Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lenkė, be pilietybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji I. R. 2016 m. rugsėjo 27 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, tyčia patraukdama virvės kilpą, buvusią ant gulinčio lovoje V. K. (V. K.) kaklo, užspaudė ja nukentėjusiojo kvėpavimo takus, dėl ko orui nepatekus į kvėpavimo takus ir išsivysčius pavojingai gyvybei fiziologinei būklei, pasireiškusiai vienguba, atvira, horizontalia stranguliacine vaga, kraujosruvomis galvos sukamuosiuose raumenyse abipus, skystu tamsiu krauju širdies ertmėse, vidaus organų venine pilnakraujyste, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, dėl ko dėl kaklo užspaudimo kilpa V. K. užduso, taip tyčia nužudė savo šeimos narį V. K., su kuriuo bendrai gyveno po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji I. R. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo nutraukta jos ir V. K. santuoka, tačiau po ištuokos, jis vis tiek iš namų neišėjo. Gyveno abu kaip šeima, buvo bendri pinigai. 2016-09-27 ji gavo pensiją. Apie 16 val. atvažiavo sūnus R. G. su draugu, nuvežė ją į parduotuvę. Nusipirko maisto, pakuotę po 1 litrą stipraus alaus. Parvežęs ją su pirkiniais sūnus su draugu išvažiavo. Vyras iš karto pradėjo gerti alų. Sudraudė, kad negertų, kad palauktų, kol ji pagamins valgį. V. K. supyko, vienas kambaryje gėrė alų. Išgėrė beveik tris butelius, pradėjo koliotis. Jai pradėjus dengti stalą, jis paėmė šalia krosnies buvusią pliauską, norėjo ja suduoti, ji pliauską išmušė. Po to vyras jai buteliu, kuriame dar buvo truputis alaus, trenkė jai per galvą. Po kiek laiko nuėjusi iš virtuvės į kambarį ji pamatė, kaip V. K. stovi ant lovos ir kažkur rankomis landžioja lubose – ten anksčiau kabojo šviestuvas, buvo likęs laidas. Liepė jam nelįsti, šis vėl supyko, pasakė, kad tai ne jos reikalas. Po to jis kambaryje gėrė alų, sėdėjo fotelyje rankoje turėdamas virvę skalbiniams džiauti. Pavalgęs nuėjo į lovą atsigulė, paprašė dar alaus. Ji nuėjo tvarkytis virtuvės, išėjo į verandą, išgirdo jo riksmą, jis šaukė ją ateiti. Jis gulėjo lovoje ant nugaros, priėjusi arčiau pamatė ant grindų gulinčią virvę. Kitas virvės galas buvo ant V. K. kaklo. Keikdamasis jis liepė jai imti virvę, ją tempti. Ji atsisakė tai daryti, tačiau jis kaip išprotėjęs rėkė, ėmė jai grasinti pasmaugti, po to padegti namus. Išsigandusi ji pakėlė virvės galą nuo grindų, ir stovėdama vyrui už galvos trumpai, 1 – 2 sekundes, ją patempė, po to virvę nusviedė V. K. ant krūtinės sakydama, kad daugiau to nedarys. Jis mostelėjo ranka, nusikeikė. Ji pasiėmė alaus, cigarečių ir nuėjo į verandą, išgėrė alaus, rūkė. Iki tol valgydama buvo išgėrusi kelis gurkšnius alaus, girta nesijautė. Jis daugiau neberėkė, pagalvojo, kad užmigo. Maždaug po 20 minučių nuėjo į kambarį, priėjo prie vyro – buvo įsitikinusi, kad jis miega, akys buvo užmerktos, viena ranka nuvirusi nuo lovos, buvo užsičiaupęs. Dalis virvės buvo ant jo krūtinės, kita dalis – ant kaklo, dalis ant grindų. Nuėmė jam nuo kaklo virvę, lyg matė kilpą, tačiau kurioje pusėje, neatkreipė dėmesio. Virvę paslėpė virtuvėje, po to ketino ją sudeginti. Vyras taip elgėsi įprastai – išgėręs alaus pamiega, atsikelia, toliau alų geria ir siautėja. Ji toliau tvarkė indus virtuvėje. Po kiek laiko, kadangi jis neknarkė kaip įprastai, nuėjo pažiūrėti. Jis buvo šaltas, jį užklojo. Pradėjo trinti ausis, daryti širdies masažą, ir suprato, kad jis nebegyvas. Iškvietė policiją. Vyro mirties jai nereikėjo, nes dviese gyveno vienkiemyje, jo buvo gera pensija – 390 eurų, nes ji tegaudavo 100 eurų pensijos. Dėl to jį kentė. Jis be to padėdavo, atnešdavo malkų, vandens, nes pati to negalėjo padaryti. Vyras visą laiką kalbėjo, kad nenori gyventi. Kai tik išgerdavo, bėgdavo į tvartą, kur anksčiau buvo laikoma karvė, avis, kur buvo galima rasti įvairių virvių. Vis norėjo pasidaryti galą, ją taip pat gąsdindavo. Tą dieną jiedu pykosi. Dėl ko vyras mirė, ji nežino. Tvirtina, kad uždusinti ji jo negalėjo, nes tam neturi tiek fizinės jėgos – neturi jėgos net puodeliui su arbata pakelti. Mano, jog vyras pats galėjo pasikarti virvę užkabinęs ant virš lovos į lubas įkalto vinies, ant kurio anksčiau kabojo šviestuvas. Tyrimo pradžioje ji į tai nekreipė dėmesio, apie vinį lubose prisiminė tik jau po įvykio, kai tvarkėsi namuose, aptarė tokią galimybę su advokatu. Kilpa labai lengvai atsipalaidavo, tokią kilpą jis darydavo šuniui pririšti. Nuo kaklo kilpą nuėmė lengvai, jokių pašalinių garsų, knarkimo, kriokimo kambaryje negirdėjo, nes buvo uždarytos durys. Kai vyrą paliko kambaryje, jis gulėjo ant nugaros, tokioje padėtyje ir rado jį grįžusi iš verandos, tik ranka buvo nusvirusi. Vyras tądien vaikščiojo po namus su ta virve, buvo pasidaręs kilpą. Paskambinusi pagalbos telefonu, pati pasakė apie tai, kas įvyko. Buvo išsigandusi, todėl sakė, kad jį pasmaugė, nes daugiau namuose tuo metu nieko nebuvo, o ji virvę vis tiek kažkiek truktelėjo. Operatorei paklausus, kokiu būdu nužudytas vyras, sakė, kad vyrą uždusino, nes išsigando, pagalvojo, jog ji tai padarė. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad tai ji uždusino vyrą, nes taip tuo metu galvojo. Tik po to, kai prablaivėjo, suprato, jog ji to padaryti negalėjo. Ji nematė per vinį pertemptos virvės – matė, tik kad vyras kažką palubėje rankomis darė. Tuo metu rankoje virvės jis neturėjo. Įvykio vakarą V. K. buvo nelabai girtas. V. K. išgėręs smurtaudavo, ją mušdavo už bet kokį menkniekį. Ypač jis piktas būdavo ir nuolat kabinėdavosi kelias dienas negavęs išgerti. Grįžusi iš (duomenys neskelbtini) areštinės, tvarkydamasi namus po mikrobangų krosnele rado atsisveikinimo raštelius. Anksčiau jų nebuvo mačiusi. Jos sūnus R. tądien su V. K. nekonfliktavo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2016-09-30 kaltinamoji patvirtino savo parodymus ir nurodė vietas, kur V. K. įvykio metu lovoje gulėjo ant nugaros, ant kaklo buvo užsidėjęs virvę su kilpa, o kitas virvės galas buvo numestas prie įėjimo į kambarį. Ji parodė, kaip paėmusi nuo grindų virvę trūktelėjo ją į save, darė tai nestipriai ir neilgai. Tuo momentu V. K. dešine ranka keletą kartų sumojavo ir nurimo. Ji numetė virvę, išėjo į terasą parūkyti (2 t., 20 – 31 b.l.).

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2016-09-27 dirbdami su kolega A. D. iš (duomenys neskelbtini) PK budėtojo gavo pranešimą, kad kaltinamoji pasmaugė savo sugyventinį ar vyrą. Kaltinamoji buvo namuose, parodė, lovą, kur gulėjo vyriškis, jis buvo jau negyvas, dar šiltas. Moters veidas buvo su mėlynėmis paakiuose, matėsi, kad ji buvo neblaivi – jai jie nustatė apie 1,5 promilių girtumą. Laukdami operatyvinės grupės pabendravo su kaltinamąja, kuri papasakojo, kad ją vyras sužalojo, nes prieš savaitę buvo jos gimtadienis. Sakė, kad vyrą ji uždusino virve, kurios niekur nebuvo matyti. Paprašius parodyti, kur yra ta virvė, ji ją ištraukė iš virtuvėje esančios spintelės apačios. Virvė buvo gana ilga, stora, pinta, apynaujė. Po to ji pasakė, kad pats vyras prašė, kad ji tai padarytų. Papasakojo, kad jis gulėjo lovoje, o ji sėdėjo už tos lovos fotelyje ir traukė tą virvę, permestą per vyro kaklą. Sakė, kad vyro buvo labai prasta sveikata, jis sunkiai vaikščiojo, niekur neidavo, kad jam atsibodo toks gyvenimas. Pašalinių žmonių name nebuvo. Pati kaltinamoji sunkiai vaikščiojo, vartojo kažkokius vaistus, sakė, kad taip pat turi sveikatos problemų, namuose vaikščiojo su lazda. Ant mirusiojo kaklo jis žymių nematė.

Iš esmės tokius pat parodymus davė ir liudytojas A. D..

Liudytoja Ž. V. parodė, kad apie V. K. mirtį ji sužinojo iš motinos I. R., aplinkybių jai mama nepasakojo. Apie tai, kas tarp jų įvyko 2016-09-27 ji ir nežino. V. K. buvo negeras žmogus, jis buvo agresyvus su žmonėmis, su katėmis, kabinėjosi žodžiais prie žmonių, bet jos ir jos brolio jis prisibijojo. Mamą jis ne kartą buvo sumušęs, paskutiniu metu jie gyveno labai sunkiai. Netiki, kad mama galėjo pasmaugti V. K., ji pati nesupranta, kaip tai galėjo įvykti. Motinos stubure yra implantuoti du strypai, kurie sustiprina stuburą, nes jį V. K. buvo sulaužęs. Todėl ji sunkiai vaikšto, negali kelti sunkių daiktų.

Liudytoja R. N. parodė, kad įvykio dieną 19.52 val. gavo iškvietimą per pagalbos telefoną 112, kad (duomenys neskelbtini), moteris pasmaugė savo vyrą, kad jis gal jau negyvas. Netoli įvykio vietos dispečerė pranešė, kad gali neskubėti, kad felčerės pagalba jau nereikalinga, nes vyras jau nebegyvas, kad ten jau yra policija. Atvykusi rado lovoje ant nugaros gulintį negyvą vyrą, gyvybės požymių jau nebuvo, širdies veiklos nebuvo, jau sustingęs, vyzdžiai išplėsti, akivaizdžių smurto žymių nematė – buvo tik nežymus kaklo paraudimas. Moteris buvo labai susijaudinusi, sakė, kad apie 14 val. ji tą vyrą pasmaugė, kad jis smurtaudavo, kad jis sirgo onkologine liga, nebenorėjo gyventi, ji jam padėjo numirti. Klausė, kad ji gal ką sumaišė, nes ji nuvyko apie 20.30 val. Į klausimą kodėl iš karto nieko nekvietė, niekur nesikreipė, moteris atsakė, kad miegojo, o kai išsimiegojo, pamatė, kad vyras negyvas guli lovoje. Moteris buvo sumušta, veide matėsi ryškios hematomos, pašalinių name nebuvo. Hematomos po akimis buvo šviežios, ji drebėjo, buvo šoke, buvo pakilęs kraujo spaudimas. Ji sakė, kad supranta, kas įvyko, bet vyras to nusipelnė, kad ji nesigaili. Parodė kažkokią virvelę. Liudytoja nesuprato, kaip ir kuo kaltinamoji galėjo pasmaugti V. K.. Klausė I. R., gal ji nepamena, gal jis pats mirė, gal ji išsimiegojusi rado jį negyvą, tačiau ji sakė, kad tai ji vyrą pasmaugė. Ryškių smurto žymių ant V. K. kaklo nebuvo, todėl nelabai tikėjosi, kad ji galėjo pasmaugti, nes vyras buvo stambus. Moteris sakė, kad vyras nenorėjo gyventi, kad troško mirties, kad ji jam padėjo numirti, t. y. jį pasmaugdama ji padėjo jam numirti. Lavonas jau buvo sustingęs. Mano, kad pats žmogus savo rankų jėga negalėtų pasismaugti.

Liudytoja R. G. parodė, kad įvykio aplinkybių nežino. Apie V. K. mirtį ji sužinojo iš kaltinamosios, kuomet ji apie 19 val. paskambino ir ieškojo jos vyro – kaltinamosios sūnaus R. G.. Ji aplinkybių nepasakojo. I. R. tik maždaug po 2 savaičių papasakojo, kad V. K. gulėjo ant lovos, sau ant kaklo uždėjo virvę. Ji sėdėjo ant kėdės, jis metė jai virvės galą, liepė virvę traukti, nes kitaip grasino ją užmušti. Ji iš pradžių nesutiko to daryti, tačiau V. K. reikalaujant ji truputį virvę patraukė, virvę metė ant jo ir išėjo į koridorių parūkyti. Pagalvojo, kad pasėdės, jis užmigs, viskas nutils. Gal po 15 minučių grįžusi į kambarį pamatė vyrą gulintį, todėl nusprendė eiti ir ji miegoti. Priėjo prie jo, nuėmė virvę, kad atsibudęs jos nematytų ir vėl prie jos nepristotų. Kadangi jis nebejudėjo, suprato, kad čia kažkas ne taip, išsigando, paskambino policijai. Ji nepasakojo, kad V. K. pats bandė žudytis, bet jos vyras R. yra sakęs, kad V. K. ne kartą buvo užsiminęs, jog nusižudys. V. K. gėrė, tada mušdavo I.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2016-09-27 dienos metu buvo nuvykęs pas motiną su draugu A. R.. Mama prašė ją nuvežti į parduotuvę. A. motiną nuvežė į parduotuvę, jis tuo metu prisirinko obuolių. Po to jį pakvietė V. K., kartu jie surado motinai išduotos mokėjimo kortelės PIN kodą, padiktavo jį motinai. Grįžus mamai, jis padėjo jai įnešti krepšius, išgėrė truputį alaus ir išvažiavo. Prieš išvažiuojant mamai į parduotuvę, klausė V. K., kodėl mama sumušta, kodėl ji su mėlynėmis, prašė liautis muštis. Tačiau, su juo jis nekonfliktavo, jo nemušė. V. K. nebuvo sužalotas, jis buvo blaivus, kadangi namuose nebuvo išgerti. V. K. motiną dažnai mušdavo, lakstė su virvėmis, su peiliais paskui ją. Tačiau mama jam atleisdavo ir jie vėl toliau gyvendavo iki kito karto. Tą pačią dieną apie 23.30 val. jam paskambino iš policijos, pasakė, kad mama sulaikyta dėl V. K. nužudymo. Mama sunkiai vaikšto, turi 2 stuburo išvaržas, ne vieną stuburo operaciją turėjusi, jai labai sunku judėti. Mama po įvykio pasakojo, kad jiedu susipyko, V. K. sau ant kaklo užsimetė virvę, sakė, kad pasismaugs. Kas konkrečiai tarp jų įvyko jis nežino.

Iš 2016-09-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu namo virtuvėje, ant grindų rasta 7,6 m ilgio spalvota virvė su neveržiamąja kilpa, savo pobūdžiu panašia į „vedlio“ kilpą, ant galo. Svečių kambaryje ant vienos iš dviejų šonais sustumtų lovų rastas V. K. lavonas. Lavono kaklo srityje matoma silpnai išreikšta skersinė, išlenktos formos, rausvai mėlynos spalvos kraujosruva (galimai stranguliacinė vaga). Prie lovos rastas nugertas 1 litro talpos 7,5 % stiprumo butelis „Bokšto“ alaus (1 t., 9 – 19 b. l.).

2016-10-13 pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus bei su juo pateikto pokalbio stenograma patvirtina, kad apie nagrinėjamą įvykį pranešta 2016-09-27 19.43 val. Paskambinusi I. R. pranešė, kad tai ji nužudė savo vyrą V. K., du kartus tai pakartojo. Į klausimą, kaip ji vyrą nužudė, kaltinamoji atsakė – pasmaugiau (1 t., 23 – 32 b.l.).

2016-09-27 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje į įvykį vykusi R. N. nurodė, kad GMP iškvietė žmona, kad šiandien apie 14 val. pasmaugė savo vyrą. Moteris st. išgėrusi, aiškina, kad vyras sirgo psichine liga, buvo agresyvus, prieš ją pastoviai smurtaudavo. Pats nebenorėjo gyventi, bandė žudytis (1 t., 34 – 36 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa. Į tai nurodo kakle vienguba, atvira, horizontali stranguliacinė vaga, kraujosruvos galvos sukamuosiuose raumenyse abipus, skystas tamsus kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Kaklo suspaudimas padarytas lanksčiu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, labiausiai tikėtina suspaudus kaklą kilpa, netrukus iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryta kontaktuojant su kietu, buku daiktu ar paviršiumi, prieš 1 – 3 paras iki mirties. Šis sužalojimas yra nežymiai sutrikdantis sveikatą. V. K. lavono kraujyje rasta 1,38 promilės etilo alkoholio, šlapime – 1,80 promilės etilo alkoholio (1 t., 63 – 67 b.l.).

Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, kad V. K. lavono kraujyje ir šlapime benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio, amitriptilino, difenhidramino nerasta. Medikamentą „Lorafen 2,5 mg“ vartojant su alkoholiniais gėrimais galimas suminis, slopinantis centrinę nervų sistemą poveikis. Medikamento „Lorafen 2,5 mg“ bei alkoholio poveikis gali atimti bei apriboti nukentėjusiajam galimybę priešintis, gintis. V. K. mirtis galėjo įvykti netrukus po kaklo suspaudimo. Po kaklo suspaudimo kilpa mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo atlikti aktyvius veiksmus (1 t., 71 – 72 b.l.).

Papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įvertinus V. K. lavone nustatytos stranguliacinės vagos lokalizaciją bei kryptį, kuri yra atvira ir horizontali, mažai tikėtina, jog kaklo suspaudimas galėjo būti padarytas kūnui kabant kilpoje vertikalioje ar jai artimoje padėtyje (1 t., 80 – 81 b.l.).

Teismo medicinos specialistas S. Chmieliauskas patvirtino savo išvadas, duotas ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad V. K. kakle buvo rasta vienguba, atvira, horizontali stranguliacinė vaga, t. y. kaklo projekcijoje ji yra horizontalios krypties, užpakaliniame paviršiuje atvirai užsibaigianti ties kaklo šoniniais paviršiais, t. y. kaklo dešiniajame šoniniame paviršiuje tuoj už ausies, o kaklo kairiame šoniniame paviršiuje – abipus ties užausio projekcija. Į kaklo nugarinę dalį ji neperėjo. Stranguliacinėje vagoje nebuvo požymių, kad buvo surištas mazgas. Mažai tikėtina, kad tokia stranguliacinė vaga galėjo susiformuoti kūnui esant kūnui kabant kilpoje. Pasak specialisto, žmogui gulint lovoje, jei virvė užmesta per kaklą iš priekio ir traukiama iš nugaros sėdint ar stovint, tai tokia stranguliacinė vaga, kuri buvo rasta V. K. lavono apžiūros metu, galėjo susiformuoti. Specialisto vertinimu, mažai tikėtina, kad žmogus pats galėtų pasismaugti persimetęs virvę per kablį ir pats savo jėga tempdamas, nes paprastai paskutiniu momentu žmogus stengiasi įkvėpti, bando išsilaisvinti iš kilpos, atlieka kažkokius tai aktyvius fizinius veiksmus. Neįtikėtina, kad dūsdamas žmogus pats temptų virvę ir spaustų sau kaklą, nes suveikia savisaugos instinktai. Netekęs sąmonės, žmogus suglemba, stipraus raumenų sustingimo nebūna, sąmonės netekimo momentu raumenys atsipalaiduoja. Specialisto nuomone, jei V. K. būtų bandęs pats pasikarti, virvė būtų ėjusi į viršų ir stranguliacinė vaga būtų buvusi kitokia.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-09-27 20.31 val. alkotesteriu patikrinus I. R., jai buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas (1 t., 177 b.l.).

Iš 2016-10-11 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus I. R. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2323C“ jame rasta 2016-09-27 19.05 val. sūnui R. G. išsiųsta žinutė, kad ji užmušė senį (2 t., 52 – 62 b.l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo metu I. R. pateikė tuščią naudotų vaistų „Lorafen 2,5 mg“ dėžutę (2 t., 49 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. R. 2016-09-29 nustatytos kaktos – nosies pamato ir abiejų akių apatinių vokų kraujosruvos, kairės rankos nykščio kraujosruva ir nubrozdinimas. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, prieš 1 – 2 dienas iki jos apžiūros. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., 102 b.l.).

2016-12-16 papildomos įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėjus papildomai apžiūrėjus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kuriame 2016-09-27 buvo rastas V. K. lavonas, lubose virš lovos rastas įkaltas vinis, ant kurio galimai anksčiau kabėjo šviestuvas; rasta ir laido dalis (2 t, 154 – 159 b.l.).

Teismo medicinos specialisto išvada, kurią pilnai patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas S. Chmieliauskas, byloje įrodyta, kad V. K. mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą kilpa. Lavono apžiūros metu jo kakle rasta vienguba, atvira, horizontali stranguliacinė vaga, nustatytos kraujosruvos galvos sukamuosiuose raumenyse abipus. Kaltinamoji I. R. savo parodymuose po įvykio (jos parodymai 2016-09-28, 2 t., 1 – 3 b.l.; 2016-09-30 parodymai atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje, 2 t., 20 – 23 b.l.; parodymai teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės 2016-09-29, 2 t., 36 b.l.; parodymai 2016-10-11 apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui, 2 t., 46 – 48 b.l.; parodymai 2016-12-05, 2 t., 11 – 13 b.l.) iš esmės nuosekliai tvirtino, kad įvykio dieną V. K. gulint lovoje, kurioje jis ir buvo rastas jau miręs, užsidėjus virvę su kilpa ant kaklo ir liepiant virvę traukti, būdama jam iš nugaros patraukė virvę ir ją įtempusi laikė iki tol, kol V. K. sumojavo dešine ranka ir nurimo. Po to ji numetė virvę, išėjo į verandą ir grįžusi po 15 – 20 minučių pastebėjo, kad vyras jau nebekvėpuoja. Kaltinamoji parodė, kad iki tol šaukęs ant jos, ją koliojęs, baręsis, po jos veiksmų jis nurimo, nustojo šaukti, todėl jai pasirodė, kad jis miega. Tačiau, jis kaip įprastai neknarkė. Būtent ši aplinkybė jai pasirodė įtartina ir dėl to ji nuėjo patikrinti ar V. K. tikrai miega. Pasak kaltinamosios, jai nuimat virvę nuo V. K. kaklo, vyras gulėjo toje pat padėtyje, kokioje ji jį paliko numetusi virvę išeidama į verandą, tik jo dešinė ranka buvo nukarusi nuo lovos link grindų. Kad būtent toks, paminėtais kaltinamosios parodymais nustatytas V. K. kaklo suspaudimas (kaltinamajai esant už lovoje ant nugaros gulinčio V. K. galvos ir tempiant į save per jo kaklą permestą virvę su kilpa bei ją laikant) ir lėmė jo mirtį, teisiamajame posėdyje patvirtino ir teismo medicinos specialistas S. Chmieliauskas.

Tai, kad būtent kaltinamoji uždusindama nužudė V. K., ji pati prisipažino iš po įvykio paskambinusi pagalbos telefonu, patvirtino tai į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams R. Š. ir A. D. bei GMP felčerei R. N.. Apie tai ji žinute pranešė ir savo sūnui R. G.. Apžiūrint įvykio vietą name buvo rasta virvė su kilpa, kurią kaltinamoji nuėmė nuo V. K. kaklo ir ketino vėliau sudeginti. Kolegijos nuomone, šių įrodymų pilnai pakanka pripažinti, kad V. K. nužudė kaltinamoji kaltinime jai nurodytu būdu, t. y. uždusindama jį traukdama virvės kilpą, buvusią ant jo kaklo.

Šio įvykio ikiteisminio tyrimo pabaigoje kaltinamoji iškėlė versiją, kad V. K. galėjo pasikarti pats, virvę, kurią jis buvo užsidėjęs ant kaklo, persimetęs per virš lovos į lubas įkaltą vinį, ant kurio prieš įvykį kabojo šviestuvas. Tačiau, ši versija prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, galimybę tokiu būdu V. K. pasikarti pačiam motyvuotai paneigė teismo medicinos specialistas S. Chmieliauskas, pasak kurio, nukentėjusiojo kakle rastos atviros (nepereinančios į kaklo nugarinę dalį) stranguliacinės vagos padėtis rodo, jog nužudytajam kaklo priekinė dalis buvo spaudžiama taip, kaip tvirtino kaltinamoji savo pirminių parodymų metu, t. y. kilpą ant kaklo veržiant būnant už V. K. galvos. Specialistas pažymėjo, kad mechaninės asfikcijos metu paskutiniu momentu žmogus bando įkvėpti, judėdamas išsilaisvinti iš kilpos, nes suveikia nuo žmogaus valios nepriklausantys savisaugos instinktai. Be to, užspaudus kaklą netenkama sąmonės, žmogus suglemba, raumenų sustingimas praeina ir raumenys savaime atsipalaiduoja. Byloje nustatyta, kad kitas virvės galas buvo laisvas, jį kaltinamoji rado ant V. K. arba prie jo ant žemės – to ji tiksliai nepamena. Pasak kaltinamosios, nuimdama kilpą nuo V. K. kaklo ji tai padarė lengvai, t. y. kilpa nebuvo užveržta, kas reiškia, jog kaklo spaudžiamas buvo tik tuo momentu, kol buvo tempiamas kitas virvės galas, ką ir padarė kaltinamoji. Minėta, kad išeidama iš miegamojo po to, kai smaugė V. K., ir po kurio laiko grįžusi į tą patį kambarį, V. K. ji rado tokioje pat padėtyje, t. y. gulintį lovoje ant nugaros (o ne ant pilvo), todėl neįtikėtina, kad jai išėjus iš miegamojo V. K. pats pasikorė ir lyg niekur nieko vėl tokia pat poza atsigulė į lovą. Kita vertus, šią versiją kaltinamoji iškėlė tik tyrimo pabaigoje, kuomet susitikusi su gynėju ji prisiminė apie lubose įkaltą vinį. Akivaizdu, kad taip ji pakeitė parodymus tik siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaltinamoji teisme tvirtino, kad jos sveikata yra bloga, kad ji negali kelti sunkių daiktų, todėl jai nebūtų užtekę jėgų virvę tempti tiek, kad V. K. uždustų. Iš tiesų, kaltinamoji silpnai vaikšto, turi rimtų problemų su operuotu stuburu. Tačiau, ji nėra gulintis ir nuolatinės priežiūros reikalaujantis ligonis, ji juda naudodamasi lazda, važiuoja į parduotuvę, atvyko į teismą. Ji pagal savo galimybes yra pakankamai mobilus žmogus. Teismo medicinos specialistas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nereikia didelės jėgos tam, kad būtų mirtinai virve užspaustas kaklas, ir pakanka keleto sekundžių laikotarpio, kad virve užspaudus kaklą ištiktų mirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad I. R. judėdama naudojasi lazda – tai reiškia, kad jos rankos fiziškai yra pakankamai stiprios ir ji pilnai galėjo atlikti jai inkriminuotus veiksmus, dėl kurių V. K. mirė.

I. R. nužudė savo šeimos narį – vyrą V. K.. Su juo ji ilgą laiką gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį. Nors įvykio metu jų santuoka buvo oficialiai nutraukta, tačiau ir po santuokos nutraukimo jiedu kaip šeima gyveno bendrai. Tai parodė ne tik kaltinamoji, tačiau ir liudytojais apklausti Ž. V. ir R. bei R. G.. Šį nusikaltimą I. R. padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. žinodama, kad V. K. ketino nusižudyti; matydama, jog traukia ir laiko virvę su kilpa, kurią jis buvo užsidėjęs ant kaklo, žinodama, jog jis sunkiai juda ir pats jos paprašė padėti atsigulti, ji įvykio metu neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jos veiksmų V. K. gali uždusti, t. y. mirti, o laikydama virvę iki tol, kol šis sumojavo rankomis ir nurimo, ji akivaizdžiai siekė jo mirties. Jos parodymai, kad ji vyro mirties nenorėjo, jos nesiekė, prieštarauja jos pačios veiksmams bei byloje nustatytoms objektyvioms aplinkybėms.

Tokiu būdu, kolegija pripažįsta, kad I. R. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Skiriant bausmę I. R. atsižvelgiama į jos padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad ji šią veiką padarė dėl fizinės bei psichinės V. K. prievartos (BK 59 str. 1 d. 5 p.). Jos pačios parodymais, liudytojų R. Š., A. D., R. N. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada apie jai padarytus sužalojimus nustatyta, kad prieš įvykį ji V. K. buvo sumušta – jai nustatyti sužalojimai veide, kuriuos teismo medicinos specialistas įvertino kaip atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji parodė, kad ir įvykio dieną V. K. jai grasino fiziniu smurtu, bandė suduoti malka, užmesti virvę su kilpa ant jos kaklo. Kaltinamoji taip pat parodė, kad ir iki įvykio V. K. nuolat prieš ją smurtavo, ją buvo sumušęs savaitę prieš įvykį, per jos gimimo dieną (duomenys neskelbtini). Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad kaltinamoji nuolat patirdavo vyro tiek fizinę, tiek ir psichinę prievartą, ir tai turėjo įtakos jos poelgiui. Tačiau, duomenų, kad jos patirta prievarta įvykio dieną galėtų būti vertinama kaip jos baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė byloje nėra. Iš kaltinimo jai šalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad šią veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nes nors jai po įvykio ir buvo nustatytas 1,48 promilių girtumas, tačiau pasak pačios kaltinamosios, ji alaus išgėrė jau po to, kai atlikto nusikalstamus veiksmus. Šie jos parodymai nėra paneigti, o kitų duomenų, jog ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veikai, byloje nėra surinkta. Su motina įvykio dieną bendravęs jos sūnus R. G. parodė, kad mama buvo blaivi. Kitų jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., baudžiama laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. I. R. pilnametė, pakaltinama, padarė tyčinį, labai sunkų, smurtinį, baigtą nusikaltimą, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Jos veiksmais buvo sukeltos jau nebepataisomos pasekmės – žuvo žmogus. Kaltinamoji anksčiau neteista, neturi administracinių nuobaudų, niekur nedirbo, nes yra pensininkė. Iš gyvenamosios vietos gautoje trumpoje charakteristikoje apibūdinama gerai, nors joje taip pat nurodoma, kad šeimoje buvo girtaujama. Kaltinamoji turi rimtų sveikatos problemų dėl stuburo. Taigi, ji pagal bylos duomenis apibūdinama iš esmės teigiamai. Įvertinus tai bei jos atsakomybei įtakos turinčią pakankamai reikšmingą lengvinančią aplinkybę, atsižvelgus į tai, kad sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, ji baudžiama minimalia laisvės atėmimo bausme. Pagrindų skirti jai švelnesnę bausmę ar taikyti kitą švelnesnę bausmės rūšį kolegija nenustatė.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

I. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti ją laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti jos sulaikymo dienos vykdant šį teismo nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-09-27 iki 2016-10-11.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus, saugomus Utenos AVPK saugomų daiktų patalpoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus :

- mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su papildymo kortele „Ežys“ – perduoti I. R. arba jos artimiesiems;

- kitus daiktus ir lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajai – nuo nuosprendžio vertimo įteikimo jai dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.