- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-8/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- S. K., L. K.
- Trečiasis asmuo
- K. S., R. B., V. S., A. K., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos
- Atsakovas
- Vytauto Didžiojo universiteto
- Kategorijos
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
dalyvaujant ieškovams S. K., L. K., atsakovo atstovui R. K., tretiesiems asmenims: K. S., R. B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. K., S. K. ir atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-231-264/2008 pagal ieškovų L. K. ir S. K. ieškinį atsakovui Vytauto Didžiojo universitetui (tretieji asmenys: R. B., K. S., V. S., A. K., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai L. K. ir S. K. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) ieškovams L. K. ir S. K. iš atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto turtinės žalos atlyginimui 343 000 Lt už buto sugadinimą gaisro metu ir neteisėtą išgriovimą bei 7 970 Lt už sudegusius namų apyvokos daiktus; 2) ieškovui S. K. iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimui 6 000 Lt už patirtą fizinį skausmą ir 28 000 Lt už patirtus išgyvenimus, moralinį pažeminimą, nepatogumus, iš viso 34 000 Lt; 3) ieškovei L. K. iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimui 28 000 Lt už patirtus išgyvenimus; 4) ieškovams L. K. ir S. K. iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2001-2002 m. atliko jiems priklausančio buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą: įsirengė palėpę, buto plotą padidino iki 77 kv. m., įdėjo 2 naujus medinius stiklo paketo langus, visame bute apšiltino grindis, sudėjo juodgrindes, 30 kv. m. parketo, buto sienas apkalė gipskartoniu, jas išdažė, sudėjo naujus lubų balkius, palėpėje įrengė du stoglangius, apšiltino sienas, sudėjo medinių lentų grindis, išvedžiojo naują buto elektros instaliaciją, įrengė naujus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, tualetą ir vonią. Ieškovai turėjo atsakovo įgalioto asmens – Botanikos sodo direktoriaus sutikimą išplėsti butą. 2002 m. liepos 8 d. namo palėpėje kilo gaisras, kurio metu sudegė apie 300 kv. m. stogo dangos, išdegė pastato laiptinė, apdegė stogo gegnės, koridorius. Ieškovų butas, esantis mansardoje, aprūko, buvo aplietas vandeniu, buto būklė po gaisro buvo užfiksuota vertintojo ataskaitoje. Tam, kad bute būtų buvę galima gyventi, buvo reikalinga pakeisti gegnes, atlikti stogo remontą po gaisro, įrengti laiptus į mansardą, atkurti elektros instaliaciją bei atlikti buto vidaus sutvarkymo darbus. Ieškovų vertinimu, buto atstatymas 2002 m. kainomis būtų kainavęs apie 40 000 – 60 000 Lt, o byloje paskirto eksperto vertinimu 2002 m. kainomis gaisras ieškovų turtui padarė 40 000 Lt žalos. Ieškovai nurodė, kad atsakovas yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą, nes palėpės dalimi, kurioje kilo gaisras, naudojosi tik atsakovas, į šią palėpės dalį nei ieškovai, nei kiti namo gyventojai patekti negalėjo. Dėl gaisro kilimo kaltas atsakovas, nes neužtikrino tinkamos elektros instaliacijos būklės jam priklausančiose patalpose. Po įvykusio gaisro atsakovo darbuotojas R. B. buvo nubaustas administracine bauda už elektros įrengimų priežiūros ir eksploatavimo taisyklių nevykdymą. Po gaisro ieškovai ėmėsi iniciatyvos organizuoti pastato atstatymo darbus tam, kad galėtų sutvarkyti savo butą ir grįžti į jį gyventi, tačiau Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), ieškovams nurodė, kad jie negali savarankiškai susitvarkyti tik savo buto, nes namas yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Ieškovai nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. ne kartą kreipėsi į atsakovą, kaip į didžiosios dalies pastato valdytoją, kad šis atliktų universitetui priklausančios pastato dalies sutvarkymo darbus. Atsakovas, neturėdamas teisės atlikti statybos (griovimo) darbų, 2004 m. liepos – lapkričio mėn. išgriovė namo vidaus pertvaras, išardė komunikacijas, tokiu būdu visiškai sunaikino ieškovų butą, kuris iki šiol nėra atstatytas. Ieškovai iš atsakovo prašė priteisti sunaikinto buto rinkos vertę, nustatytą pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, atėmus išlikusios buto dalies vertę, t. y. 343 000 Lt. Kadangi gaisro metu aprūko ir buvo sulieti vandeniu bute buvę baldai, namų apyvokos daiktai, drabužiai, dėl to ieškovai padarytą žalą vertino 7 970 Lt. Gaisro metu išplitus liepsnai, ieškovai, negalėdami evakuotis laiptais, buvo priversti šokti pro langą, dėl ko ieškovui S. K. lūžo dešinio kelio girnelė. Jis gydėsi keletą mėnesių, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes. Atsakovui sunaikinus ieškovų butą ir per protingą laiką jo neatstačius, ieškovai neteko vienintelio būsto, todėl patyrė dvasinį skausmą, baimės ir nesaugumo jausmą, depresiją. Ieškovams atsakovo suteiktas būstas yra nepatenkinamos būklės nenaudojamame pastate, be komunalinių patogumų, ieškovai neturi lėšų kitam būstui nusipirkti ar išsinuomoti. Dėl patirtos traumos, išgyvenimų ieškovas S. K. neteko 65 proc. darbingumo. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu palūkanas, nes teismo sprendimo įvykdymas gali būti užvilkintas, kadangi atsakovas neturi pakankamai lėšų ieškovų patirtai žalai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš Vytauto Didžiojo universiteto L. K. ir S. K. priteisė 182 000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, S. K. priteisė 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Be to, iš Vytauto Didžiojo universiteto S. K. priteisė 6 000 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 1 300 Lt išlaidų už ekspertizę, o valstybei priteisė 4 760 Lt žyminio mokesčio ir 65, 60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1920 m. statybos, mansardoje kilusio gaisro metu išdegė apie 600 kv. m. stogo, laiptinė, apdegė mansardoje buvę butai su namų apyvokos daiktais, tame tarpe ieškovės L. K. vardu nuosavybės teise įregistruotas 41, 92 kv m. ploto butas, esantis mansardoje. Iš atsakovo raštų matyti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) elektros schemos neturėjo, atsakingu už elektros ūkį buvo trečiasis asmuo R. B., pastato mansardoje buvusiu koridoriumi naudojosi atsakovas bendrai su privačių butų Nr. 1 ir Nr. 2 savininkais. 2002 m. spalio 14 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktose elektros laidų atkarpose viena susukimo jungtis laiduose Nr. 2 yra kaitusi dėl didelės pereinamosios varžos, laidų Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 atkarpos apsilydė dėl perkrovos. 2006 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 2EA patvirtina, kad 2002 m. liepos 8 d. pastate kilusio gaisro židinys buvo atsakovo patikėjimo teise valdytose patalpose – palėpėje, šiaurės vakarų pusėje, inventorinėje byloje pažymėtoje Nr. I-27. Teismas pažymėjo, kad nors šio ekspertizės akto išvadose nenustatyta gaisro kilimo priežastis, buvo tirtos kelios gaisro kilimo versijos. Viena iš jų – gaisras kilo dėl chemikalų (amonio salietros) laikymo palėpės patalpoje, kuria naudojosi tretieji asmenys S., tuo pažeidžiant Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių BPST 01-97(5) 3.9, 9.7 punktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog minėtas sandėliukas buvo paskirtas naudotis K. S. prie jai skirto tarnybinio buto Nr. 3, jame po gaisro nerasta jokių chemikalų liekanų, V. S. teisme patvirtino, kad nuo 2000 m. bute negyvena ir sandėliuku nesinaudoja. Šia palėpės dalimi naudojosi tik atsakovo darbuotojai. Teismas nurodė, kad 2006 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas nepaneigia 2002 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-3318 išvadų, aplinkybės, jog gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos, nes 2006 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas bei prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga (apklausti liudytojai J. D., R. D., R. Š., J. P. ir kiti) patvirtina, kad elektros instaliacijos būklė pastate buvo bloga. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos atsakovo patikėjimo teise valdytose patalpose. Teismas nurodė, kad už darbuotojų, einančių pareigas, padarytą žalą, atsakingas darbdavys (CK 6.264 str.).
Teismas pažymėjo, kad šalys neginčija ir byloje nustatyta, jog gaisro metu apdegė ieškovų buto lubos, aprūko ir buvo sulietas vandeniu butas. Teismas sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą ieškovams, todėl privalo ją atlyginti. Nurodė, kad atsakovas, būdamas užsakovu, atliekant 2004 m. pastato vidaus griovimo darbus, pastato rekonstrukcijos darbus, kurie ir sąlygojo ieškovų buto išgriovimą, privalėjo turėti statybos leidimą (Statybos įstatymo 12 str. 4 p., 23 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad atsakovas yra kaltas, nes, neturėdamas statybos leidimo, neturėdamas pastato rekonstrukcijai ir renovacijai reikalingų lėšų, garantuoto finansavimo, nenumatęs protingo termino jai atlikti, nesant ieškovės L. K. aiškiai išreikštos valios, užsakė ir atsakovo užsakymu buvo išardytos ieškovų buto konstrukcijos, pirmo aukšto ir mansardos perdanga, likusios po gaisro pastate, ir iki šiol buto neatstatė natūra, todėl veikė savo rizika. Teismas pažymėjo, kad, neatstačius atsakovo patikėjimo teise valdomo pastato pirmojo aukšto patalpų, laiptinės į mansardą, perdangų, neįvedus vandentiekio, elektros tinklų, neįrengus kapitalinės stogo dangos, realiai atstatyti mansardoje buvusio L. K. vardu registruoto buto nėra galimybės, tuo pažeidžiamos ieškovų teisės, kurias garantuoja Konstitucijos 23 straipsnis. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė L. K. 2004 m. gegužės 27 d. sutiko raštu dėl pastato rekonstrukcijos ir restauravimo darbų atlikimo nėra esminė, nes statybos leidimo darbams atlikti nebuvo, pastato rekonstrukcija neatlikta. Teismas sprendė, kad atsakovas, pradėjęs pastato rekonstrukciją ir jos per protingą terminą nebaigęs, yra kaltas dėl ieškovų buto išardymo, todėl privalo atlyginti padarytą turtinę žalą ieškovams ( CK 6. 246 - 6. 248 str., 6. 249 str.).
Kita vertus, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovai 2001-2002 m. iki gaisro, atlikdami buto remontą pagal projektą, įsirengė ir taip padidino faktinį buto plotą iki 77 kv. m., ką patvirtina turto vertintojo ataskaita, projektas byloje, sutikimą davęs Botanikos sodo direktorius, teisme apklaustas liudytoju A. R. B., nėra pagrindas skaičiuoti žalos atlyginimą nuo padidinto ploto, kadangi papildomos patalpos nebuvo įgytos ieškovų nuosavybėn ar įstatymų nustatyta tvarka paskirtos naudotis. Teismas pažymėjo, kad Stoglangių įrengimo mansardoje projektas, kuris buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniu padaliniu, nebuvo leidimas rekonstruoti butą. Pagal Statybos įstatymą kapitaliniam remontui buvo reikalingas statybos leidimas, kurio ieškovai neturėjo. Žodinis leidimas naudotis minėtomis patalpomis nesuteikė teisės ieškovams atlikti šių patalpų remonto, todėl ieškovai, jas remontuodami ir turėdami papildomų išlaidų, veikė savo nuožiūra. Teismas sprendė, kad ieškovai neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo už papildomai įsirengtą 35,48 kv m. palėpės plotą prie ieškovės L. K. vardu įregistruoto buto, kuri neinventorizuota ir neįteisinta ieškovų vardu (77, 40 kv. m. – 41, 92 kv. m.). Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės įgyjamos tik įstatymų numatytais pagrindais (CK 4. 47 str.).
Teismas sprendė, kad ieškovams atlygintina netekto turto vertė, nustatyta 2008 m. rugpjūčio 25 d. Turto ekspertizės aktu pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, atėmus likutinę buto vertę (CK 6. 249 str. 1, 5 d. ). Teismas iš atsakovo ieškovams priteisė 182 000 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl gaisro ir buto išgriovimo (CK 6. 18 str.). Teismas netenkino ieškovų reikalavimo dėl 7 970 Lt žalos atlyginimo už gaisro metu sugadintus ieškovų namų apyvokos daiktus, rūbus, nes šis reikalavimas grindžiamas tik ieškovų pateiktu žalos atlyginimo skaičiavimu, ieškovai nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jų įsigijimą, nusidėvėjimą, sugadinimo laipsnį. Teismas šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas S. K. dėl kojos traumos patyrė skausmą, nepatogumus, nedirbo ilgą laiką, ieškovo S. K. reikalavimą iš atsakovo priteisti 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl kojos traumos, gautos gaisro metu, pripažino pagrįstu ir patenkino, nurodęs, kad dėl gaisro kaltas atsakovas, todėl atsakingas už atsiradusias pasekmes. Kita vertus ieškovų reikalavimą kiekvienam priteisti po 28 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmetė, nurodęs, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog buvo padaryta žala jų sveikatai, ar kiti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai. Pažymėjo, kad ieškovas S. K. nuo 2003 m. vasario 25 d. iki šiol yra netekęs 60 proc. darbingumo dėl bendro susirgimo, o kitų įrodymų, patvirtinančių darbingumo netekimą būtent dėl gaisro, nepateikė. Teismas nurodė, kad ieškovė L. K. teisme paaiškino bei medicininė pažyma patvirtina, jog po gaisro lankėsi pas gydytojus, tačiau nepateikė kitų įrodymų, kad buvo sužalota jos sveikata.
Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau tokį reikalavimą gali pareikšti tik atsakovas (CK 1.125 str. 8 p., 1.126 str. ). Be to, nurodė, kad pradinis ieškinys pareikštas 2004 m. gegužės 17 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, didelę apimtį, posėdžių trukmę, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui S. K. priteisė 1 300 Lt išlaidas už ekspertizę bei 6 000 Lt advokato pagalbos išlaidas. Iš atsakovo valstybei priteisė 4 760 Lt žyminio mokesčio dalį, nuo kurios sumokėjimo ieškovai buvo atleisti, apskaičiuotą nuo priteistos 188 000 Lt sumos, bei 65, 60 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai L. K. ir S. K. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už sudegusius namų apyvokos daiktus. Nurodo, kad jeigu kilo abejonės dėl daiktų verčių, teismas galėjo prašomos atlyginti žalos dydį sumažinti, tačiau neturėjo pagrindo abejoti nustatytais faktais, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.Teismas nepagrįstai ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo už buto sugadinimą ir neteisėtą sugriovimą patenkino tik iš dalies, neteisingai nustatęs, kad ieškovai neteisėtai padidino faktinį buto plotą iki 77 kv. m. Ieškovai teisėtai ir pagal parengtą bei suderintą projektą atliko kapitalinį remontą, turėdami rašytinį Botanikos sodo direktoriaus sutikimą, teisėtai pasididino faktinį buto plotą iki 77 kv. m. Buto remontas iki gaisro ir turto sunaikinimo buvo baigtas, o šias aplinkybes patvirtina turto vertintojo ataskaita. Nėra nustatyta ar įrodyta, kad ieškovai neteisėtais veiksmais užvaldė svetimą (atsakovo) turtą, ieškovai papildoma patalpa naudojosi, ja disponavo teisėtai ir nepažeidė kitų bendraturčių teisių ir pareigų. Atsakovas jokiais veiksmais niekada ieškovui netrukdė naudotis turtu, nėra įspėjęs išsikelti iš užimamų patalpų. Reikalavimo patenkinimas iš dalies nesukuria ieškovams net teorinės galimybės atstatyti savo nuosavybę (namus), taip pažeidžiami ieškovų teisėti lūkesčiai, ieškovai priversti ieškotis kito būsto. Norint atstatyti butą, reikia įrengti ne mažiau kaip 100 kv. m. perdangos, atstatyti ne mažiau kaip 300 kv. m. stogo, komunikacijas. Ieškovų prašoma priteisti reali ir protinga 343 000 Lt žalos atlyginimo suma leistų pradėti atstatymo darbus. Atstatymo darbai reikalingi ne tik jiems patiems, tačiau ir valstybei, nes namas, kuriame buvo ieškovų butas, yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų išgyvenimų, patirto pažeminimo, nepatogumų. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad žala jiems atsirado dėl patirtų sužalojimų, nevilties, vienintelio būsto netekimo dėl atsakovo kaltės, gyvenimo sąlygų nebuvimo, moralinio pažeminimo neteisėtais tolimesniais veiksmais (šmeižimo, kaltinimų, vengimo vykdyti prievolę, suteikto būsto antisanitarinėmis sąlygomis: be vandens, šildymo, komunalinių patogumų, teisminio proceso, kurio metu atsikartojo ir neužsimiršo įvykusi tragedija ir jos pasekmės).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 42 ir 141 straipsnius, žodine nutartimi priėmė ieškovų 2007 m. lapkričio 26 d. patikslintą ieškinį, nes ieškovai jame pakeitė ne tik ieškinio dalyką, t. y. vietoj pradinio reikalavimo atstatyti butą pateikė naują reikalavimą atlyginti nuostolius, bet ir ieškinio pagrindą, t. y. vietoj pradiniame ieškinyje nurodyto gaisro įvykio pateikė naują pagrindą – neteisėtą buto sugriovimą. Tokiais veiksmais ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir iš esmės pateikė kokybiškai naują ieškinį, išvengdami senaties terminų taikymo. Atsakovui buvo suvaržyta teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo ieškinio senatimi.Teismas nustatė, kad pastato rekonstrukcijos darbus dviem etapais vykdė atsakovo samdyti rangovai UAB ,,Giminės“ ir UAB ,,Restauracija“, tačiau šie asmenys nebuvo įtraukti į bylą, todėl, pripažindamas neteisėtais (savavališkais) rangovų atliktus rekonstrukcijos darbus, teismas neteisėtai nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Neįtraukęs minėtų asmenų į bylą, teismas neturėjo galimybės įvertinti, kas turėjo pasirūpinti reikalingais leidimais bei, ar minėtų rangovų atliktiems darbams iš viso buvo reikalingi statybos leidimai. Tai yra vienas iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teismo išvada, kad ,,sandėliuko“ patalpomis, kuriose, manytina, buvo gaisro židinys, naudojosi atsakovas ir byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas ,,sandėliukas“ buvo paskirtas naudotis K. S., prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pats ieškovas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minėta patalpų dalimi naudojosi K. ir V. S. ir A. K., kurie jose laikė įvairius daiktus, chemines bei kitokias medžiagas. Aplinkybę, kad ,,sandėliuku“ naudojosi asmeniniais tikslais ir kad sandėliukas buvo priskirtas prie buto, taip pat patvirtino 2008 m. spalio 12 d. teismo posėdyje paaiškinimus davę K. ir V. S.. Vadinasi, teismas klaidingai nustatė, kad patalpų faktiniais valdytojais ir naudotojais buvo ne minėti asmenys, o atsakovas. Teismo nustatyta aplinkybė, kad minėtos patalpos patikėjimo teise buvo valdomos atsakovo, nereiškia, kad už patalpas neatsako faktiniai valdytojai, apie kuriuos visi pastato gyventojai, įskaitant ieškovus, žinojo ir jokių pretenzijų ar skundų atsakovui nereiškė. Nežiūrint į tai, kad šiuos asmenis ir atsakovą siejo darbo santykiai, naudojimasis ,,sandėliuku“ neturėjo jokio ryšio su atsakovo vykdoma veikla, todėl atsakovas neatsako už šių darbuotojų asmeniniais tikslais naudojamose patalpose padarytus naudojimosi tvarkos ar priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus ir dėl šių pažeidimų kilusią žalą. Teismas taip pat neįvertino fakto, kad ,,sandėliukas“ nebuvo pažymėtas pastato antro aukšto patalpų plane, šių patalpų dalis nebuvo tinkamai įteisinta ir negalėjo būti naudojama, be to, minėti asmenys ,,sandėliuku“ savavališkai naudojosi nuo senų laikų, todėl atsakovas neprivalėjo ir negalėjo prižiūrėti teisiškai neįformintų patalpų, į kurias patekti galėjo tik jų raktą turintys pastato gyventojai.Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo. Pažymėtina, kad patalpose esančiu bendru elektros įvadu turėjo rūpintis ne tik atsakovas, bet visi pastato bendraturčiai, įskaitant ieškovus. Teismas netinkamai įvertino bendraturčių bendrą pareigą rūpintis pastato komunikacijomis, įskaitant elektros įvadą, be pagrindo tokią pareigą pripažindamas tik atsakovui. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančios medžiagos, patvirtinančios, kad atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, savo lėšomis atliko pastato elektros instaliacijos varžų matavimus, kurių metu buvo nustatyta, kad pastato elektros įranga atitinka EĮĮT ir EET keliamus reikalavimus, taip pat teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktos Kauno miesto apylinkės prokuratūros atlikto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje nenustatyta, kad priešgaisrinės saugos taisyklės buvo pažeistos. Ieškovai 2008 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu bei savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad savarankiškai atliko jų elektros įvado dalies remonto darbus, neturėdami su atsakovu suderinto elektros įvado projekto, todėl pastato elektros instaliacijos būklei didelės įtakos galėjo turėti ir pačių ieškovų savavališki veiksmai. Atsakovas pastato rekonstrukcijos - restauravimo darbus vykdė vadovaudamasis su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi suderinto pastato projekto pagrindu išduotu leidimu, o šiame leidime numatyti rekonstrukcijos - rekonstravimo darbai visiškai atitiko faktiškai atliktų darbų pobūdį (avarinės būklės perdangų keitimas). Nežiūrint to, kad Kultūros paveldo departamento atstovas byloje patvirtino, jog šios institucijos išduotas leidimas neprilyginamas statybos leidimui, atsakovo rangovų UAB ,,Giminės“ ir UAB ,Restauracija“ be statybos leidimo atliktų darbų neteisėtumas ir statybos leidimų reikalingumas nebuvo konstatuotas administracinės teisenos nustatyta tvarka. Šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino. Nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis teismo teiginys, kad atsakovas, pradėjęs pastato rekonstrukciją ir jos per protingą laiką nebaigęs, yra kaltas dėl ieškovų buto išardymo.Teismas netinkamai įvertino ieškovų reikalavimą atlyginti turtui padarytą žalą šio turto rinkos verte ir neatsižvelgė į tai, kad butas buvo sename, fiziškai susidėvėjusiame pastate, kurio pagrindinės konstrukcijos (perdangos, stogas, pertvaros), kaip paaiškėjo rekonstrukcijos metu, buvo avarinio stovio. Ieškovams priteisus buto rinkos kainą, toks teismo sprendimas prilygintinas buto pardavimui, išsaugant ieškovams visas nuosavybės teises, kas neabejotinai reiškia nepagrįstą ieškovų praturtėjimą, t. y. ieškovams kompensuota daugiau nei padaryta žalos. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė statybos leidimo neturėjimu, tačiau statybos leidimo neturėjimas neturi jokio priežastinio ryšio su tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovų patirtos žalos. Net ir turint statybos leidimą, ieškovų buto pertvaros būtų buvę išardytos, nes, pastato rekonstrukcijos projekto rengimo metu atlikus pastato ekspertizę, buvo nustatyta, kad pastato perdengimai pažeisti puvinio ir kinivarpų, todėl turėjo būti pakeisti.Teismas, priteisdamas ieškovų naudai iš atsakovo 6 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, nesilaikė Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovų turėtos 19 800 Lt dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra nepagrįstos ir aiškiai per didelės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Vytauto Didžiojo universitetas prašo jį atmesti, patenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nepatenkino ieškovų reikalavimų dėl patirtos neturtinės žalos dėl patirtų išgyvenimų bei turtinės žalos dėl sudegusių namų apyvokos daiktų atlyginimo.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai L. K. ir S. K. prašo jį atmesti, patenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl nepagrįstai didelių išlaidų advokatui yra nepagrįsti, nes byla didelės apimties, nagrinėjama ilgą laiką.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. S. nurodo, kad sandėliuko dalis, kuria ji su sutuoktiniu naudojosi, buvo tvarkingai prižiūrima. Jos sutuoktinis darbdavio – Botanikos sodo administracijos – leidimu ten laikė asmenines darbo priemones. Nurodo, kad eksperto išvada dėl savaiminio cheminių medžiagų užsidegimo, neturint nepaneigiamų įrodymų, yra nepagrįsta.
Trečiasis asmuo R. B. atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apeliantų teiginiu, jog jis yra kaltas dėl kilusio gaisro.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimais į ieškovų ir atsakovo apeliacinius skundus prašo klausimą dėl apeliacinių skundų reikalavimų patenkinimo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Ieškovų L. K. ir S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovų patikslintą ieškinį (4 t., 4 – 7 b. l.), nes tokiu būdu ieškovai išvengė senaties terminų taikymo. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad dėl patikslinto ieškinio priėmimo sprendžia teismas (CPK 141 str. 1 d.), o minėto ieškinio priėmimas nagrinėjamu atveju neturi įtakos senaties terminui dėl 2002 m. liepos 8 d. kilusio gaisro pasekoje padarytos žalos atlyginimo (ieškinys buvo pareikštas dar 2004 m. gegužės 17 d. (CK 1.125 str. 8 d., 1.130 str. 1 d.). Tuo tarpu, nors 2007 m. lapkričio 26 d. patikslintu ieškiniu reikalavimo pagrindas buvo papildytas (dėl ieškovų buto sugriovimo 2004 m. liepos – lapkričio mėnesiais, planuojant jį atstatyti, t. y. dėl veiksmų, atsakovo atliktų jau po pradinio ieškinio pateikimo), tačiau tokio ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas toje pačioje byloje kaip tik užtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Atsakovas nurodo, kad į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukti rekonstrukcijos darbus vykdę rangovai UAB „Giminės“ ir UAB „Restauracija“ ir tokiu būdu teismas neturėjo galimybės įvertinti, kas turėjo pasirūpinti reikalingais leidimais ir ar iš viso atliktiems darbams buvo reikalingi statybos leidimai. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 15 straipsnį rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą, t. y. pateikti minėtus dokumentus buvo užsakovo pareiga, rūpinimąsi kuo pagrindžia ir byloje esantys dokumentai (4 t., 179 – 183 b. l.). Be to, nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl atsakovo ar jo samdytų rangovų veiklos teisėtumo, o dėl žalos, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovų butas atsakovo buvo sugriautas, tačiau taip ir neatstatytas, kaip buvo planuota. Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-738/2010 (8 t., 117 – 122 b. l.) bei Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-383/2011 (8 t., 123 – 128 b. l.), kuriais atsakovo darbuotojas J. K. išteisintas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įskaitant ir ieškovams priklausantį butą sunaikinimo piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, kaip nepadaręs veikų, turinčių BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Priešingai, iš minėtų teismo procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje aišku, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir restauravimo darbai buvo inicijuoti ir koordinuojami paties atsakovo Vytauto Didžiojo universiteto, kuris ir yra atsakingas už ieškovams padarytą žalą.
Apeliantas Vytauto Didžiojo universitetas nurodo, kad patalpomis, kuriose kilo gaisras, naudojosi K. ir V. S. bei A. K., tačiau, kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos minėtose patalpose, kurios faktiškai buvo priskirtos atsakovo patikėjimo teise valdomoms patalpoms. Atitinkamai žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas, nepriklausomai nuo šių objektų naudotojo (CK 6.266 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-445/2011). Be to, nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad minėti asmenys pagalbinėmis patalpomis, kuriose kilo gaisras, naudojosi savavališkai, tačiau atsakovas taip pat nesiėmė priemonių užkirsti kelią tokiems jo pagrindinėmis patalpomis besinaudojančių asmenų veiksmams, todėl negali remtis šia aplinkybe kaip šalinančia paties atsakovo atsakomybę (CK 6.253 str. 3 d., 6.263 str. 2 d.). Atitinkamai nustačius, kad gaisras kilo faktiškai būtent atsakovo pagrindinėms patalpoms priskirtose pagalbinėse patalpose (dėl šiose patalpose įrengtos elektros instaliacijos), kalbėti apie bendrą namo savininkų pareigą rūpintis bendru elektros įvadu (juo labiau, kad įrodymų, jog gaisras kilo būtent dėl „bendro elektros įvado“ netvarkingumo, byloje nėra (CPK 178 str.) nėra pagrindo. Juo labiau, kad kaip matyti iš Tardymo skyriaus prie Kauno miesto centro policijos komisariato tardytojo 2003 m. sausio 16 d. nutarimo (baudžiamosios bylos Nr. 20-2-120-02 3 t., 124 – 127 b. l.), už VDU Botanikos sodo elektros ūkį buvo paskirtas atsakingas asmuo – inžinierius energetikas R. B. (CK 6.264 str.).
Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų turtui padarytą žalą, neatsižvelgė į tai, kad butas buvo sename, susidėvėjusiame pastate. Tačiau pastebėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovams priklausantis butas iki gaisro buvo suremontuotas. Be to, nustatyta, kad ieškovų butas po rekonstrukcijos buvo išplėstas, tačiau, kadangi nebuvo pateikta duomenų apie tokios rekonstrukcijos teisėtumą (rekonstrukcijos leidimas), o gaisro kilimo dieną nebuvo atlikta padidinto ploto buto inventorizacija, neatlikta jo teisinė registracija, kompensacija už padidintą buto plotą (jo sunaikinimą) nebuvo priteista. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, žalos priteisimas už teisiškai įregistruotą 41,92 kv. m. ploto butą (5 t., 60 – 61; 151) darant prielaidą, kad butas yra geros fizinės būklės nestandartinio buto mažaaukščio mūrinio namo mansardiniame aukšte, atitinkantis naujiems butams taikomus reikalavimus, kaip nurodyta pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartį atliktos ekspertizės akte ir ką ekspertas iš esmės patvirtino apklausos teisme metu (6 t., 10, 11 b. l.; 8 t. 48 b. l.), atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kita vertus, tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta ieškovų reikalavimus dėl visiško žalos atlyginimo už sugriautą, nors neįregistruotą, visą padidintą 77 kv. m. ploto butą, nes įstatymų nustatytos tvarkos rekonstruojant butą nesilaikymas (kaip konstatavo jau pirmosios instancijos teismas) nesuteikia ieškovams teisės ginti savo neteisėtai susikurtas teises įstatymų numatyta tvarka.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad iš jo priteistos 6000 Lt išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginti yra aiškiai per didelės, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju mažinti minėtas išlaidas atsižvelgiant į Rekomendacijas nėra pagrindo, nes byla yra pakankamai sudėtinga, bylos nagrinėjimo eigoje kito ieškinio pagrindas (atsakovas pradėjo, tačiau sugriovęs ieškovų butą tolesnių remonto darbų taip ir neatliko), dėl ko pateiktas patikslintas ieškinys (ieškinys tikslintas ir po turto vertės ekspertizės atlikimo (6 t., 78 – 88 b. l.), byla dėl objektyvių priežasčių buvo nagrinėjama ilgą laiką (pirmosios instancijos teisme byla nagrinėta daugiau kaip 4 metus), kurio metu buvo teikiami papildomi įrodymai, o ieškovai realiai patyrę dar daugiau teisinės pagalbos išlaidų (5 t., 136 – 138 b. l.). Tokiu būdu nagrinėjamu atveju negalima vien formaliai taikyti Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl 7970 Lt turtinės žalos už sugadintus namų apyvokos daiktus ir rūbus, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių daiktų įsigijimą, nusidėvėjimą ir pan. Tačiau darydamas minėtą išvadą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jau Kauno apygardos prokuratūroje iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-120-02 nustatyta, jog 2002 m. liepos 8 d. kilusio gaisro metu sudegė ir L. bei S. K. priklausantys 6220 Lt vertės namų apyvokos daiktai. Atitinkamai, nors minėtoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo nutraukta Tardymo skyriaus prie Kauno miesto centro policijos komisariato 2003 m. sausio 16 d. nutarimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktas dėl žalos, kilusios dėl namų apyvokos daiktų sugadinimo, dydžio nevertintinas kaip turintis prejudicinę reikšmę (CPK 182 str.), tačiau patvirtina paties ieškovo materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumą. Tuo tarpu, kadangi tiksli sugadintų namų apyvokos daiktų vertė nagrinėjamu atveju nenustatyta (patys ieškovai visus sugadintus namų apyvokos daiktus ir rūbus vertina 7970 Lt (1 t., 123 b. .), tačiau daiktų vertė, teisėjų kolegijos nuomone, yra aiškiai padidinta, pvz. moteriškas paltas vertintas 1500 Lt ir pan.), todėl ieškovams priteistina pusė jų prašomos daiktų vertės, t. y. 3985 Lt (CK 6.249 str. 1 d.). Tokiu būdu bendra priteistina suma ieškovų turtinei žalai atlyginti – 185 385 Lt (182 000 + 3985).
Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes savo gyvenamosios vietos netekimas, nors ir atsakovui leidžiant apsigyventi Kauno botanikos sodo šiltnamių ūkio administracinėse patalpose (1 t., 125 – 133 b. l.), neabejotinai sąlygojo nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei bendravimo galimybių sumažėjimą, o atsakovas nors ir žadėjo butą atstatyti, tačiau to iki šiol nepadarė, kas sąlygojo ilgalaikį gyvenimo sąlygų pablogėjimą. Kita vertus, visiškas neturtinės žalos atlyginimas yra objektyviai neįmanomas, o įvertinus dėl gaisro kilusius išgyvenimus ir dėl to patiriamus nepatogumus bei išgyvenimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovams L. ir S. K. priteistina po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokiu būdu S. K. iš viso priteistina 16 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes 6000 Lt neturtinei žalai dėl su gaisro metu patirta kojos trauma susijusių išgyvenimų ir nepatogumų atlyginti pagrįstai priteisė jau pirmosios instancijos teismas).
Tenkinant 10,66 proc. ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo priteistina 53,30 Lt žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą ieškovei L. K. (7 t., 166 b. l.) ir 533 Lt – valstybei (7 t., 161). Pagal byloje pateiktus dokumentus (8 t., 9, 41 – 43 b. l.) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu S. K. patyrė 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovas – 1190 Lt, todėl įvertinus abiejų šalių išlaidas, patekintų ir atmestų apeliacinių skundų reikalavimų santykį bei jų pobūdį (didžioji dalis tenkintų ieškovų reikalavimų kyla iš neturtinės žalos), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui S. K. iš atsakovo priteistina 500 Lt advokatės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Kadangi ekspertas teismo posėdyje buvo apklaustas išimtinai atsakovo iniciatyva (8 t., 16 b. l.), o jo dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos apmokėtos iš teismo lėšų (8 t., 45, 49 b. l.), tai šios 363 Lt išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 91 str. 5 d.). Be to, iš atsakovo priteistina 28,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (7 t., 207 b. l.) valstybei.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Tokiu būdu, patenkinus 51,33 proc. ieškovų reikalavimų (211 985 iš 412 970 Lt), iš atsakovo priteistina po 64 Lt žyminio mokesčio (1 t., 66, 67 b. l.) ieškovams S. K. ir L. K., o taip pat 4044,65 Lt – valstybei (CPK 80 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovui S. K. iš atsakovo taip pat priteistina 1211,40 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų (2360 * 0,5133) ir 6000 Lt atstovavimo išlaidų (šios pirmosios instancijos teismo priteisto išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pakankamai didelės ir jų didinti dėl to, kad iš dalies tenkinamas ieškovų apeliacinis skundas, nėra pagrindo). Atitinkamai, kaip jau konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo taip pat priteistina 65,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš Vytauto Didžiojo universiteto (į. k. 111950396), priteisti 185 985 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, solidariai L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Iš Vytauto Didžiojo universiteto priteisti S. K. 16 000 Lt (šešiolika tūkstančių litų) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų, 1211,40 Lt (vieną tūkstantį du šimtus vienuolika litų 40 ct) ekspertizės išlaidų ir 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio išlaidų.
Iš Vytauto Didžiojo universiteto priteisti L. K. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat 64 Lt (šešiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio išlaidų.
Iš Vytauto Didžiojo universiteto priteisti 4044,65 Lt (keturis tūkstančius keturiasdešimt keturis litus 65 ct) žyminio mokesčio išlaidoms ir 65,60 Lt (šešiasdešimt penkis litus 60 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei“.
Priteisti iš Vytauto Didžiojo universiteto 53,30 Lt (penkiasdešimt tris litus 30 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti ieškovei L. K., 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti ieškovui S. K., o taip pat 924,85 Lt (533 + 363 + 28,85) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.