- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2YT-8480-235/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kreditorius
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje išieškotojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Neringos Lipeikienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0062/18/00469. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydamas ne metines, o fiksuotas 5 proc. palūkanas. Pareiškėja ginčija antstolės išieškotą 1019,19 Eur metinių palūkanų sumą.
Antstolė 2019-01-31 patvarkyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-4381-912/2013 nurodyta: „Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstui“ (juridinio asmens kodas 124568293) iš atsakovės A. D. (a. k. 4861110135): 1) 2 998,28 Lt skolos už buto nuomą; 9 782,34 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį; 3) 5 proc. dydžio palūkanas nuo 12 780,62 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“ Patvarkyme antstolė nurodė, kad pareiškėja apskaičiavo 185,10 Eur palūkanų sumą, kuri greičiausiai susidaro už vienus metus, nes skaičiavimo pareiškėja nepateikė.
Atsiliepimas
Išieškotojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su antstolio patvarkyme išdėstytais argumentais, prašo netenkinti skundo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0062/18/00469, medžiagos nustatyta, kad antstolės kontoroje 2018-03-08 vykdymui priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-11 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-4381-912/2013 dėl skolos išieškojimo iš A. M. išieškotojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai. Vykdomasis dokumentas įsiteisėjo 2013-12-19. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. iš dalies panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą ir rezoliucinėje dalyje nurodė: „Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstui“ (juridinio asmens kodas 124568293) iš atsakovės A. D. (a. k. 4861110135): 1) 2 998,28 Lt skolos už buto nuomą; 9 782,34 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį; 3) 5 proc. dydžio palūkanas nuo 12 780,62 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“ Palyginus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimu apeliacinės instancijos teismas sumažino iš atsakovės A. D. priteisiamą sumą iš 12 972,31 Lt į 12 780,62 Lt, tačiau nieko nepasisakė dėl palūkanų skaičiavimo pakeitimo.
Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Civilinio proceso kodekso 651 str. 1 ir 3 d. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 08-248/2018 yra konstatavęs, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Kompensuojamosios palūkanos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017). Kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kaip minėta, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme ir pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017).
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei tai, kad vykdomajame rašte aiškiai nurodytas palūkanų apskaičiavimo laikotarpis ir dydis t. y. 5 proc. dydžio palūkanas nuo 12 780,62 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis aptartais argumentais, nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir tenkinti pareiškėjos skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.