Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. A. , jo atstovui advokatui L. S. B., atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-01990-e dėl leidimo įsigyti ginklą išdavimo ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą jo prašymą nagrinėti iš naujo (b.l. 5-8).

Pareiškėjas ir jo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas ginčijamu 2015 m. birželio 17 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė išduoti jam neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodo, jog pripažįsta faktą, kad jis būdamas nepilnamečiu 1996-12-10 buvo kaltinamas pagal LR BK 225 str. 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-02374-96, kuri 1997-03-07 buvo nutraukta pagal LR BPK 9-1 str. dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju. 1997-04-24 buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00496-97 dėl vagystės ir turto prievartavimo pagal LR BK 271 str. 4 d. 273 str. 2 d. už ką Kauno rajono apylinkės teismo 1998-12-17 buvo pripažintas kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė su 1000 LT vertės turto konfiskacija bei pagal LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m. 2011-02-10 jam buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00157-11, kurioje 2011-03-22 susitaikė su nukentėjusiuoju ir byla nutraukta pagal LR BPK 212 str. 1 d. 5 p., BK 238 str. 1 d. 1,2,3,4 punktus, ir kad laikotarpiu nuo 1999-08-19 iki 2015-06-16 buvo baustas 14 kartų už įvairius administracinės teisės pažeidimus.

Teigia, jog nors praeityje jis teistas, tačiau tai nesudaro pagrindo traktuoti, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Išklausęs medžioklės taisyklių kursus ir įgijęs teisę medžioti, turėjo teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse. Atsakovas iš esmės nenurodė nei vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad faktiniu atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė duomenis apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn laikotarpiu nuo 1996-12-10 iki 2011-02-10 (kuriuo metu 1998-12-17 jis buvo nuteistas 1 kartą) bei administracinėn atsakomybėn laikotarpiu nuo 1999-08-19 iki 2015-06-16 (baustas 14 kartų). Atsakovas, remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nurodė, kad šie duomenys patvirtina, jog, įgydamas ir turėdamas ginklus, jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.

Dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo pastebėjo, kad pretenduojančio gauti leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai abiejų nurodytų Įstatymo redakcijų (galiojusios iki 2011-03-01 ir įsigaliojusios po to) buvo reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos, taip, kaip ji buvo apibūdinta abiejų nurodytų redakcijų Įstatymo 18 straipsnyje, turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje yra (ir buvo) išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra (ir buvo) nurodytas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste. Tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.

Visi duomenys dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybės nurodo, kad teistas buvo tik vieną kartą, kuomet Kauno rajono apylinkės teismo 1998-12-17 buvo pripažintas kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė su 1000 LT vertės turto konfiskacija bei pagal LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m. Taigi nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iki šio dienos yra praėję daugiau nei 14 metų. Tai, kad jam buvo pareikšti įtarimai 2011-02-10 baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00157-11, tai minėta veika buvo padaryta iki Įstatymo 2010-11-18 Nr. XI-1146 redakcijos įsigaliojimo iki 2011-03-01 ir dėl šios veikos padarymo nebuvo teistas. Tokios nusikalstamos veikos padarymas, pagal abiejų paminėtų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcijų nuostatas, neturi įtakos nepriekaištingos reputacijos praradimo prasme. (Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 18 str. nurodyta asmens nepriekaištingos reputacijos ir Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. panaudota keliamos grėsmės sampratos pagal savo prigimtį yra skirtingos ta prasme, kad pirmajai iš jų yra taikytinas platesnis tam tikrų reikalavimų asmeniui ratas, t. y. tam, kad asmuo būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, įtaką gali turėti menkesni faktoriai, palyginus su faktoriais, kurie nulemtų asmens grėsmę, nurodytą Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Pastebėtina, kad paminėti administraciniai nusižengimai nėra reikšmingi ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu, kadangi minėti pažeidimai padaryti dėl nedidelių KET pažeidimų. Tokio pobūdžio nusižengimai dėl jų mažareikšmiškumo negali būti siejami su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu.

Teigė, jog jis dirbantis asmuo. Pateikta charakteristika iš darbovietės patvirtina, kad charakterizuojamas teigiamai, yra nepriekaištingos reputacijos. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovas su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo pagal teisės aktuose keliamus reikalavimus (Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.), nes pareiškėjas 1996-12-10 buvo kaltinamas pagal LR BK 225 str. 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-02374-96, kuri 1997-03-07 buvo nutraukta pagal LR BPK 9'str. 1997-04-24 pareiškėjas buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00496-97 dėl vagystės ir turto prievartavimo pagal LR BK 271 str. 4 d., BK 273 str. 2 d. Kauno rajono apylinkės teismo 1998-12-17 nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jam buvo paskirtas 3 m. laisvės atėmimas su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius LR BK 47 ' str. bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Be to 2011-02-10 jam buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00157-11, kurioje 2011-03-22 pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiuoju dėl ko Kauno rajono apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BK 212 str. 1 d. 5 p., LR BK 38 str. 1 d. 1 p., LR BK 38 str. 1 d. 2 p., LR BK 38 str. 1 d. 3 p., LR BK 38 str. 1 d. 4 p. Pareiškėjas nuo 1999-08-19 iki 2015-06-16 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 14 kartų.

Paminėti faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę viešai tvarkai ir kitų asmenų sveikatai, todėl jis atitinka aptariamoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo įsigyti ir turėti ginklus neišdavimas. Vertinant visumoje, pareiškėjo padarytų veikų ir nusižengimų policijos registruose užfiksuota visa eilė teisei priešingų veiksmų seka, darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys tai sistemingas, tyčinis, sąmoningas teisei priešingas veikimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą kad pareiškėjas linkęs nusižengti ir liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.

Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nusako, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 15-IL-20-01990-e, kuriuo nutarta neišduoti leidimo įsigyti ginklą (b.l. 12-13), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovo išnagrinėti prašymą iš naujo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015-06-11 pareiškėjas pateikė prašymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Viešosios tvarkos valdybos (toliau - VTV) licencijavimo skyriui prašydamas išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 20). Kauno apskrities VPK VTV 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-01990-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu (b. l. 12-13)

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 (toliau GŠKĮ) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 5-V-127 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) pagrindu buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad pareiškėjas 1996-12-10 buvo kaltinamas pagal LR BK 225 str. 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-02374-96, kuri 1997-03-07 buvo nutraukta pagal LR BPK 9¹ str. 1997-04-24 pareiškėjas buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00496-97 dėl vagystės ir turto prievartavimo pagal LR BK 271 str. 4 d., BK 273 str. 2 d. Kauno rajono apylinkės teismo 1998-12-17 nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jam buvo paskirtas 3 m. laisvės atėmimas su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Be to, 2011-02-10 jam buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00157-11, kurioje 2011-03-22 pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiuoju dėl ko Kauno rajono apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BK 212 str. 1 d. 5 p., LR BK 38 str. 1 d. 1 p., LR BK 38 str. 1 d. 2 p., LR BK 38 str. 1 d. 3 p., LR BK 38 str. 1 d. 4 p. Pareiškėjas nuo 1999-08-19 iki 2015-06-16 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 14 kartų.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad nors jis praeityje teistas, tačiau tai nesudaro pagrindo traktuoti, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Išklausęs medžioklės taisyklių kursus ir įgijęs teisę medžioti, turėjo teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse. Mano, jog jis pilnai atitinka LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nustatytus reikalavimus asmenims, siekiantiems įsigyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais. Atsakovas iš esmės nenurodė nei vienos esamos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad faktiniu atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė duomenis apie jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn laikotarpiu nuo 1996-12-10 iki 2011-02-10 (kuriuo metu 1998-12-17 buvo nuteistas 1 kartą) bei administracinėn atsakomybėn laikotarpiu nuo 1999-08-19 iki 2015-06-16 (baustas 14 kartų). Atsakovas, remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nurodė, kad šie duomenys patvirtina, jog, įgydamas ir turėdamas ginklus, jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Įstatymų leidėjas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sąlygas, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekė užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, o tokiu numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu - skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo

Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo (2014 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2301/2013) jog institucija gavusi prašymą dėl leidimo laikyti ginklus arba leidimo nešiotis ginklus išdavimo, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar toks leidimas konkrečiu atveju gali būti išduodamas. Remiantis Įstatymo 17 straipsniu, vienas iš aspektų, kurie turi būti patikrinti - tai, ar asmuo yra nepriekaištingos reputacijos. Atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė 2015 m. birželio 11 d. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašymą Nr. 15-G-20-03682-e išduoti jam leidimą įsigyti ginklus medžioklei ir savigynai (b.l. 20). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas 1996-12-10 buvo kaltinamas pagal LR BK 225 str. 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-02374-96, kuri 1997-03-07 buvo nutraukta pagal LR BPK 9¹ str. 1997-04-24 pareiškėjas buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00496-97 dėl vagystės ir turto prievartavimo pagal LR BK 271 str. 4 d., BK 273 str. 2 d. Kauno rajono apylinkės teismo 1998-12-17 nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jam buvo paskirtas 3 m. laisvės atėmimas su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Pritaikius LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. Be to, 2011-02-10 jam buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės pagal LR BK 178 str. 1 d. baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-00157-11, kurioje 2011-03-22 pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiuoju dėl ko Kauno rajono apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BK 212 str. 1 d. 5 p., LR BK 38 str. 1 d. 1 p., LR BK 38 str. 1 d. 2 p., LR BK 38 str. 1 d. 3 p., LR BK 38 str. 1 d. 4 p. (b.l. 21-27). Pareiškėjas nuo 1999-08-19 iki 2015-06-16 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 14 kartų (b.l. 28-33). Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes pareiškėjas linkęs nesilaikyti teisinio reglamentavimo, negerbia valstybėje galiojančių įstatymų, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus. Toks pareiškėjo elgesys kelia pavojų visuomenei, kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai. Kauno apskrities VPK VTV 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 15-IL-20-01990-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu (b. l. 12-13)

Pareiškėjo teigimas, kad teistas jis buvo tik vieną kartą, kad nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo 14 metų ir, kad baudžiamojo įstatymo prasme jis yra neteistas, nes teistumas yra išnykęs, klaidingas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik Įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas" ir „turintis teistumą" iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėto įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reputaciją negalima traktuoti, kaip nepriekaištingą.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų - iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas dėl leidimo ginklui kreipėsi įsigaliojus Įstatymo pakeitimams (prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pateikė 2015 m. birželio 11 d.), jo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl nėra teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies išlygos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teikimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Todėl nustačius, jog jis neišpildė būtinosios sąlygos leidimui gauti - buvimo nepriekaištingos reputacijos – vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą atsisakė išduoti pagrįstai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.