Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės ir Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M., nukentėjusiųjų A. S., M. S., L. S. ir jų atstovo advokato Pauliaus Astromskio apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje padarymo, ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. M. nustatyta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas L. M. atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 71 straipsniu, L. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 17 d., bei 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. M. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. birželio 12 d. apie 6 val. 53 min. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas T. K. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešinga eismo juosta priešinga kryptimi važiuojančia kelių transporto priemone – motociklu „Suzuki“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. S., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojas E. S. dėl ūmaus išorinio ir vidinio nukraujavimo, daugybinių širdies, plaučių, aortos, kepenų plyšimų, įvykio vietoje mirė.

5. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje dalį dėl nuteistajam L. M. baudžiamojo poveikio priemonių (uždrausti 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 17 d., bei 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir baudžiamojo poveikio priemonių neskirti.

6.3. Apeliantai pažymi, kad pirmos instancijos teismas iš esmės visiškai ignoravo tai, kad šis – žmogų pražudęs – nuteistojo nusikaltimas nėra atsitiktinis. Nuteistojo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus patvirtina visa eilė objektyvių aplinkybių. Visumos šių nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių kontekste nėra aišku kokiais duomenimis remiantis pirmos instancijos teismas prognozavo, tikėjosi, numatė, kad nuteistasis daugiau nenusikals. Pirmasis teistumas už bendrininkavimą nesukliudė nuteistajam padaryti su narkotinių medžiagų disponavimu susijusio nusikaltimo. Už tai priimtas apkaltinamasis nuosprendis nesukliudė nuteistajam ir vėl įgyti bei vartoti narkotinių medžiagų, praėjus vos vienai dienai po teisės vairuoti atgavimo. Pažymėtina, kad padaryti itin šiurkštų administracinį nusižengimą, dėl kurio nuteistasis neteko teisės vairuoti, o taip pat įgyti ir vartoti narkotines medžiagas nuteistajam nesutrukdė nei jo darbinės pareigos, nei jaunas amžius, nei tariamai auginama dukra. Priešingai – būtent darbinės pareigos ir šeimyninės įtampos neva tai paskatino vartoti narkotikus ir išsekusiam sėsti prie vairo pražūtingą rytą.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo L. M. apeliaciniame skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonių (uždrausti 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 17 d., bei 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) skyrimu, ir prašoma baudžiamojo poveikio priemonių neskirti. Nukentėjusiųjų A. S., M. S., L. S. ir jų atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir jos vykdymo atidėjimu, prašoma šią skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti. Nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nukentėjusiųjų ir jų atstovo apeliacinio skundo

10. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

11. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki 7 metų. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu L. M. skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidedant 1 metams 6 mėnesiams bei įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

13. Nukentėjusiųjų ir jų atstovo apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam skirti griežtesnę – 3 metų 6 metų laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinus vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu, nustatyti galutinę sumažintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo neatidedant. Apeliantų vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo šioje byloje esant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi nuteistasis nėra išreiškęs nuoširdaus gailesčio ir pastangų pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusioms, atlyginti žalą ir pan., teismas iš esmės nevertino nuteistojo asmenybės ir dėl to netinkamai taikė bausmės skyrimo taisykles.

14. Teismų praktikoje nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota.

16. Vadovaujantis nuosprendžio priėmimo metu galiojusios ir šiuo metu galiojančios BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau apylinkės teismas nuteistajam skyrė ne minimalią, o artimesnę vidurkiui laisvės atėmimo bausmę – už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 7 metų, taigi vidurkis 3 metai 7 mėnesiai, nuteistajam paskirta 3 metai laisvės atėmimo. Apylinkės teismas tokio savo sprendimo kaip tai numato aukščiau paminėta BK norma nemotyvavo, tačiau iš nuosprendžio motyvų dėl bausmės individualizavimo galima suprasti, jog teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo sunkumą ir juo sukeltas pasekmes, tiek į nuteistojo asmenybę, padės pasiekti būtent griežtesnė bausmė nei straipsnio dalies sankcijoje numatyta minimali. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytinas nepagrįstu nukentėjusiųjų ir jų atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas iš esmės nevertino nuteistojo asmenybės ir dėl to netinkamai taikė bausmės skyrimo taisykles, dėl ko nuteistajam buvo paskirta aiškiai per švelni bausmė.

18. Nuteistajam prisipažinus kaltu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto bylos įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko visiškai pagrįstai bausmės terminas sumažintas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Ginčo dėl šios nuostatos taikymo byloje nėra, jokių pažeidimų neįžvelgia ir skundus nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes konstatuojama, jog L. M. bausmė yra individualizuota tinkamai, keisti ją kaip to prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde pagrindo nėra, todėl bausmė nekeistina.

19. Nukentėjusiosios ir jų atstovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymu ir prašo šią skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti. Nurodo, kad teismas iš esmės visiškai ignoravo tai, kad šis – žmogų pražudęs – nuteistojo nusikaltimas nėra atsitiktinis, nuteistojo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus patvirtina visa eilė objektyvių aplinkybių, todėl nėra aišku kokiais duomenimis remiantis pirmos instancijos teismas numatė, kad nuteistasis daugiau nenusikals.

20. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad L. M. teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra labai jauno amžiaus, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

21. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019).

22. Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

23. Kaip byloje nustatyta, L. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis neatsargų nusikaltimą padarė užsnūdęs prie vairo pakeliui į darbą, nukentėjusiosioms nepadėjo ir neatsiprašė dėl objektyviomis laikytinų priežasčių. Anksčiau teistas, tačiau laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, nes teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą, transporto priemonės palikimą ant pravažiavimo), paskirtos baudos sumokėtos, yra dirbantis, jo teigimu vienas augina mažametę dukrą.

24. Nors apeliaciniame skunde vertinama priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai L. M. atžvilgiu bus pasiekti taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021).

25. Nukentėjusiųjų ir jų gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojami ankstesni nuteistojo teistumai, kas, apeliantų vertinimu, rodo nuteistojo polinkį pažeisti įstatymus ir nesudaro pagrindo tikėti, kad jis daugiau nenusikals. Vis tik šiuo aspektu reikia pažymėti, jog bausmės kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Nepaisant padarytu nusikaltimu sukeltų negrįžtamų pasekmių, nuteistasis gailisi, supranta jo veiksmais nulemto netekties skausmo sunkumą, nors teigė neprisimenantis įvykio – savo kaltės neneigė ir ją pripažino nuo pat tyrimo pradžios, yra jauno amžiaus, dirbantis, be to vienas augina mažametį vaiką. Šių duomenų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, L. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, šiuo atveju nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime nepaneigia bausmės tikslų įgyvendinimo, taip pat negali būti prilyginamas nebaudžiamumui.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) ir pagrįstai atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to tenkinti nukentėjusiųjų ir jų atstovo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir šią skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį naikinti nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

27. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 17 d., bei 10 MGL (500 eurų) dydžio įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimo ir baudžiamojo poveikio priemonių neskirti. Nuteistasis argumentuoja tuo, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus visiškai pasiekti taikant jos vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, o papildomas baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra ne tik perteklinis, tačiau neproporcingai suvaržantis ir jo, ir jo mažamečio vaiko interesus. Be to, neleidžiant nuteistajam vairuoti, pasunkėja jo galimybė toliau tęsti darbą, taigi ir vykdyti vieną iš teismo paskirtų įpareigojimų.

28. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

29. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad L. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, taigi pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą yra nustatytas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, apylinkės teismas vertino visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą, sukeltas pasekmes bei nuteistojo asmenybę.

30. Kaip teisingai nurodo nuteistasis, jis padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau veika yra labai pavojinga ir sukėlusi negrįžtamas pasekmes. Nuteistasis vairuodamas transporto priemonę jau šviesiu paros metu (vasaros rytas), esant ramioms oro sąlygoms ir geram matomumui, nebuvo pakankamai dėmesingas, užsnūdo prie automobilio vairo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu motociklu, t. y. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo motociklo vairuotojas. Nuteistasis buvo blaivus ir jautėsi gerai, tačiau, kaip pat nurodė, buvo išsekęs, taigi jis vairavo transporto priemonę tokią teisę atgavęs mažiau nei prieš savaitę, be to, tinkamai neįvertinęs savo galimybių transporto priemonių eisme dalyvauti saugiai, o tai rodo didesnį jo veiksmų pavojingumą. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis Kelių eismo taisykles pažeidžia ne pirmą kartą, yra baustas už automobilio pastatymą ant pravažiavimo bei nustatyto greičio viršijimą, dėl ko mėnesiui prieš įvykį buvo praradęs specialiąją teisę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, L. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sunkios ir nepataisomos pasekmės buvo sukeltos būtent dėl neatsakingų ir ypatingai neatsargių nuteistojo veiksmų, nustatytas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra proporcingas ir teisingas. Teismo vertinimu, šios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas kaip to prašo nuteistasis nagrinėjamu atveju neatitiktų teismų praktikos ir formuotų nebaudžiamumo iliuziją. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti nuteistojo atsakomybę, panaikinant uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nors nuteistasis nurodo, kad jam ši specialioji teisė reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra šaltkalvis, taigi transporto priemonių vairavimas nėra jo tiesioginė darbinė veikla. Išimtine nelaikytina ir nurodoma aplinkybė, kad neturint teisės vairuoti, nuteistajam yra nepatogu nuvežti vaiką į darželį. Nekyla abejonių, jog specialiosios teisės neturėjimas apsunkina L. M. susisiekimo galimybes, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turi sukelti kaltininkui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą priemonę. Akivaizdu, kad nuteistasis iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, todėl šia teise turėjo naudotis itin atidžiai. Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų, kad teise vairuoti transporto priemones nuteistasis naudotųsi itin atsakingai, būtų dėmesingas bei nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir transporto eismo saugumui.

32. Nuteistajam pažymėtina, kad naudotis specialiąja teise jam uždrausta ne nuo 2024 m. balandžio 17 d., kaip tai nurodo apeliaciniame skunde, tačiau nuo dienos, kai jam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2024 m. birželio 17 d.

33. Atsižvelgus į šioje byloje nustatyto nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio nereiškė, laikytinas pagrįstu apylinkės teismo sprendimas paskirti nuteistajam BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją nustatant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors nuteistasis akcentuoja ribotas savo finansines galimybes – dirba, tačiau gauna minimalias pajamas, vienas išlaiko mažametį vaiką, laikytina, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta minimalaus dydžio įmoka, t. y. kas mėnesį sumokant po 84 Eur, nelaikytina nei pertekline, nei neproporcingai apsunkinančia nuteistojo padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės užtikrinti, kad L. M. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

34. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto skundžiamo apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, todėl skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

35. Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu buvo gauta 2025 m. gegužės 23 d. pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-06245 dėl 200,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

36. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, jo apeliacinis skundas, kuriuo buvo ginčijamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimas, šia nutartimi netenkinamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į nuteistojo gaunamas minimalias pajamas, taip pat į paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, byloje nesant duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. M., nukentėjusiųjų A. S., M. S., L. S. ir jų atstovo advokato Pauliaus Astromskio apeliacinius skundus ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendį nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2025 m. gegužės 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. APD-2025-06245 iš L. M. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.