Kauno apygardos teismo nutartis

2025-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-382-593/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-08
Bylos Nr.
eAN2-382-593/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00670-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-382-593/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00670-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.1.; 21.11.10; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTIS2025 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-833-1109/2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu G. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 200 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėnesiams.

2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo G. M. skundą dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad dokumentai pareiškėjui įteikti tinkamai, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas sutrumpintas iki 3 mėnesių.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjas pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutartį pakeisti dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo:

3.1. Pareiškėjas skunde teigia, kad jam buvo netinkamai įteikti dokumentai, nes Institucija juos siuntė elektroniniu paštu, kuriuo jis nesinaudoja ir nesupranta jo paskirties. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai perkėlė visą atsakomybę pareiškėjui, nors Institucija turėjo galimybę pateikti dokumentus registruotu paštu į deklaruotą adresą ar jiems žinomą pareiškėjo telefono numerį. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami realiai, o ne formaliai, siekiant užtikrinti asmens teises administracinio nusižengimo procese.

3.2. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas rėmėsi pasenusiais duomenimis, kurie neatspindi tuo metu jau pasikeitusių jo gyvenimo aplinkybių, bei paneigė ankstesnes savo išvadas, kad pareiškėjas nesinaudoja el. paštu. Jo pateikti įrodymai apie sveikatą, gebėjimus ir faktines galimybes naudotis informacinėmis priemonėmis nebuvo tinkamai įvertinti. Dėl to, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai pabrėžė vien jo atsakomybę dėl dokumentų negavimo, o ne įvertino institucijos pareigą tinkamai informuoti apie itin reikšmingą – specialiosios teisės atėmimo – sankciją.

3.3. Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir supranta savo veiksmų pavojingumą, tačiau Institucija individualiai nevertino jo situacijos, nes jis dėl negautų dokumentų negalėjo pateikti paaiškinimų ar prašyti švelnesnės sankcijos. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas tik formaliai sutrumpino teisės vairuoti atėmimą, nors reali pasekmė pareiškėjui liko tokia pati – jis laiku negalėjo baigti papildomų mokymų ir dėl to yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą be teisės. Pareiškėjo vertinimu, jo padėtis susiklostė išimtinai dėl to, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Institucijos nutarimą.

3.4. Pareiškėjas nurodo, kad dėl dokumentų negavimo jis gali netekti darbo, būdamas priešpensinio amžiaus, nesukaupti būtino stažo pensijai ir nebegalėtų pasirūpinti slaugoma 91 metų motina. Tai, jo manymu, sudaro neproporcingai sunkių socialinių pasekmių, kurios nesiderina su padaryto nusižengimo pobūdžiu. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad teismas, nustatęs lengvinančias aplinkybes (nuoširdų gailėjimąsi, teigiamą charakteristiką, nebuvimą pavojingų ar šiurkščių pažeidimų), taip pat įvertinęs sveikatos, socialines ir gyvenimo aplinkybes bei pripažinęs dokumentų negavimą, turėjo pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę, proporcingą sankciją.

3.5. Pareiškėjo nuomone, byloje nustatytų individualių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad jo pavojingumas yra mažesnis nei įprastai tokio pobūdžio bylose, todėl specialiosios teisės atėmimas nėra būtinas visuomenės interesui užtikrinti. Pareiškėjas prašo konstatuoti, kad tiek Institucijos, tiek teismo paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, o reali situacija leidžia apsieiti be teisės vairuoti atėmimo.

4. Kauno apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir atitinkamai išaiškinti kaip šioje byloje turi būti taikomi specialiosios teisės atėmimo terminai apelianto atžvilgiu:

Atsiliepimas

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų – visi ankstesni teiginiai jau buvo nagrinėti Kauno apylinkės teisme ir atmesti. Pažymima, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, nes gindamasis asmuo gali neatskleisti tikrųjų aplinkybių, o parodymai turi būti vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.

4.2. Pažymima, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.

4.3. Atsiliepime nurodoma, jog KET 9, 101 ir 104 punktai nustato atsargumo priemones, persirikiavimo taisykles ir kelių saugumo reikalavimus, o apeliantas jų nesilaikė – persirikiuodamas iš antros į pirmą eismo juostą nedavė kelio kitai transporto priemonei, privertė kitą vairuotoją staigiai stabdyti ir sukėlė pavojingą situaciją.

4.4. Atsiliepime nurodoma, jog pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje gali būti bet kokie teisėtai surinkti faktiniai duomenys, o pagal ANK 573 straipsnį, procesiniai dokumentai siunčiami elektroniniu būdu arba registruotu paštu. Asmuo turi pateikti teisingus kontaktinius duomenis ir tikrinti savo paštą – nepadarius šios pareigos, riziką prisiima pats.

4.5. Atsiliepimą pateikusios institucijos nuomone, šioje byloje visi procesiniai dokumentai Apeliantui įteikti tinkamai, tai yra elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus, todėl apeliantui kyla pareiga domėtis vykstančiais procesais ir gautais procesiniais dokumentais ir jų turiniu, taip pat Institucija neprivalo visais įmanomais būdais įteikinėti procesinių dokumentų, pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas.

4.6. Teigiama, jog vien tai, kad asmuo yra vyresnio amžiaus neeliminuoja jam pareigos tinkamai administruoti savo kontaktinius duomenis, kuriuos jis yra pateikęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose ir atsiradus pakeitimams juos savalaikei pakeisti. Pažymima, kad nors apeliantas skunde teigia, kad elektroninio pašto pats nesikūrė, juo nesinaudoja, tačiau jokių duomenų pagrindžiančių minėtus argumentus nepateikė, todėl laikytini gynybine versija. Papildomai nurodoma, jog remiantis administracinių nusižengimų registrų duomenimis, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), automatiškai administracinių nusižengimų registre yra gaunamas nuo 2020 metų, iki tol minėtas elektroninis paštas registre nebuvo gaunamas, be to, anksčiau bylose procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris bylose gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) (2020 m.) Apeliantui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas jam dalyvaujant ir minėtas elektroninis paštas buvo administracinio nusižengimo protokole, tačiau jis jokių pastabų protokole apie nenaudojamą ar neegzistuojantį el. paštą nenurodė.

4.7. Taigi, institucijos pateikusios atsiliepimą nuomone, elektroninis paštas, kuriuo skundžiamoje byloje buvo siunčiami procesiniai dokumentai, yra egzistuojantis, apie jį apeliantas žinojo dar iki pažeidimo.

4.8. Institucija taip pat laikosi nuomonės, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos, kadangi jos paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgiant į pažeidimo padarymo pobūdį, šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo sprendimas tenkinti pareiškėjo G. M. skundą iš dalies yra nepagrįstas.

6. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia klausimą dėl jam siunčiamų dokumentų įteikimo tinkamumo, tačiau pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dokumentai buvo įteikti tinkamu būdu. Kaip nurodė pats pareiškėjas, iki išsiskyrimo su drauge jis turėjo realią galimybę susipažinti su jam siunčiamais dokumentais elektroniniu paštu, o pareiga pasirūpinti informacijos gavimu bei pranešti institucijoms apie pasikeitusią situaciją (pavyzdžiui, nebenaudojamą elektroninį paštą ar pasikeitusias galimybes juo naudotis) tenka pačiam asmeniui. Tokia pareiga tiesiogiai išplaukia iš ANK 573 straipsnio 1 dalies, kuri įtvirtina, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais, kai jie išsiunčiami asmens nurodytu ar oficialiai registruose esančiu kontaktiniu adresu, jeigu asmuo nepateikia duomenų apie jo pasikeitimą. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad institucija elgėsi pagal įstatymo reikalavimus, o dokumentų įteikimo procedūra atitiko teisės aktų nustatytus standartus.

7. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo procesinės teisės nebuvo apribotos ar pažeistos, nes tiek jo skundas pirmosios instancijos teismui, tiek vėlesnis skundas apygardos teismui buvo priimti, išnagrinėti ir dėl jų buvo priimti procesiniai sprendimai. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, todėl jo teisė į teisminę gynybą buvo realiai įgyvendinta. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau dėl dokumentų įteikimo tinkamumo nepasisako ir šios aplinkybės išsamiau neanalizuoja, kadangi jos faktiškai nepaveikė pareiškėjo galimybių pasinaudoti įstatymuose įtvirtintomis procesinėmis teisėmis.

8. Sutiktina su skundo argumentais, kad Kauno apylinkės teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepanaikino pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

9. Susipažinęs su pareiškėjo skundu bei bylos medžiaga, apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neneigė, aiškiai pripažino padarytą nusižengimą ir nurodė dėl jo nuoširdžiai besigailintis, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas pabrėžė, kad ateityje elgsis itin atidžiai, suprasdamas padaryto pažeidimo pobūdį ir jo galimas pasekmes. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateikto vaizdo įrašo pavadinimu (duomenys neskelbtini) bei paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pažeidimas buvo padarytas neturint tiesioginės tyčios, t. y. dėl neatsargumo. Taip pat pažymėtina, kad jokios žalos dėl įvykio neatsirado. Pareiškėjas dirba vairuotoju, ši veikla yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o daugiau kaip 30 metų nepertraukiamas vairavimo stažas patvirtina jo ilgametę, nuoseklią ir atsakingą dalyvavimo eisme patirtį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra linkęs sistemingai ar sąmoningai pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

10. Tame pačiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti – pareiškėjas nėra piktybinis KET pažeidėjas. Nors jis kelis kartus baustas už techninio pobūdžio pažeidimus, tačiau už šiurkščius ar itin pavojingus nusižengimus nebuvo baustas, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nėra pavojingas eismo saugumui. Kaip pagrįstai nurodė pats pareiškėjas, teisės vairuoti praradimas jam sukeltų itin reikšmingas ir neproporcingas pasekmes – dėl netekto darbo jis, būdamas priešpensinio amžiaus, nesukauptų minimaliam „Sodros“ stažui būtino darbo stažo, o praradęs pajamas nebegalėtų pasirūpinti ir slaugoma 91 metų motina. Šios aplinkybės rodo, kad net ir trumpalaikis teisės vairuoti atėmimas pareiškėjui reikštų didelį, socialiai reikšmingą ir neadekvatų teisinį bei socialinį poveikį, kuris nėra būtinas siekiant užtikrinti eismo saugumą ar kitus viešuosius interesus.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriama administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

12. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas nesukėlė jokios žalos, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nesant tyčios vairuoti šiurkščiai pažeidinėjant kelių eismo taisykles, pažeidėjas nėra baustas už šiurkščius ANK pažeidimus, o jo asmenybė charakterizuojama teigiamai, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir egzistuojant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, daroma išvada, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas ir prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams ir būtų neadekvati poveikio priemonė ir neatitiktų siekiamos administracinės atsakomybės funkcijos. Nagrinėjamu atveju teismas yra tos nuomonės, jog visuomenės interesas gali būti užtikrintas taikant tik sankcijoje numatytą baudą, tačiau neskiriant administracinio poveikio priemonės.

13. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskirti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės eismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 9 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11081-2024 dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi šią administracinio poveikio priemonę panaikinti.

Kitas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025m. spalio 9 d. nutarties ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11081-2024 dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną, yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Jankauskienė