Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 22.3.; 75.4.3.; 75.6.1.; 75.8.; 75.9.; 121.15.; 121.18.; 121.21.

2011 m. gegužės 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danutės Kutrienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Albertui Valiui, atsakovo atstovui adv.Andriui Baranskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo sutuoktinei priteisimo ir pagal atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei S. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė S. G. kreipėsi į teismą dėl santuokos su atsakovu nutraukimo ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą jai po 700,00 Lt nuo 2003-06-30 iki 2007-07-01 ir padalinti santuokoje įgytą turtą – bendra jungtine nuosavybe šalims priklausančias UAB „Plieninis skydas“ 50 vnt. paprastas vardines akcijas prašė padalinti taip: priteisti atsakovui visas 50 vnt. UAB „Plieninis skydas“ akcijas ir įpareigoti atsakovą sumokėti jai 437 000 Lt kompensaciją už pusę (25 vnt.) akcijų, taip pat priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, jog akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi jos pirktos 2002-11-07 santuokos metu. Akcijų pirkimo sutartyje atsakovas aiškiai nenurodė, kad perka akcijas asmeninėn nuosavybėn, atskirti kokius pinigingus jis panaudojo – savo ar ieškovės ar bendrus – nėra kaip. 2000-09-25 jos tėvas N. I. dovanojo jai 74 700 Lt, iš kurių ji mokėjo už buto nuomą, tenkino šeimos poreikius. Tėvas taip pat padovanojo jai du automobilius, kuriuos kaip ir lėšas atsakovas naudojo versle. Atsakovas galėjo disponuoti jos tėvo jai dovanotais pinigais. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas pasibaigė 2003 m. birželio mėn., todėl dalintino turto rinkos vertė turi būti nustatoma būtent šiam laikotarpiui. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nesutiko su atsakovo reikalavimais.

Atsakovas R. G. pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo su ieškove ir atsiliepimą, kuriais nesutiko su ieškovės reikalavimais. Prašė pripažinti į ribotos atsakomybės bendrovę „ASSA-Kaliningrad“ įneštą 1/3 dalį kapitalo (nominali vertė 3340 rub.) ir visas nuo įsteigimo momento gaunamas šios bendrovės pajamas bei 50 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Plieninis skydas“ akcijų asmenine jo nuosavybe. Nurodė, kad reikalavimas priteisti ieškovei išlaikymą nepagrįstas, ieškovė sveika, darbingo amžiaus, 2003 m. vaikui buvo 3 m., todėl ieškovė galėjo vesti vaiką į darželį ir dirbti. Tačiau ji neturėjo tokio poreikio, nes buvo pilnai aprūpinta, ji turėjo 2003-01-17 tėvo jai 45 000 Lt dovanotų pinigų. Atsakovas nesutiko, kad UAB „Plieninis skydas“ akcijos yra bendrai santuokoje įgytas turtas. UAB „Plieninis skydas“ akcijos ir RAB „ASSA-Kaliningrad“ įnešta 1/3 dalis įstatinio kapitalo ir iš šios bendrovės gautos pajamos yra asmeninė jo nuosavybė, akcijos santuokos metu įgytos už atsakovo tėvo dovanotus pinigus pagal 2002-10-02 dovanojimo sutartį (tai patvirtina mokesčių deklaracijos), todėl yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir neturi būti dalijamos (CK 388, 3.89, 3.91 str.). Perkant akcijas buvo panaudotos tik asmeninės atsakovo lėšos. Iš įmonės veiklos gautos pajamos sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos tik tuomet, kai įmonė priklauso vienam sutuoktiniui nuosavybės teise, arba kai verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodytos dovanojimo sutartys yra fikcija, automobiliai buvo įsigyti atsakovo lėšomis. Atsakovas prašė teismo nustatyti, jog sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes santuokos nutraukimas sukėlė nuo 2003 m. birželio mėn. Nesutiko su ieškovės atliktu kompensacijos už akcijas paskaičiavimu.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteisė UAB „Plieninis skydas“ 50 vienetų paprastųjų vardinių akcijų atsakovui ir iš atsakovo priteisė ieškovei 437 000 Lt piniginę kompensaciją už pusę šių akcijų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 437 000 Lt sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pripažino piniginį 352,84 Lt įnašą, steigiant RAB „ASSA Kaliningrad“, asmenine atsakovo nuosavybe. Priteisė iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2000-03-18, 2000-07-04 santuokoje jiems gimė sūnus, pašlijus santykiams šalys 2003 m. birželio mėn. pradėjo gyventi atskirai. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2003-06-30 (sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai) augino bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Nustatęs šią aplinkybę, teismas pripažino, jog ieškovei reikalingas išlaikymas. Konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos jos nurodytu laikotarpiu buvo pakankami jai save išlaikyti. Teismas atsižvelgė į duomenis apie ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2003-06-30 iki 2007-07-01, į atsakovo gaunamų pajamų dydį bei valdytas akcijas, taip pat į nedidelę šalių santuokos trukmę, ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 125 Lt išlaikymo sumą per mėnesį, kuri viso už 48 mėnesius sudaro 6 000 Lt. Teismas nustatė, kad bendrovė UAB „Plieninis skydas“ buvo įsteigta A. I. ir 50 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų atsakovas R. G. įsigijo iš A. I. apmokėdamas tėvo A. G. dovanotomis piniginėmis lėšomis. Iš 2002 m. lapkričio 7 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, atsakovas R. G. ir jo brolis R. G. nupirko po 50 vnt. akcijų. Šioje sutartyje nebuvo aiškiai nurodyta, kad akcijas atsakovas perka asmeninėn nuosavybėn. Pagal byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo aiškiai išreiškęs savo valios, kad perkamos UAB „Plieninis skydas“ akcijos jo asmeninė nuosavybė. Nors ginčo akcijos buvo pirktos naudojant atsakovo asmenines lėšas, gautas pagal 2002-10-02 dovanojimo sutartį, tačiau byloje pateikta akcijų pirkimo sutartis ir liudytojų parodymai patvirtino, kad ši sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ir neprieštaravo šeimos interesams. Tokį sutikimą iš esmės parašu patvirtino pats atsakovas, kadangi sutarties 4.3 punkte notaro nurodyta, jog pirkėjams išaiškinta, kad vadovaujantis LR CK 3.87 str. 1 d., turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Esant geriems sutuoktinių santykiams faktiškai abu sutuoktiniai prisiėmė šeimos ūkio tvarkymą, kad ieškovė augino vaiką, nedirbo, pradėjo mokytis, o finansinius šeimos poreikius tenkino atsakovas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepaneigė rašytinių sutarčių ir deklaracijų, kuriose nurodyta, kad ieškovės tėvas N. I. dovanojo ieškovei automobilius ir šie buvo naudojami įmonės versle. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė su atsakovu sukūrė bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovo reikalavimą pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į ribotos atsakomybės bendrovės „ASSA-Kaliningrad“ jo įneštą 1/3 dalį kapitalo teismas tenkino. Teismas abiejų šalių prašymu skyrė bendrovės vertės ekspertizę, kuria buvo nustatyta, kad įmonės UAB „Plieninis skydas“ vertės padidėjimas per laikotarpį nuo 2002-11-07 iki 2003-06-30 buvo 1.346.000,00 Lt, 50 proc. paprastųjų vardinių šios bendrovės akcijų paketo vertė 2002-11-07 buvo 200.000,00 Lt, 2003-06-30 – 873.000,00 Lt, o 25 proc. paprastųjų vardinių minėtos bendrovės akcijų paketo vertė 2002-11-07 buvo 100.000,00 Lt, 2003-06-30 – 437.000,00 Lt. Vadovaudamasis ekspertizės aktu, teismas nustatė iš atsakovo ieškovei priteistinos kompensacijos už 25 vnt. ginčo akcijų paketą dydį 437.000,00 Lt dydžio.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovei priteisimo iš atsakovo 6000 Lt ir dėl 50 vienetų paprastų vardinių akcijų priteisimo atsakovui bei 437 000 Lt piniginės kompensacijos už pusę šių akcijų priteisimo ieškovei iš atsakovo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo atmesti, patenkinti priešieškinį ir pripažinti UAB „Plieninis skydas“ akcijas atsakovo asmenine nuosavybe. Jei teismas darytų išvadą ir pripažintų, kad UAB „Plieninis skydas“ akcijos įgytos už asmenines lėšas, tuomet prašo padalinti santuokoje įgytą turtą natūrą priteisiant UAB „Plieninis skydas“ po 25 akcijas kiekvienam iš sutuoktinių. Mano, jog teismas netinkamai taikė įstatymo normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažeidė proceso reikalavimus nagrinėjant bylą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2006-04-25 nutartį grąžinti civilinę bylą, nurodė, jog ieškovė dirbo 2004-2005 metais, o taip pat šiais metais jai buvo išduoti verslo liudijimai. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovė turėjo galimybę dirbti, buvo darbinga, bent minimaliai galėjo prisidėti prie šeimos poreikių patenkinimo. Teismas ieškovei priteisė išlaikymą už 48 mėnesius, tačiau LR CK 3.47 str. numato, jog galima reikalauti išlaikymo už ne daugiau nei tris metus. Nesutinka su teismo konstatavimu, jog UAB „Plieninis skydas“ akcijas įgijo bendrojon sutuoktinių nuosavybėn. Teismas pripažino, jog akcijos buvo pirktos už atsakovo tėvo dovanotas lėšas ir buvo jo asmeninė nuosavybė. Todėl darytina išvada, jog asmeninis turtas pinigai transformavosi į kitą turtą – akcijas, todėl šis turtas pripažįstamas apelianto asmenine nuosavybe (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl turto padalijimo būdo. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dalijant turtą turi būti laikomasi turto dalijimo natūra prioriteto. Teismas turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir tik tada nuspręsti ar didelės vertės komercinis objektas gali būti natūra perduodamas vienam sutuoktiniui, sprendžiant dėl kompensacijos kitam sutuoktiniui kitu turtu ar pinigais, o ne objekto padalijimu. Teismas konstatavo, jog santuoka tarp šalių nutrūko 2006 m. birželio mėn., teismo sprendimas priimtas 2009 m. birželio mėn., t.y. daugiau nei po 6 metų. Per šį laikotarpį įvyko verslo sąlygų pokyčiai Lietuvoje, todėl K.Kubertavičiaus ekspertizės akte pateiktos išvados atspindi tikėtiną rinkos vertės kainą, todėl paliekama daug galimybių laisvai interpretacijai ir negali būti vertinama kaip objektyvi akcijų rinkos kaina. DELFI žiniomis Lietuvos akcijų rinka 2008 m. prarado 71% vertės. Mano, jog K.Kubertavičiaus atlikta ekspertizė nėra aiški ir išsami. Teismui pateikta audito išvada, kurioje buvo nustatyta UAB „Plieninis skydas“ akcijų vertė 2003 m. birželio mėn. ženkliai skyrėsi nuo K.Kubertavičiaus ekspertizės akte nurodytos kainos. Be to, minėta ekspertizė verslo vertę įvertino perspektyviniu požiūriu, o toks vertinimas prasilenkia su nagrinėjamos bylos tikslais. Mano, jog bendrovės vienos akcijos kaina galėtų būti nustatyta tik sudarius realų tiesioginį nepriklausomų kontrahentų sandorį dėl akcijų pirkimo. Visi skaičiavimai buvo atlikti 2002-2006 metų laikotarpiu, kuris buvo itin optimistinis. Teismas, atsisakydamas padaryti pakartotinę ekspertizę, pažeidė apelianto teises bei rungimosi ir dispozityvumo principus.

Atsiliepimu ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Nesutinka su apelianto argumentais dėl išlaikymo priteisimo. Pažymi, jog atsakovas nenurodė, kodėl ieškovės turėtas verslo liudijimas ir tuo metu gautos pajamos paneigia teismo išvadą dėl priteistino išlaikymo dydžio. Be to, apelianto nurodyti nuorodos į straipsnius dėl išlaikymo priteisimo ne daugiau nei už tris metus yra pritaikytos neteisingai. Nesutinka su atsakovo teigimu, jog bendrovės akcijos buvo pirktos jo asmeninėn nuosavybėn. Nurodo, jog nebuvo pateikta duomenų apie tai, iš kurios šalies piniginių lėšų buvo pirktos bendrovės akcijos. Taip pat nebuvo išreikšta apelianto valia akcijas įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog akcijos turi būti padalijamos natūra, kadangi akcijų paketą valdo atsakovas ir jo brolis, ir priteisus ieškovei visas akcijas ar jų dalį, ji neturės įtakos bendrovės veiklai. Kita vertus, yra reali grėsmė, kad atsakovas ir jo brolis priešiškai nusiteikę prieš ieškovę vengs mokėti dividendus. Todėl padalijus akcijas natūra, gali būti pažeisti ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko interesai. Pažymi, jog apelianto nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį yra teisiškai nereikšminga, kadangi nurodytoje byloje buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės. Pažymi, jog ekspertizė buvo atlikta pagal galiojančius teisės aktus ir visuotinai pripažintą metodiką. Apeliantas, nesutikdamas su ekspertize, privalėjo nurodyti konkrečias klaidas eksperto paskaičiavime, tačiau to nepadarė. Pirmos instancijos teisme apeliantas sutiko su pasiūlyta eksperto kandidatūra.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-09-27 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, buvo nustatyta šalių sūnaus Edvino gyvenamoji vieta su ieškove, taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka ir buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui. Be to, buvo padalintas santuokoje gytas turtas – UAB „Plieninis skydas“ 50 vnt. PVA akcijų ir ieškovei buvo priteistas iš atsakovo išlaikymas. Taip pat šiuo teismo sprendimu buvo pripažinta, kad turi būti dalijamas tik turtas, įgytas iki 2003-06-30, nes nuo tada šalys pradėjo gyventi atskirai (LR CK 3.127 str. 2 d.) (III t., b.l.50-55). Vilniaus apygardos teismo 2006-04-25 nutartimi minėtas teismo sprendimas buvo panaikintas dalyje dėl šalių santuokoje įgyto turto padalinimo ir išlaikymo ir jo įsiskolinimo ieškovei priteisimo, likusioje dalyje teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu (III t., b.l.112-116).

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atsakovo skundžiamu 2009 m. birželio 25 d. sprendimu pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į 352,84 Lt piniginį įnašą steigiant RAB „ASSA Kaliningrad“, 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Plieninis skydas“ akcijų priteisė atsakovui, o ieškovei 437000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančia dalį bei priteisė ieškovei iš atsakovo 6000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas teismo sprendimą skundžia tik dalyje dėl UAB „Plieninis skydas“ akcijų padalinimo ir išlaikymo ieškovei priteisimo, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra skundžiamas. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tik minėtoje skundžiamoje dalyje.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 50 vnt. UAB „Plieninis skydas“ akcijų, nors ir buvo pirktos už atsakovo asmenines lėšas, bet buvo įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas sutuoktinio už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, įstatymų leidėjas taiko įstatyme įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją ir tuo atveju, kai turtas santuokoje perkamas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, jeigu turto įgijimo metu nėra aiškiai išreikšta valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn ir ši valia turi būti išreikšta aiškiai. Priešingu atveju yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007, kt.). Taigi, kad pripažinti turtą sutuoktinio asmenine nuosavybe, nepakanka sutuoktiniui nupirkti turtą už asmenines lėšas, bet tokio daikto pirkimo metu turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia pirkti jį asmeninėn nuosavybėn, o tokios valios faktas gali būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų A. I., R. G. ir A. G. parodymus, pagrįstai pripažino, kad UAB „Plieninis skydas“ 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų atsakovas iš A. I. pirko už atsakovo tėvo A. G. atsakovui dovanotas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p., pagrįstai pripažino, kad atsakovo tėvo atsakovui dovanotos piniginės lėšos yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes dovanojimo sutartyje nebuvo išreikšta valia dovanoti lėšas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau 2002-11-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nėra aiškiai išreikšta atsakovo valia šias akcijas įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, minėtos sutarties 4.3 p. nurodyta, kad pirkėjams, t.y. atsakovui ir jo broliui, išaiškinta, jog pagal LR CK 3.87 str. 1 d. po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad atsakovui buvo išaiškinta, jog jis akcijas perka bendrojon jungtinėn su ieškove nuosavybėn, atsakovas su tuo sutiko, patvirtindamas savo parašu, ir valios pirkti asmeninėn nuosavybėn, kaip jau minėta, sutartyje aiškia nėra išreiškęs. Todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad minėtos akcijos turi būti pripažintos jo asmenine nuosavybe.

Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pirmosios instancijos teismas nenustatė LR CK 3.117 str. ir 3.123 str. įtvirtintų pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant šalių turtą. Pagal LR CK 3.127 str. 3 d. įstatymų leidėjas prioritetą teikia sutuoktinių turto padalinimui natūra, jeigu jį galima taip padalinti. Tik negalint turto padalinti natūra, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Įstatymas įtvirtina kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, parenkant turto padalinimo būdą – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju svarbios aplinkybės, jog UAB „Plieninis skydas“ 50 procentų akcijų priklauso atsakovui ir ieškovei, o kitos 50 procentų akcijų priklauso atsakovo broliui R. G., bendrovei vadovauja atsakovas. Todėl ieškovei priteisus 25 procentus minėtų akcijų natūra, ji neturėtų jokios įtakos bedrovės veiklai ir akcininkų susirinkimo sprendimams, atsakovas su kitu akcininku, turėdami 75 procentus balsų, galėtų priimti ieškovei nepalankius sprendimus (nemokėti dividentus, bendrovės turtą perkelti į kitą bendrovę ir pan.) ir ženkliai sumažinti ieškovės akcijų vertę, o dėl to galėtų nukentėti šalių nepilnamečio sūnaus interesai, nes sumažėjus ieškovės galimybei gauti naudos iš turimų akcijų sumažėtų jos galimybės teikti išlaikymą vaikui ir tenkinti jo poreikius. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra LR CK 3.127 str. 3 d. nurodytas pagrindas priteisti akcijas vienam sutuoktiniui, o kitam kompensuojant pinigais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai parinko turto padalinimo būdą, priteisdamas aukščiau minėtas akcijas atsakovui, o ieškovei – piniginę kompensaciją už jai tenkančią dalį. Todėl dėl nurodytų motyvų atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai parinko turto padalijimo būdą.

Priteisiant piniginę kompensaciją ieškovei, buvo būtina nustatyti UAB „Plieninis skydas“ akcijų vertę (LR CK 3.119 str.). Kadangi tiek Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, tiek skundžiamu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu pripažinta, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2003-06-30, tai pripažino ir pačios šalys, todėl esant šalių pareikštam atitinkamam prašymui, pagal LR CK 3.67 str. 2 d. laikytina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2003-06-30. Todėl turi būti dalinamas turtas įgytas iki 2003-06-30, o akcijų vertės pasikeitimas taip pat yra turtas, todėl bylai reikšminga UAB „Plieninis skydas“ akcijų vertė 203-06-30 dienai, tokios pozicijos laikosi ir šalys.

Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kuria akcijos buvo įvertintos žymiai mažesne verte. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas buvo nepagrįstas, dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai nustatyti akcijų vertę. Teisėjų kolegija, įvertinusi abi ekspertizės išvadas ir ekspertizes atlikusių ekspertų K.Kubertavičiaus ir D.Milašausko paaiškinimus teismo posėdyje, daro išvadą, kad įtikinamesnė ir labiau atspindi akcijų rinkos vertę, taip pat labiau motyvuota ir išsamesnės analizės yra eksperto D.Milašausko ekspertizės išvada. Turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertės nustatymo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po turto pateikimo į rinką, jeigu abi šalys veikia dalykiškai, be privartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, nustatant ginčo akcijų rinkos vertę 2003-06-30 dienai, svarbu buvo nustatyti jų vertę minėtai dienai, kurią sumokėtų potencialus pirkėjas minėtą dieną, neturint faktinių duomenų apie įmonės, kurios akcijos perkamos, rezultatus vėlesniu laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismo paskirtas ekspertas, nustatydamas akcijų rinkos vertę vadovavosi UAB „Plieninis skydas“ 2003-2006 metų faktiniais veiklos duomenimis, kurie vertinimo dienai nebuvo ir negalėjo būti žinomi, ir vertino retrospektyviai, todėl jo nustatyta ginčo akcijų vertė negali būti pripažįstama kaip teisingai nustatyta rinkos vertė, nes ji labai sąlyginė ir nustatyta vertė priklauso nuo to, kuriuo momentu tokia ekspertizė buvo atliekama. Todėl teisėjų kolegijos nuomone eksperto D.Milašausko paskaičiuota ginčo akcijų vertė labiau atitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr.244 patvirtintos turto vertinimo metodikos reikalavimus ir nustatytus kriterijus (21.3 p., 49-75 p.), todėl labiau atitinka tikrąją ginčo akcijų vertę 2003-06-30 dienai. Ekspertas D.Milašauskas nustatė dvi ginčo akcijų vertes – turto dalių požiūriu ir verslo vertės požiūriu, tačiau kaip nustatytą vertę jis nurodė vertę turto sudėtinių dalių požiūriu – 119 500 Lt (50 procentų akcijų), kuri yra mažesnė, tačiau apklaustas teismo posėdyje pripažino, kad lygiai taip pat galėjo nurodyti kaip akcijų rinkos vertę – vertę verslo požiūriu, kuri yra didesnė ir 50 procentų akcijų vertė sudaro 148000 Lt. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į eksperto D.Milašausko minėtus paaiškinimus, į tai, kad abu ekspertai naudojo naudojimo pajamų vertės metodą akcijų vertei nustatyti, vadovaujasi eksperto D.Milašausko nustatyta UAB „Plieninis skydas“ 50 procentų akcijų verte verslo vertės požiūriu, kaip labiau atitinkančia rinkos vertę, todėl pripažintina, kad minėtų akcijų vertė sudaro 148000 Lt. Taigi, ieškovei už jai priklausančią ½ dalį 50 procentų akcijų kompensacija sudaro 74000 Lt, kuri jai turi būti priteista iš atsakovo, atsakovui paliekant nuosavybės teise 50 procentų UAB „Plieninis skydas“ akcijų. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, nepagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės, nepagrįstai vadovavosi eksperto K.Kubertavičiaus nustatyta ginčo akcijų verte, nevertino šios ekspertizės išvadų kritiškai dėl kolegijos nurodytų motyvų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant ieškovei priteistą kompensaciją iki 74000 Lt (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 185 str., 329 str.).

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo 6000 Lt išlaikymo sumą ieškovei už 4 metus. Atsakovas nurodo, kad pagal LR CK 3.47 str. galima reikalauti išlaikymo ne daugiau nei už trejus metus, tačiau toks jo argumentas yra nepagrįstas, kadangi LR CK 3.47 str. norma, atsižvelgus į LR CK trečiosios knygos struktūrą ir vertinant šios knygos normas sistemiškai, yra speciali norma LR CK 3.72 str. atžvilgiu ir taikoma tik tuomet, kai santuoka pripažįstama negaliojančia, taigi negali būti taikoma santuokos nutraukimo atveju, nes santuokos nutraukimo atveju sutuokinių tarpusavio išlaikymo pareigas reglamentuoja LR CK 3.72 str.. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2004 metų sausio mėn., o išlaikymo prašė už laikotarpį nuo 2003-06-30 iki 2007-07-01. LR CK 3.200 str. apriboja galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą trejų metų terminu iki ieškinio pareiškimo dienos, taigi nagrinėjamoje byloje šis trejų metų terminas nėra pažeistas, nes išlaikymas yra priteistas iš esmės už laikotarpį po bylos iškėlimo teisme dienos, ir tik nežymi šio termino dalis praėjo iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal LR CK 3.72 str. 2 d. galioja sutuoktinio išlaikymo reikalingumo prezumpcija, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos. Nagrinėjamu atveju šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl galioja minėta jos išlaikymo reikalingumo iš atsakovo prezumpcija, kurią turi paneigti atsakovas (LR CPK 178 str.). LR CK 3.72 str. iš esmės sutuoktinio teisę į išlaikymą sieja su jo turtine padėtimi, o ne su jo nedarbingumu ar kitokiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės gautos savarankiškos pajamos buvo labai nedidelės, ji studijavo aukštojoje mokykloje, siekdama įgyti tam tikrą profesiją, augina šalių bendrą vaiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas nepaneigė ieškovės išlaikymo reikalingumo prezumpcijos, nes neįrodė, kad ieškovės turtinė padėtis leidžia jai pačiai išsilaikyti. Teismo priteistas išlaikymas nėra neproporcingas šalių turtinei padėčiai , atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.). Kadangi teisėjų kolegija nesivadovavo eksperto K.Kubertavičiaus ekspertizės išvada, todėl už šią ekspertizę šalių patirtos išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į patenkintą ieškovės ieškinio dalį (17 procentų) ir atsakovo priešieškinio dalį (6 procentai), ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 374 Lt žyminio mokesčio, 102 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 476 Lt. Atitinkamai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstytinos, priteisiant valstybei iš ieškovės 61 Lt, o iš atsakovo 80 Lt (LR CPK 88 str. 1d. 3 p., 96 str.).

Atsakovas sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, likusios 7430 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimas jam buvo atidėtas (VII t., b.l.202-203). Taip pat jis sumokėjo 13310 Lt užstatą už pakartotinę ekspertizę (VII t., b.l.242). Atsižvelgiant į patenkintą atsakovo apeliacinio skundo dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 830 Lt žyminio mokesčio ir 13310 Lt ekspertizės išlaidų (LR CPK 93 str.). Be to, iš ieškovės valstybei priteistina 6166 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas, taip pat 10 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Ieškovė įmokėjo 1000 Lt užstatą už eksperto atvykimą į teismo posėdį, ekspertui sumokėta 600 Lt, todėl keturi šimtai užstato ieškovei grąžintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir ieškovei S. G. šiuo teismo sprendimu priteistą iš atsakovo R. G. piniginę kompensaciją už pusę UAB „Plieninis skydas“ 50 vienetų akcijų sumažinti iki 74000 (septyniasdešimt keturių tūkstančių) litų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimu iš atsakovo R. G. priteistas ieškovei S. G. bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 476 (keturių šimtų septyniasdešimt šešių) litų, priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 80 (aštuoniasdešimties) litų, o iš ieškovės S. G. priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 61 (šešiasdešimt vieno) litų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimu priteistas iš atsakovo R. G. ieškovei S. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 74000 Lt.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. G. 14140 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G. ir 6176 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Grąžinti ieškovei S. G. 400 Lt į Vilniaus apygardos teismo specialią sąskaitą įmokėto užstato.