, kuriame, atsakant į Tarnybos paklausimą, nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-07-01, pareiškėja darbdaviui UAB „Vil-training“ dirbo nuo 19 iki 34 val. per mėnesį, t. y. vidutiniškai 4–5 dienas per mėnesį ir gaudavo mėnesinį atlyginimą nuo 113,30 Lt iki 238,26 Lt. Individualios veiklos mėnesinės pajamos 2013 metais siekė 213 Pln, už 2014 metus pareiškėja duomenų nepateikė, Lietuvoje gaunamos pajamos 2013 metais siekė nuo 115,14 Lt iki 218,16 Lt per mėnesį. Nurodė, kad vykdant individualią veiklą nėra galimybės nurodyti faktiškai dirbto laiko, todėl imamas faktinis darbo laikas, nustatytas darbuotojams, dirbantiems pilnu etatu per einamuosius 12 mėn. Darbo laikas apskaičiuojamas remiantis Darbo kodekso 130 straipsniu ir 2013 metais sudarė 2 008 darbo valandas, 2014 metais 2 000 darbo valandų, o tai sudaro 176 val. per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad darbas Lietuvoje sudaro daugiau nei 5 proc. bendro darbo laiko, taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai (t. I, b. l. 153).

Tarnyboje 2014-01-09 (reg. Nr. PREU101LT-250) gautas nustatytos formos pareiškėjos prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu. Prašyme nurodė, kad Lietuvoje UAB „Vil-training“ dirba nuo 5 iki 8 darbo dienų per mėnesį, Lenkijoje vykdo savarankišką veiklą nuo 5 iki 7 darbo dienų per mėnesį; pajamos Lietuvos Respublikoje yra nuo 130 Lt iki 260 Lt, Lenkijoje pajamos per mėnesį yra vidutiniškai 460 Pln (t. I, b. l. 105–108, t. II, b. l. 33-36).

Tarnyba 2015-08-04 sprendimu Nr. SPRE-1999 atsisakė išduoti pareiškėjai socialinio draudimo A1 pažymėjimą laikotarpiui ir nuo 2013-07-01 iki 2015-03-04 ir nustatė taikytinus Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus D. K.. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2016-06-30, vertino: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis, pagal kuriuos D. K. buvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu kaip asmuo, pasirašęs darbo sutartį su UAB „Vil-traininga) nuo 2009-07-01 iki 2015-03-24; 2) Registro duomenis, pagal kuriuos asmens darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 sudarė vidutiniškai 173,72 Lt per mėnesį iki mokesčių, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 177,89 Lt per mėnesį iki mokesčių, o nuo 2015-01-01 iki 2015-03-24 – 73,41 Eur per mėnesį; 3) duomenis apie pareiškėjos pajamas, gautas vykdant individualią veiklą Lenkijoje, pagal kuriuos 2013 metais asmens pajamos sudarė 14 857,57 Pln; 4) duomenis apie pareiškėjos pajamas, gautas vykdant individualią veiklą , pagal kuriuos 2014 metais asmens pajamos sudarė 52 116,97 Pln. Tarnyba, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintina kaip nedidelės apimties veikla (t. I, b. l. 15, 103, 104. t. II, b. l. 7, 8).

Pareiškėjas šį Tarnybos sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundė Valdybai (t. I, b. l. 16–20, 75–78), kuri 2015-10-22 sprendimu Nr. (1.45) I-6880 pareiškėjo skundą atmetė Valdybos Sprendimas priimtas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalimi, 14 straipsnio 8 dalimi, Tvarkos aprašo 15, 27, 31 punktais. Sprendime pateiktas sisteminis reglamentų taikymo paaiškinimas ir pažymėta, kad ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus, todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Valdyba konstatavo, kad Tarnyba tinkamai nustatė, jog pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“ apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties veikla (t. I, b. l. 21–23, 72–74).

Krokuvos senamiesčio mokesčių inspekcijos 2015-07-03 liudijime Nr. OB1/4062-1061/15 apie šeimos nario pajamas, kurios yra apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu nurodyta, kad 2013 metais pareiškėjos ir jos vyro pajamos, į kurias įeina ir užsienyje gautos pajamos (2 042,56 Pln) sudarė 14 857,57 Pln (t. I, b. l. 173, t. II, b. l. 96).

Krokuvos senamiesčio mokesčių inspekcijos 2015-07-03 liudijime Nr. OB1/4062-1061/15 apie šeimos nario pajamas, kurios yra apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu nurodyta, kad 2014 metais pareiškėjos ir jos vyro pajamos, į kurias įeina ir užsienyje gautos pajamos (2 635,05 Pln) sudarė 52 116,97 Pln (t. I, b. l. 177, t. II, b. l. 100).

Nesutikimą su Tarnybos ir Valdybos sprendimais pareiškėja grindžia tuo, kad priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė neteisingai aiškino ES ir Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, neatsižvelgė į teisės normų tarpusavio ryšį, nepaisė sisteminio teisės normų aiškinimo taisyklių.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-29 reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Pagrindinis reglamentas, Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), Europos Parlamento ir Tarybos 2009-09-16 reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas, Reglamentas (EB) Nr. 987/2009) bei Europos Parlamento ir Tarybos 2012-05-22 reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Šie Reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.

Valdyba, kaip valstybės narės kompetentinga valdžios institucija (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnio pateiktų sąvokų prasme), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintu Europos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašu ( (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtino Pagrindiniu reglamentu ir Įgyvendinimo reglamentu nustatytų ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus.

Taikytinų teisės aktų nustatymą reglamentuoja Reglamento (EB) Nr. 883/2004 II antraštinė dalis, kurios 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Kadangi pareiškėja Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį, o Lenkijoje dirbo savarankiškai, šiuo atveju taikytina Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad 2012-06-28 įsigaliojo 2012-05-22 priimtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsnio 2 dalies b punktu Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 straipsnis iš dalies keičiamas įterpiant 5 b dalį, pagal kurią siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą.

Aiškindamas šioje byloje taikytinas teisės aktų nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog „Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnis skirtas Pagrindinio reglamento 12 ir 13 straipsnių patikslinimui. Įgyvendinimo reglamente iki Reglamentu (ES) Nr. 465/2012 padarytų pakeitimų nebuvo nuostatų, tikslinančių Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies taikymą. Reglamento (ES) Nr. 465/2012 2 straipsniu Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnis buvo iš dalies pakeistas, be kita ko į šio straipsnio 5 dalį įterpiant 5 b dalį, kurioje nustatyta „ 5 b. Siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnis taikomas visiems atvejams pagal šį reglamentą“. Iš šio Įgyvendinimo reglamento pakeitimo matyti, kad sprendžiant dėl taikytinų teisės aktų nustatymo „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus taikomas visam Pagrindinio reglamento 13 straipsniui, taigi ir nagrinėjamam ginčui aktualiai Pagrindinio reglamento II antraštinės dalies 13 straipsnio 3 daliai, o ne tik šio straipsnio 1 daliai, kaip teigiama pareiškėjų apeliaciniame skunde. Taigi tiesioginis minėtų Reglamentų taikymas atsakovui suteikė teisę ir tuo pačiu įpareigojo sprendžiant pagal kompetenciją dėl taikytinų teisės aktų nustatymo, kai kyla klausimas dėl Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies taikymo, atsižvelgti į Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalyje nurodytą „nedidelės apimties veiklos“ kriterijų, kurio nustatymui taikytinos Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio nuostatos.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1893-146/2015; 2015-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2438-502/2015).

Teismas pažymi, jog Tarnyba pagrįstai vertino ar pareiškėjos veiklos apimtis Lietuvos Respublikoje (darbo sutarties sudarymo valstybėje narėje) ginčui aktualiu laikotarpiu, lyginant šią veiklą su savarankiškai vykdoma veikla jos vykdymo vietos valstybėje narėje (Lenkijos Respublikoje) nėra nedidelės apimties. Nustatydama, ar pareiškėjos darbas yra nedidelės apimties, pagrįstai atsižvelgė į šiuos kriterijus, t. y. darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laiką ir atlyginimą; savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir pajamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja iš gyvenamojoje vietoje vykdytos veiklos gavo ženkliai daugiau pajamų (įvertinus ir tą aplinkybę, kad Lenkijoje gautos pajamos iš savarankiškos veiklos turi būti dalijamos iš dviejų asmenų), o Lietuvoje gautos pajamos rodo, kad čia vykdyta veikla buvo nedidelės apimties vertinant tiek darbo laiką, tiek atlyginimą.

Kaip minėta bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėja gyvena Lenkijos Respublikoje, Krokuvos mieste. Iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, kad 2013-07-01 UAB „Vil-training“, registruota Žalgirio g. 90, Vilniuje, su pareiškėja sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią pareiškėja nuo 2013-07-01 įsipareigojo dirbti 5 darbo dienas per savaite po 1 val. per dieną atstove-konsultante, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 6,06 Lt valandinį atlygį proporcingą faktiškai dirbtam laikui. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja Į Lietuvą atvykdavo 1 kartą per savaitę, 5 val. dalindavo lankstinukus ir išvykdavo. Tarnyba pateikė 2015-01-26 UAB „Vil-Training“ pažymą kurioje nurodoma, kad pareiškėja nuo 2013-06-01 iki 2014-09-30 gavo 6,06 Lt atlygį už valandą, nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 – 6,27 Lt atlygį už valandą, nuo 2015-01-01 – 1,82 Lt atlygį už valandą. Taip pat matyti, kad pvz. nuo 2014-01-02 iki 2014-01-09 dirbo 8 dienas, kadangi dirbo 30 val. jai buvo išmokėta 188,10 Lt, nuo 2014-02-24 iki 2014-02-28 dirbo 5 dienas, kadangi dirbo 24 val. jai buvo išmokėta 150,48 Lt, nuo 2014-04-01 iki 2014-07-07 7 dienas, kadangi dirbo 34 val. jai buvo išmokėta 213,18 Lt. Kaip matyti, 2015-01-26 UAB „Vil-Training“ pažymoje nurodytos aplinkybės apie pareiškėjos darbo laiką, o taip pat ir pareiškėjos atstovės paaiškinimai neatitinka tarp pareiškėjos ir UAB „Vil-training“ sudarytos 2013-07-01 darbo sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad atlikto tyrimo metu UAB „Vil-training“ buveinės registracijos adresu Žalgirio g. 90, Vilniuje, nerasta. Pastatą administruojančios įmonės UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atstovė patikslino, kad patalpų nuomos sutartis su minėta įmone nutraukta 2013-05-31. UAB „Vil-training“ turi bankrutuojančios įmonės statusą: Vilniaus apygardos teismas yra priėmęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja dėl darbo Lietuvoje būtų gyvenusi ilgesnį laiko tarpą nėra.

Nuo pareiškėjos gyvenamosios vietovės Krokuvoje, Lenkijoje, į darbą ir iš jo Vilniuje, pareiškėja vykdavo 750 km. Šios faktinės aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos veiksmai buvo atliekami ne siekiant pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet kitų, galimai mokestinių lengvatų gavimo tikslų. Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 883/2004 sutinkamai su jo preambulės nuostatomis reguliuoja nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles priklausančias laisvo asmenų judėjimo sričiai ir siekia padėti kelti asmenų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Galimai mokestinių ar kitokių lengvatų gavimas yra nesusijęs su Reglamento (EB) Nr. 883/2004 tikslais, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais tokių lengvatų gavimas neturi būti ginamas remiantis šio Reglamento nuostatomis.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, jog Reglamento 987/2009 14 straipsnio 5 b punktas nėra tinkamai išverstas į lietuvių kalbą, kadangi šiame punkte vartotina sąvoka „labai nedidelės apimties veikla“, o ne „nedidelės apimties veikla“, kaip teigia Tarnyba. Pažymėtina, jog Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjo pareiškėjos nurodomą netinkamo vertimo klausimą ir 2015-09-10 rašte Nr.SD-115 atkreipė dėmesį, jog 2014-01-01 konsoliduotos redakcijos Reglamento 987/2009 14 straipsnio 5 dalies b punkte jau vartojamas terminas „nedidelės apimties veikla“, t. y. nevartojant žodžio „labai“. Be to, anglų kalbos žodynas terminą „marginal“ aiškina kaip „very small ir amount or effect“ (t. y. labai nedidelės apimties ar poveikio) ar „almost insufficient“ (t. y. beveik nereikšmingas) ir pan. Įvertinus šias aplinkybės nėra pagrindo teigti, jog minėtos Reglamento nuostatos į lietuvių kalbą išverstos netinkamai.

Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba, reikalaudama papildomų dėl savarankiškai vykdomos veiklos dokumentų, viršijo įgaliojimus.

Pažymėtina, kad nacionalinis teisės aktas, įgyvendinantis Pagrindinio reglamento ir Įgyvendinimo reglamento nuostatas, susijusias su taikytinos teisės nustatymu, yra Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo II skyriaus II dalis detalizuoja A1 pažymėjimų išdavimo asmenims, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių narių atvejus ir sąlygas, 15 punkte nurodyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr.883/2004 13 straipsnio 3 dalis), t. y. į Tvarkos aprašo 15 punktą iš esmės perkelta tai numatanti Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalies nuostata, kuri, kaip minėta pirmiau, taikoma kartu su Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalimi. Tvarkos aprašo III skyrius reglamentuoja A1 pažymėjimų išdavimo tvarką ir nustato šio dokumento išdavimo Lietuvos kompetentingoje įstaigoje (Tarnyboje) pagrindines procedūras ir taisykles, kurios susiję su Įgyvendinimo reglamento 16 straipsnio nuostatų įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Tvarkos aprašo 23 punktas nustato, kad prašymai išduoti A1 pažymėjimus Tarnybai gali būti pateikiami tiesiogiai atvykus į įstaigą, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį. Ginčo atveju aktualus Tvarkos aprašo 27 punktas nustato, kad savarankiškai dirbantis asmuo pateikia Tarnybai Valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą savarankiškai dirbančiam asmeniui, vykdančiam veiklą užsienio valstybėje, ir prideda: asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei savarankiškai dirbantis asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis) (27.1 punktas); dokumentus, įrodančius savarankiškai dirbančio asmens veiklą Lietuvoje ir užsienyje: sutarčių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis dėl veiklos vykdymo Lietuvoje, su priimančios dirbti valstybės įmone (kitu subjektu) sudarytos sutarties dėl darbų atlikimo patvirtintas kopijas, jei savarankišką veiklą vykdantis asmuo nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas – patvirtintas sąskaitų faktūrų kopijas (27.2 punktas); kitus dokumentus, įrodančius Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytų sąlygų buvimą (27.3 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 31 punkte nustatytą teisinį reguliavimą Tarnyba, spręsdama dėl taikytinos teisės nustatymo ir tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, esant reikalui, gali prašyti ne tik šio Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytų, bet ir kitų dokumentų bei informacijos, kuri reikalinga taikytinos tesiės nustatymui. Be to, tame pačiame Tvarkos aprašo punkte nustatyta, kad jei reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia iki nurodyto termino pabaigos, A1 pažymėjimo išdavimo klausimas sprendžiamas remiantis pateiktais dokumentais. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 27 punktas (taip pat ir atitinkama Tvarkos aprašo 31 punkto nuostata) yra susiję su Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalies, (Reglamento (ES) Nr. 465/2012 redakcija), kurioje įtvirtinta, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą, įgyvendinimu ir numato kokius dokumentus ir informaciją turi pateikti asmuo, prašantis Lietuvos kompetentingos įstaigos išduoti jam A1 pažymėjimą, jo darbo pagal darbo sutartį Lietuvoje ir savarankiškos veiklos kitoje valstybėje narėje apimčių įvertinimui ir sprendimo dėl taikytinos teisės priėmimui. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai reikalavo pateikti dokumentus, susijusius tiek su savarankiškai vykdoma veikla, tiek su veikla pagal darbo sutartį.

Pareiškėjos teigimu jai iki Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-06-28 buvo taikomi Lietuvos teisės aktai, įsigaliojus minėtam reglamentui, pareiškėjos situacija nepasikeitė, ji ir toliau tokiomis pačiomis sąlygomis iki 2015-03-24 dirbo UAB „Vil-training“, todėl E101 pažymos galiojimo pabaiga negali būti laikoma atitinkamos padėties pasikeitimu. Tai, kad pareiškėja kreipėsi dėl A1 pažymėjimo išdavimo po 2012-06-28, t. y. po Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo nesudaro pagrindo netaikyti pareiškėjai pereinamojo laikotarpio nuostatų.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 87 a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 465/2012 asmeniui pagal šio reglamento II atntraštinę dalį taikomi kitos valstybės narės, nei tos, kurios teisės aktai buvo taikomi iki to įsigaliojimo datos, valstybės narės teisės aktai, taikyti iki tos datos toliau taikomi asmeniui pereinamuoju laikotarpiu tiek, kiek nepasikeičia atitinkama situacija ir bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 10 metų. Pareiškėja į Tarnybą kreipėsi po Reglamento (ES) Nr. 465/2012 įsigaliojimo nuo 2012-06-28. Nauja sutartis su UAB „Vil-traininga“ sudaryta 2013-07-01, todėl, teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas laikyti, kad pareiškėjos situacija pasikeitė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjo veiklos apimtis darbo sutarties sudarymo valstybėje narėje – Lietuvos Respublikoje ginčui aktualiu laikotarpiu, lyginant šią veiklą su savarankiškai vykdoma veikla jos vykdymo vietos valstybėje narėje, nėra nedidelės apimties, t. y., kad šiai veiklai pagal darbo sutartyje nurodytą apimtį netaikytinas Įgyvendinimo reglamento 14 straipsnio 5 b dalyje nurodyto „nedidelės apimties veiklos“ kriterijus. Ginčijamas Tarnybos 2015-08-14 sprendimas Nr. SPRE-1999 yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nėra teisinio pagrindo panaikinti ir Valdybos 2015-10-22 sprendimą Nr. (1.45) I-6880, kuris priimtas išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant ginčą reglamentuojančius teisės aktus.

Reikalavimas įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-03-24 yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėJolanta MalijauskienėMargarita Stambrauskaitė