Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

nukentėjusiajai A. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužė 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600,00 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 22 d., apie 2 val., viešoje vietoje – naktinio klubo „M.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodama fizinį smurtą, tai yra tampydama nukentėjusiajai A. K. už plaukų bei rankomis ir kojomis suduodama ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajai A. K. sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 ir 2 dantų vainikų nuskėlimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 327 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, neišsiaiškinus ir tinkamai neištyrus visų bylos aplinkybių, be to, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Nuteistosios teigimu, nukentėjusiosios A. K. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, taigi, teismas savo sprendimą grindė argumentais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Taip buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliantės manymu, teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad A. K. viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Atkreipia dėmesį, kad nors A. K. 2012 m. balandžio 27 d. pareiškime nurodė, jog ją sumušė trys merginos ir jos, t. y. V. G., iš jų tarpo neišskyrė, atskirai nenurodė jos veiksmų, baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos trys merginos, buvusios klube kartu su ja (V. G.), tačiau teismas baudžiamojon atsakomybėn patraukė tik ją vieną. Nuteistosios teigimu, vėliau A. K. pakeitė parodymus. Apklausiama kaip liudytoja 2012 m. gegužės 11 d. pastaroji jau nurodė, kad ji, t. y. V. G., sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį. Apeliantės manymu, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nebuvo nustatyta, kas tiksliai sumušė A. K., ir, ar ji buvo sumušta būtent klube ”M.”. Nuteistosios teigimu, nors tą vakarą klube ”M.” buvo daug žmonių, niekas nematė, kad būtent ji naudojo fizinį smurtą prieš A. K.. Pastebi, kad išvedama iš klubo apsaugos darbuotojų A. K. jiems nesiskundė, jog buvo sumušta, apsaugos darbuotojai nematė, kad A. K. būtų buvusi sumušta. Priešingai, klube tuo metu buvę A. K., R. P., R. J., L. M., I. D., L. K. ir E. R. apklausti kaip liudytojai parodė, kad A. K. klube nebuvo mušama. Kad prieš A. K. buvo naudojamas fizinis smurtas, nurodė tik ji pati ir K. K., kuri pirmą kartą buvo apklausta tik 2012 m. lapkričio 27 d. (t. y. po 7 mėnesių ir atvesta apklausai pačios A. K.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu K. K. buvo apklausta kaip liudytoja du kartus ir davė skirtingus parodymus (cituojami K. K. parodymai, duoti 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2013 m. kovo 26 d.). V. G. taip pat nurodo, kad paskutinės apklausos metu duotų parodymų K. K. laikėsi ir teisme, be to, šiuos parodymus papildė naujais faktais – kad ji (V. G.) buvo apsiavusi aukštakulniais, buvo nepatenkinta, nerami, agresyvi, grubi. Mano, kad ta aplinkybė, jog K. K. praėjus dviem metams po įvykio prisiminė daugiau detalių, negu praėjus 7 mėnesiams, rodo šios liudytojos suinteresuotumą ją (V. G.) apkalbėti, juo labiau, kad ji tąkart nebuvo apsiavusi aukštakulniais. Nuteistosios teigimu, teismas K. K. parodymus surašė nuosprendyje, tačiau jų nedetalizavo, prieštaravimų K. K. parodymuose nepašalino. Taip pat pažymi, kad minėta liudytoja konkrečiai nenurodė, kada ji buvo klube – 2012 m. balandžio 22 d., ar kurią nors kitą dieną. K. K. taip pat negalėjo pasakyti, kada ir ką konkrečiai stebėjo, kaip viskas pasibaigė ir t. t., ir tai yra pagrindas išvadai, jog K. K. įvykio metu apskritai nebuvo klube, taigi, nieko nematė, ir tik po 7 mėnesių paprašyta A. K. davė jai reikalingus abstrakčius parodymus. Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį, kad po to, kai A. K. ir jos advokatui buvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, A. K. 2012 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą apklausti liudytoją K. K. (2 t. 51, 53 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės manymu, teismas K. K. parodymus turėjo vertinti kritiškai.

Skunde taipogi pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikino ir kitų byloje esančių prieštaravimų, pvz. prieštaravimų liudytojos N. U. parodymuose. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad liudytoja N. U. ne tik buvo išvesta iš klubo apsaugos darbuotojų, bet ir dėl girtumo išvežta išblaivinimui. Teigia, kad jokių kitų įrodymų, jog A. K. 2012 m. balandžio 22 d., apie 2 val., naktiniame klube ”M.” buvo sumušta, byloje nėra. Apeliantės teigimu, ji ne tik kad nemušė A. K., bet ir pati nukentėjo konflikto metu. Nurodo, kad viso vakaro metu kartu su ja buvo jos pažįstamos: E. R., L. K., L. M. ir I. D., kurios ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, patvirtindamos, kad ji, t. y. V. G., prieš nieką smurto tą vakarą nenaudojo, priešingai, smurtas buvo panaudotas prieš ją. Pažymi, kad tą vakarą, kai A. K. ir jos draugai R. M., A. U. bei N. U. apsaugos darbuotojų buvo išvesti iš klubo, pastarieji, t. y. R. M. ir A. U., elgėsi agresyviai, pažeidinėjo viešąją tvarką, „prisikabino“ prie apsaugos darbuotojo A. D., jį sumušė, t. y. atliko chuliganiškus veiksmus. Dėl to pastariesiems buvo iškelta baudžiamoji byla ir jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tačiau 2012 m. liepos 24 d. ši baudžiamoji byla buvo nutraukta susitaikius.

Nuteistoji atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. K. su pareiškimu dėl jai padarytų sužalojimų į prokuratūrą kreipėsi tik 2012 m. balandžio 30 d., t. y. praėjus 8 dienoms po įvykio klube. Mano, kad A. K. paaiškinimas, jog jai reikėjo važiuoti mokytis į Kauną, tiesiog nesuprantamas ir nepaaiškinamas. Apeliantės teigimu, tokio pavėluoto kreipimosi priežastis yra visiškai kita: kai A. K. sužinojo, kad jos draugams R. M. ir A. U. yra iškelta baudžiamoji byla už chuliganiškus veiksmus klube prieš klubo apsaugos darbuotojus, tuomet ji kaip priešpriešą parašė pareiškimą dėl jos sužalojimo klube ir kreipėsi į ekspertą. Mano, kad jei įvykio vakarą A. K. buvo sužalota klube, tai ji tą patį vakarą galėjo apie tai informuoti pareigūnus ar kitus asmenis. Tačiau dėl kokios priežasties ji to nepadarė, teismas nesiaiškino.

Apeliantė nurodo, kad iš baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų aiškiai matyti (buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas), kad tą vakarą A. K. buvo pakankamai stipriai išgėrusi, nes išvesta iš klubo šlaistėsi po naktinio klubo pagalbines patalpas bei aikštelę, puolė ir šūkavo prieš apsauginius, nenustovėjo vietoje, griuvinėjo, skėsčiojo rankomis. Ji kurį laiką vaikščiojo po aikštelę, tačiau niekur nesikreipė ir nesiskundė dėl jai padarytų sužalojimų. Nesikreipė ji ir į kitus naujai atvykusius uniformuotus apsaugos darbuotojus. O vėliau lyg niekur nieko išsikvietė taksi ir išvažiavo namo. A. K. nevažiavo į policiją 8 dienas, nesikreipė nei į policiją, nei į ekspertą. Pasak V. G., esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. K. galėjo susižaloti kitur, pati griūdama ar užkliūdama už kokių nors daiktų.

Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį, kad A. K., teismo medicinos ekspertui apibūdindama įvykio aplinkybes, nurodė, kad: „<...> 2012-04-22, apie 2 val., „M.“ klube trys moterys nepažįstamos kumščiais sudavė į veidą į koją spyrė į koją. Buvo apsvaigusi, nepykino, nevėmė <...>“. Taigi, anot apeliantės, iš to, kad A. K. iškart po įvykio ekspertui teigė, jog ji buvo sumušta trijų moterų, o vėliau aiškino, kad ją mušė ji (V. G.) viena, galima daryti išvadą kad A. K. tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių dėl stipraus girtumo, ir tai patvirtina vaizdo įrašai, užfiksavę aplinkybes, buvusias tą vakarą naktiniame klube ”M.”. Kad A. K. buvo girta, patvirtina ne tik vaizdo įrašas, bet ir A. K. bei jos draugų išgertas alkoholio kiekis, taip pat R. M., A. U. ir N. U. girtumas. Apeliantės teigimu, kadangi tą vakarą gėrė visi minėti asmenys, akivaizdu, kad A. K. klaidino teismą sakydama, kad išgėrė tik vieną kokteilį.

Be to, nuteistoji pažymi, kad iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog sužalojimai A. K. padaryti prieš 4-6 paras iki apžiūros (2012-04-27). Iš minėtos išvados matyti, kad teismo medicinos ekspertas neduoda kategoriškos išvados ir nurodo netikslų sužalojimo padarymo laiką nes ekspertizė buvo atliekama praėjus ilgam laiko tarpui, ir tai apsunkino tikslių įvykio aplinkybių atkūrimo galimybę. Kadangi teismo ekspertas nurodė sužalojimo laiką trijų dienų tikslumu, kategoriškai teigti, kad A. K. buvo sužalota 2012 m. balandžio 22 d., apie 2.00 val., naktiniame klube ”M.”, negalima. A. K. sužalojimai galėjo atsirasti visiškai kitoje vietoje ir esant kitokioms aplinkybėms.

Apeliantės teigimu, pats faktas, kad apsaugos darbuotojai vieną paskui kitą išvedė iš naktinio klubo patalpų būtent A. K. ir jos draugus, rodo, kad būtent dėl jų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, dėl jų klube kilo triukšmas. Teigia, kad būtent prieš ją (V. G.) buvo panaudotas smurtas, dėl to klubo apsauginiai turėjo išvesti minėtus asmenis iš klubo, dėl jų netinkamo elgesio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nurodo, kad ji viešosios tvarkos nepažeidinėjo, viešosios tvarkos nepažeidė ir jos pažįstamos, su kuriomis ji buvo klube, todėl apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai jokių pretenzijų joms neturėjo, tramdė A. K. ir jos draugus. V. G. pažymi, kad policijos darbuotoja V. V., kuri buvo iškviesta į klubą, nurodė, kad be girtos N. U., kurią išsivežė išsiblaivinimui, niekas dėl ko nors iš ten esančių nesiskundė. Tuo metu klube buvę R. M. ir A. U. niekam nieko nesakė. Mano, kad tai dar kartą patvirtina, jog A. K. klube nebuvo sužalota.

Skunde V. G. taip pat nurodo, kad jos kaltė padarius nusikalstamą veiką nuosprendyje grindžiama vien tik A. K. ir pastarosios draugų parodymais, nors jie nieko konkrečiai nepatvirtina. Tuo tarpu jos ir kitų liudytojų parodymus teismas nepagrįstai vertino kritiškai, atsižvelgė į tai, kad šie asmenys yra neva jos draugai. Apeliantė pažymi, kad liudytojai yra ne jos draugai, o tik pažįstami, kurie tuo metu buvo įvykio vietoje ir paaiškino aplinkybes, kurias jie matė.

Atsikirtimais į V. G. apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. bei jos atstovas advokatas J. Nekrašius prašo V. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsikirtimuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, A. K. parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys faktines aplinkybes, o nuteistosios parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. Taip pat nurodoma, kad V. G. kaltę be kitų įrodymų patvirtina A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu protokole užfiksuoti duomenys, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, specialisto išvados.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistoji savo apeliaciniame skunde jai paskirtos bausmės ir iš jos priteisto civilinio ieškinio neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Jei pretekstas asmens veiksmams buvo mažareikšmė dingstis, galima daryti išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Nors nuteistoji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos kaltę padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina byloje surinkti, teismo ištirti ir, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinti įrodymai.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad 2012 m. balandžio 22 d., apie 24 val., ji su draugais R. M., N. U. ir A. U. atvyko į naktinį klubą ”M.” ir ten linksminosi. Jiems ruošiantis iš klubo išeiti, prie jų staliuko priėjo trys agresyviai nusiteikusios merginos. Šios merginos puolė prie jos (A. K.), tačiau jos draugas R. M. šių merginų prie jos neprileido. Tuomet merginos ėmė jį vadinti necenzūriniais žodžiais, puolė jį tampyti. Jiems bandant išsiaiškinti, kodėl merginos taip elgiasi, jos nieko neaiškino, toliau juos vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Apsaugos darbuotojui išvedus R. M., merginos iš karto puolė ant jos (A. K.), ėmė tempti už plaukų. A. U. bandė ją apginti, tačiau apsaugos darbuotojas jį taip pat išvedė lauk. Ji taip pat norėjo eiti paskui A. U., tačiau buvo pastumta ir parversta ant minkštasuolio, ją pradėjo tampyti už plaukų, daužyti į galvą ir kitas kūno vietas. Ji gulėjo užsidengusi galvą, nes negalėjo apsiginti. Po kurio laiko atėjęs apsauginis ją išvedė į fojė. Viena iš minėtų merginų buvo V. G., kita – E. R., o trečiosios ji nežinojo. V. G. tampė ją už plaukų, E. R. vadino „kekše, kurva“, sakė: „Ko tu čia keliesi“. V. G. sakė: „Ko tu čia šustrą vaidini“. Apsaugos darbuotojams išvedus A. U., V. ją parvertė ant minkštasuolio. Matė, kad smūgiuoti jai pradėjo V. G., į galvos sritį jai (A. K.) buvo suduoti ne mažiau kaip 3 smūgiai, taip pat buvo suduota į šoną, į petį. Būtent V. pradėjo ją tempti ir mušti, visus sužalojimus jai padarė V. Tą vakarą ji (A. K.) buvo išgėrusi vieną taurę kokteilio, jautėsi blaivi. Anksčiau tokioje situacijoje ji niekada nebuvo atsidūrusi, tai tikrai nebuvo smagu. Jai apsaugos darbuotojo paklausus, kodėl į lauką išvedą ją, o ne V. G., pastarasis atsakė: „Nieko padaryti negaliu, ji yra klubo „M.“ direktoriaus žmona“. Atsakydama į advokato V. Blažaičio klausimus nukentėjusioji A. K. nurodė, kad įvykis buvo apie 2 val., pati agresyviausia iš visų moterų buvo V. G. (3 t. 183-185 b. l.). Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes nukentėjusioji A. K. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama 2012 m. gegužės 11 d. A. K. konkrečiai nurodė, kad V. čiupo jai už plaukų ir juos tampė, būtent V. jai sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį. V. G. ją puolė be jokios priežasties, vadino ją „žiurke“, „kekše“, „padla“ ir kitokiais žodžiais (1 t. 50-51 b. l., šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Apklausiama 21012 m. rugpjūčio 3 d. A. K. taip pat nurodė, kad naktiniame klube ”M.” V. ir dar viena mergina ją be jokios priežasties išplūdo necenzūriniais žodžiais, V. sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį (1 t. 75 b. l., parodymai ištirti apylinkės teisme). 2013 m. kovo 25 d. apklausos metu A. K. taip pat parodė, kad 2012 m. balandžio 22 d. naktiniame klube ”M.” E. R. ir V. G. ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, apsaugos darbuotojui išvedus Remigijų, V. pradėjo tampyti ją už plaukų, tuo pačiu metu jai sudavė smūgius (2 t. 139-140 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. K. iš bendrų veido bruožų atpažino V. G., kaip sudavusią jai smūgius į galvos sritį ir tampiusią ją už plaukų (1 t. 63-66 b. l.). Tai, kad 2012 m. balandžio 22 d., apie 2.30 val., naktiniame klube ”M.” be jokios priežasties V. griebė jai už plaukų ir patempė, sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, nukentėjusioji A. K. patvirtino ir akistatos su V. G. metu (2 t. 48-49 b. l.). Kadangi nukentėjusiosios A. K. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, abejoti šių parodymų teisingumu ir juos vertinti kaip nenuoseklius bei prieštaringus kolegija neturi pagrindo. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais nesudaro ir nuteistosios skunde nurodyta aplinkybė, kad A. K. 2012 m. balandžio 27 d. pareiškime nekonkretizavo jos (V. G.) veiksmų. Akivaizdu, kad konkrečius V. G. neteisėtus veiksmus A. K. nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tąkart klube ”M.” prie A. K. priėjusios trys merginos ėmė ant jos pulti. Kaltinamoji (V. G.) buvo pati agresyviausia, A. K. ji vadino žodžiais „kurva“, „kekšė“. Matė, kad išėjusi iš klubo Aistė buvo kruvina, jai buvo nuskelti dantys, išpešioti plaukai. A. U. apsaugos darbuotojo paklausus, kodėl jie leidžia mušti, apsaugos darbuotojas A. D. atsakė: „Direktoriaus žmona, ką mes padarysim“. Jį išvedęs apsaugos darbuotojas taip pat pasakė: „Čia direktoriaus žmona“ (3 t. 130-132 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. nurodė, kad mergina šviesiais plaukais A. sakė: „Ateik čia, žiurke“, ji, lyginant su kitomis merginomis, buvo aršiausia (1 t. 106, 107-108 b. l.). R. M. parodžius keturių asmenų nuotraukas, pastarasis pagal jas atpažino V. G. kaip asmenį, konfliktavusį su A. K. (1 t. 109-112 b. l.).

Tai, kad 2012 m. balandžio mėnesį naktiniame klube ”M.” kaltinamoji, kuri tuo metu buvo šviesiais plaukais ir raudona suknele, puolė ant A. K., tempė ją už plaukų, pargriovė ant minkštasuolio ir sudavė A. K. į veidą, teisiamajame posėdyje parodė ir liudytoja N. U.. Ji taip pat nurodė, kad tą vakarą A. K. nebuvo nei agresyvi, nei pikta, šokdama A. K. su niekuo nekonfliktavo, nieko nepastūmė. Konfliktuojančias puses skyrė nepažįstami asmenys (3 t. 40-42 b. l.). Netikėti šios liudytojos, buvusios įvykio vietoje, parodymais, juolab, kad juos patvirtina kiti teismo ištirti įrodymai, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl girtumo liudytoja N. U. būtų davusi neteisingus parodymus.

Liudytojas A. U. patvirtino, kad tą vakarą V. G. buvo konflikto iniciatorė, ji griebė A. K. už plaukų, vartojo necenzūrinius žodžius. A. K. išėjus į lauką, matė, kad jos lūpos buvo kruvinos, buvo nuskelti keli dantys. Taip pat nurodė, kad jam apsaugos darbuotojo A. D. paklausus, kodėl jis neišvedė visų sąmyšio dalyvių, pastarasis atsakė, kad jis nieko negali padaryti, nes viena iš konflikto dalyvių yra direktoriaus žmona (3 t. 38-40 b. l.).

Liudytoja K. K. teisiamajame posėdyje nurodė mačiusi, kaip maždaug prieš pusantrų metų, balandžio mėnesį, šeštadienį, klube ”M.” V. G. pastūmė A. K. ant minkštos baldų dalies, rankomis mušė veidą. Atsakydama į kaltinamosios gynėjo klausimus K. K. parodė mačiusi prie R. M. staliuko stovinčias tris merginas, buvo matyti, kad vyksta konfliktas. Apsaugos darbuotojui išvedus R. M., mergina šviesiais plaukais puolė A. K., ją pastūmė ant minkštos dalies ir mušė. V. G. sudavė A. K. rankomis į veidą, kur pataikė kojomis, ji nebematė, nes skirti pripuolė daugiau žmonių, matė tik kojų judesius link pilvo srities ir kojų. A. K. tą vakarą niekuo neišsiskyrė iš aplinkinių, atrodė rami, neagresyvi, ji nematė, kad pastaroji būtų stumdžiusi kitus žmones. Liudytoja taip pat nurodė, kad merginos šviesiais plaukais elgesys sutrikdė jos (K. K.) bei kitų žmonių poilsį, kilo šurmulys, buvo papurkšta dujų, graužė akis. Moteris šviesiais plaukais, raudona suknele, buvo kažkuo nepatenkinta, nerami, agresyvi, grubi. Jai (K. K.) buvo keista ir neįprasta matyti besistumdančias merginas (3 t. 35-37 b. l.). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. lapkričio 27 d. K. K. taip pat nurodė mačiusi, kaip naktiniame klube ”M.” viena iš ten buvusių merginų pradėjo stumdyti R. M., o apsaugos darbuotojui jį išvedus, mergina šviesiais plaukais, raudona suknele, bandė čiupti A. už plaukų, pastumta A. nugriuvo ant minkštos dalies. Kilo labai didelis sąmyšis, susirinko žmonės, kažkas bandė merginas išskirti, atėjo apsaugos darbuotojai. Kadangi buvo papurkšta dujų, ėmė graužti akis, žmonės pradėjo skirstytis (1 t. 175-176 b. l., šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Apklausiama 2013 m. kovo 26 d. K. K. dar kartą patvirtino, kad V. G. bandė čiupti A. už plaukų, A. pastūmė ir ji nugriuvo ant minkštos dalies, o jai nugriuvus, V. „pasilenkusi ėmė daužyti A. į įvairias kūno vietas, kitos merginos tik stovėjo šalia“. Patikslino, kad pirminės paklausos metu ji norėjo pasakyti, kad žodžiais A. puolė visos trys merginos, o mušė A. tik V. G.. Kilo didžiulis šurmulys, sąmyšis (2 t. 156 b. l., parodymai ištirti apylinkės teisme). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja K. K. atpažino V. G. kaip tą pačią merginą, kuri naktiniame klube ”M.” mušė A. (1 t. 179-180 b. l.). Akivaizdu, kad liudytojos K. K. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais, taip pat teigti, kad jie yra prieštaringi, nėra pagrindo. Tai, kad K. K. nenurodė tikslios įvykio datos, o nurodė, jog tai buvo 2012 m. pavasario pradžioje, šeštadienį, įvertinus jos parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste taip pat nėra pagrindas abejoti šios liudytojos parodymų teisingumu. Iš liudytojos K. K. parodymų visumos akivaizdu, kad ji 2012 m. balandžio 22 d. buvo naktiniame klube ”M.” ir matė apie 2 val. kilusį konfliktą. Kaip jau minėta, K. K. parodymus kolegija vertina kaip nuoseklius, neprieštaringus, taigi, negali sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad K. K. įvykio metu apkritai nebuvo klube.

Atsakant į apeliantės skundo argumentą, kad K. K. turėjo pagrindą ją (V. G.) apkalbėti, parodymus davė paprašyta A. K., atkreipiamas dėmesys, jog K. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji ir A. K. nėra draugės, jos draugas buvo R., kuris praėjus porai savaičių po įvykio jai paskambinęs klausė, kas įvyko klube, nes visko nematė – buvo išvestas apsaugos darbuotojų. Jai papasakojus ką ji matė, R. jos paklausė, ar ji galės tai paliudyti tyrimo metu. Su A. ji nebendravo (1 t. 175-176 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoja K. K. patvirtino, kad duoti parodymus jos paprašė R. M.. Taip pat nurodė, kad jos duoti parodymai yra teisingi, ji pati viską matė, įvykių nepamiršo (3 t. 35-37 b. l.). Tai, kad K. K. kaip liudytoja buvo apklausta tik A. K. pateikus tyrėjai tokį prašymą (1 t. 53 b. l.) taip pat nepatvirtina K. K. suinteresuotumo duoti neteisingus parodymus.

Aplinkybę, kad klube ”M.” buvo kilęs sambrūzdis, buvo panaudotos ašarinės dujos, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas, apsaugos darbuotojas A. D.. Jis taip pat patvirtino iš klubo išvedamam vyriškiui sakęs, kad į konfliktą pateko direktoriaus žmona V. (3 t. 37-38 b. l.). Aplinkybę, kad tąkart klube ”M.” kilo konfliktas, sumaištis, atbėgo du apsaugos darbuotojai ir ėmė vesti konfliktuojančius asmenis lauk iš klubo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas R. J. (1 t. 172-174 b. l., šiuos parodymus liudytojas patvirtino pirmosios instancijos teisme – 3 t. 130 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. K. poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 ir 2 dantų vainikų nuskėlimas padaryti kietais bukais daiktais, šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012 m. balandžio 22 d. apie 2 val.). To paties specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. K. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių pasekoje, bukais kietais daiktais paveikus veidą, galvą, dešinį petį, dešinį žastą ir dešinę šlaunį. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai, A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 87-88 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje padaryti prieš 4-6 paras iki apžiūros 2012 m. balandžio 27 d. (1 t. 91 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad V. G. 2012 m. balandžio 22 d., apie 2 val., naktiniame klube ”M.”, t. y. viešoje vietoje, panaudodama fizinį smurtą, savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teigti, kad byloje nebuvo nustatyta, kas tiksliai sumušė A. K., nėra jokio pagrindo. Tai, kad klubo ”M.” apsaugos darbuotojai nenurodė matę, jog A. K. buvo sumušta, taip pat tai, kad šios aplinkybės nenurodė liudytojai A. K. (R.), R. P., R. J., L. M., I. D., E. R., esant byloje nustatytoms aplinkybėms V. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepaneigia. Pastarosios kaltės nepaneigia ir kita jos skunde nurodyta aplinkybė, kad R. M. bei A. U. elgėsi netinkamai ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nors bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji A. K. su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūrą kreipėsi ne iš karto po įvykio, t. y. 2012 m. balandžio 22 d., o 2012 m. balandžio 30 d. (1 t. 27 b. l.), tai nėra pagrindas teigti, kad ji tai padarė tik dėl to, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jos draugams R. M. ir A. U. Atkreipiamas dėmesys, kad teisės norminiai aktai nereglamentuoja laikotarpio, per kurį nukentėjęs asmuo turėtų kreiptis į atitinkamą teisėsaugos instituciją, be to, A. K. paaiškino, kad iš karto po įvykio jai R. liepė važiuoti į namus, o sekmadienį ji išvyko į Kauną, kur studijuoja, ir pirmadienį laikė egzaminą. Į Šiaulius ji grįžo ketvirtadienį, penktadienį kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Prieš tai kreipėsi į ekspertą (3 t. 183-186 b. l.). Kadangi minėtas aplinkybes A. K. paaiškino teisiamojo posėdžio metu, teigti, kad teismas to nesiaiškino, nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad sužalojimai A. K. buvo padaryti būtent naktiniame klube ”M.” ir juos padarė būtent V. G., todėl apeliantės skundo argumentas, kad A. K. galėjo susižaloti ar galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau minėta specialisto išvada, kad A. K. sužalojimai padaryti prieš 4-6 paras iki apžiūros 2012 m. balandžio 27 d., byloje nustatytą aplinkybę, kad šie sužalojimai padaryti būtent 2012 m. balandžio 22 d., ne paneigia, o priešingai – patvirtina.

Tai, kad specialisto išvadoje aprašant įvykio aplinkybes nurodyta: „Iš tiriamosios žodžių, 2012-04-22 apie 2 val.”M.” klube trys nepažįstamos moterys kumščiais sudavė į veidą, į koją, spyrė į koją“ (1 t. 82 b. l.), taipogi nėra pagrindas išvadai, kad V. G. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad specialisto išvadų tiriamosiose dalyse dėstant medicininių dokumentų duomenis nurodyta (1 t. 82, 87-88 b. l.): „Iš (duomenys neskelbtini) PSPC asmens sveikatos istorijos: kreipėsi 2012-04-26, sumušta „M.“ klube 04-22 3 val. Mergina tampė už plaukų, nuskėlė dantį“. Kolegija taip pat pažymi, kad visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra nustatomos įvertinus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, o ne kažkuriuos atskirus duomenis.

Apeliantės skundo argumentas, kad tai, jog nukentėjusiosios tyrimas turint tikslą nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą buvo atliktas ne iš karto po įvykio, nėra pagrindas teigti, kad dėl to buvo apsunkintas tikslių įvykio aplinkybių nustatymas. Akivaizdu, kad byloje buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai ir surinkta pakankamai nuteistosios kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Duomenų, patvirtinančių V. G. teiginį, kad nukentėjusioji A. K. buvo stipriai girta, byloje nėra. Šio apeliantės argumento nepatvirtina ir jos teiginys, kad girti buvo R. M., A. U. ir N. U. – nesant byloje jokių objektyvių A. K. neblaivumą patvirtinančių duomenų, kitų asmenų girtumas jokiu būdu negali būti pagrindu išvadai, kad girta buvo ir A. K..

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien A. K. ir jos draugų parodymus, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliantės skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusioji A. K. ir jos atstovas advokatas J. Nekrašius pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti nukentėjusiajai jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pažymima, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios V. G. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija priėmė sprendimą šį skundą atmesti, nukentėjusiosios turėtas 1 000 Lt išlaidas advokatui už atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimus patvirtina pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios ir jos atstovo prašymas tenkinamas ir iš nuteistosios V. G. nukentėjusiajai A. K. priteisiama 1 000 Lt jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistosios V. G. apeliacinį skundą.

Priteisti nukentėjusiajai A. K. iš nuteistosios V. G. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.