Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1099-413/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-05-31
Bylos Nr.: 2A-1099-413/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-18305-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Atsakovas: R. S.
Ieškovas: B. S.

Civilinė byla Nr. 2A-1099-413/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18305-2014-4;Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.1.2.; 2.6.2.6.1.; 2.6.2.8.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-357-955/2015 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalinimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė B. S. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama:

1) nutraukti jos ir atsakovo R. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2) padalinti santuokos metu įgytą:

2.1. ieškovei priteisti automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos;

2.2. atsakovui priteisti automobilį Citroen XM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos;

3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – S.;

4) priteisti iš atsakovo 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinę žalą;

5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1998 m. rugpjūčio 20 d. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Kurį laiką santuokinis gyvenimas buvo normalus, tačiau vėliau išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. Santuoka neteko prasmės ir faktiškai iširo, sutuoktiniai gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeimyninių santykių, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas gyveno amoralų gyvenimą, buvo ieškovei neištikimas, visiškai nesirūpino šeima. Nutraukus santuoką prašė priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, kadangi atsakovas nesirūpino šeima, buvo neištikimas ieškovei, dėl ko ji jautėsi pažeminta, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, net bandė žudytis. Šalys gyvendamos santuokoje įsigijo du automobilius: Peugeot 206, 1999 m. laidos ir Citroen XM, 1997 m. laidos. Kadangi ieškovė realiai naudojasi automobiliu Peugeot 206, o atsakovo žinioje yra automobilis Citroen XM, po santuokos nutraukimo ieškovė prašė tokiu būdu juos ir padalinti. Nurodė, kad kito dalintino turto neturi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), dar iki ieškovės ir atsakovo santuokos buvo suteiktas ieškovei ir jos motinai J. Š. kaip tremtinėms, grįžusioms į Lietuvą. Po santuokos apsigyvenus šiame bute atsakovui, jam buvo leista deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tačiau butas buvo privatizuotas ir viešame registre įregistruotas tik ieškovės vardu. Todėl, ieškovės nuomone, minėtas butas yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir nedalintinas.

A. R. S., nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką, sudarytą 1998 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;

3) padalinti santuokoje įgytą turtą taip:

3.1. atsakovui priteisti automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos (800 Lt vertės);

3.2. ieškovei priteisti automobilį Citroen XM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos ir 3-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (104 000 Lt vertės) natūra;

3.3. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 51 600 Lt (14 944,39 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Įpareigoti ieškovę išmokėti atsakovui priteistą kompensaciją per 4 mėnesius;

4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad byloje nėra jokių jo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų. Priešingai, santuoka iširo dėl ieškovės ūmaus ir nesugyvenamo gyvenimo būdo, nuolatinio girtavimo ir ligos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo neištikimybės, dėl ko jos reikalavimas dėl neturinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, ieškovė neteisingai nurodo santuokoje įgytą ir dalintiną turtą bei jo vertę. Pažymėjo, kad automobilis Citroen XM yra seniai, maždaug prieš 10 metų, ieškovės sudaužytas ir natūroje jo seniai nėra, automobilis išregistruotas, todėl jo vertė yra nulinė. Automobiliu Peugeot 206 visados (ir po santuokos faktinio iširimo) naudojosi ir naudojasi atsakovas, todėl ši automobilį prašė priteisti jam, o ieškovei priteisti 400 Lt (115,85 Eur) kompensaciją. Jeigu, ieškovės nuomone, automobilis Citroen XM yra vertingas ir kokybiškas, atsakovas neprieštaravo dėl jo padalinimo, paskiriant jį ieškovei, tačiau prieštaravo dėl jo vertės (800 Lt), kadangi, atsakovo nuomone, tokios transporto priemonės vertė yra nulinė, nes jos negalima naudoti pagal paskirtį. Nurodė, kad ieškovė į dalintino turto masę neįtraukė 3 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovė privatizavo santuokos metu ir butas nebuvo ieškovės motinos dovana. Šio buto vertė yra 104 000 Lt. Kadangi minėtu turtu naudojasi ieškovė ir pageidauja toliau juo naudotis, atsakovas tam neprieštaravo, tačiau prašė įpareigoti ieškovę per 4 mėnesius sumokėti jam 51 600 Lt (14 944,39 Eur) dydžio kompensaciją. Atsakovas prašė atmesti kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti skolą už buto išlaikymą (ieškovės vardu mokėtus komunalinius mokesčius). Pažymėjo, kad remiantis CK 3.98 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo konstatuoti, jog mokesčius už butą mokėjo ieškovė viena, nes iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio lėšos buvo bendros, atsakovas prie bendro šeimos ūkio prisidėjo kitaip – darbu, žiniomis. Atsakovas sutiko sumokėti komunalinių mokesčių dalį tik nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo momento.

Ieškovė 2015 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, papildydama jį nauju reikalavimu: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai pusę jos nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio sumokėtų buto išlaikymo išlaidų, t. y. 2954,29 Eur dydžio buto komunalinių paslaugų mokesčius už AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, UAB „Namų priežiūros centras“, AB „Lesto“ (tik už bendrojo naudojimo elektrą), UAB „Viena sąskaita“ teiktas paslaugas ir pusę sumokėto žemės mokesčio. Reikalavimą grindė tuo, kad nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio ji viena mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), o atsakovas prie buto išlaikymo visiškai neprisidėjo. Paaiškėjus aplinkybėms, jog automobilis Citroen XM realiai neegzistuoja ir yra išbrauktas iš viešo registro duomenų bazės, ieškovė prašė kitą automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, 231,70 Eur vertės, priteisti atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti 115,85 Eur piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo R. S. paliko pavardę – S., B. S. – S.; padalino santuokoje įgytą turtą: Automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos, 231,70 Eur vertės, registruotą B. S. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui R. S.; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 29 800 Eur vertės, registruotą B. S. vardu, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei B. S., o atsakovui priteisė iš ieškovės 13 396,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra priteistą butą, įpareigodamas ją sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 669,38 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir 15,76 Eur valstybės naudai; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 6,76 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimui įsiteisėjus panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovės vardu registruotam butui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1998 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Į teismą ieškovė kreipėsi 2014 m. spalio 2 d. ir nors prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas sprendė, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai ir nei vienas iš jų nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę. Teismas pažymėjo, kad išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog ieškovė turėjo psichikos sveikatos problemų, ketino žudytis, dėl ko buvo paguldyta ir į ligoninę, tačiau, nesant kitų atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų, šios aplinkybės nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Vertindamas vieno iš santuokinių kaltę dėl santuokos iširimo, teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė kaltino atsakovą dėl skyrybų, tačiau pati prašė nustatyti 6 mėn. susitaikymo terminą, kas, teismo vertinimu, rodo, jog ieškovė buvo nusiteikusi su atsakovu ir toliau tęsti bendrą santuokinį gyvenimą. Nustatęs, kad abi šalys iki faktinio šeimos iširimo (2012 m. rugpjūčio mėnesio) pažeidė lojalumo ir abipusės pagarbos pareigą, nepakankamai įsiklausė į vienas kito nuomonę, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, teismas sprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nustatęs, kad šalių santuoka tapo tik formali ir nėra galimybių jos išsaugoti, teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nesant ginčo dėl pavardžių, teismas po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokinės pavardes: S. ir S..

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos už buto išlaikymą priteisimo. Teismas nustatė, kad bendrą sutuoktinių turtą sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kuris yra registruotas ieškovės B. S. vardu, ir automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. laidos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, kadangi padalinus butą natūra dėl šalių tarpusavio konfliktiškų santykių ir nesugebėjimo bendrai išlaikyti turtą, turto vertė mažėtų, o automobilis iš esmės nėra dalus. Be to, dalintino nekilnojamojo turto savininkų daugetas ne tik apsunkintų šio turto valdymo ir naudojimosi juo teisių įgyvendinimą, bet ir disponavimą šiuo turtu. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto, jo vertės ir padalinimo būdo. Abi šalys sutarė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 29 800 Eur, o automobilio Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. laidos, vertė – 231,70 Eur, taigi viso dalintino turto vertė yra 30 031,70 Eur. Teismas nurodė, kad nei viena iš šalių neprašė nukrypti nuo lygių dalių santuokinio turto padalinimo principo, todėl teismas sprendė tikslingu padalinti turtą lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienai iš šalių turto už 15 015,85 Eur. Kadangi ieškovė prašė priteisti butą (duomenys neskelbtini), 29800 Eur vertės, natūra, o atsakovas prašė priteisti jam natūra automobilį Peugeot 206, 231,70 Eur vertės, teismas padalino šalių turtą jų prašomu būdu. Atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienai šaliai turėtų atitekti santuokoje įgyto turto už 15 015,85 Eur, o ieškovei natūra atiteko santuokoje įgyto turto už 29 800 Eur, atsakovui – už 231,70 Eur, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui kompensaciją už jai atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 14 784,15 Eur (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Pasisakydamas dėl papildomu ieškovės ieškiniu prašomų priteisti už laikotarpį nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio sumokėtų įmokų už AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, UAB „Namų priežiūros centras“, AB „Lesto“ (tik už bendrojo naudojimo elektrą), UAB „Viena sąskaita“ suteiktas buto komunalines paslaugas bei pusės sumokėto žemės mokesčio, iš viso 2 954,29 Eur, teismas pažymėjo, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, o teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Įstatymo nuostata, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas sukelia pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), neturi įtakos sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Todėl teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Kadangi galioja prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaudamasis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, teismas konstatavo, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą ne už komunalinius nekilnojamojo turto mokesčius, t. y. ne už ieškovės sunaudotą elektros, šilumos energiją, vandenį ir kt. mokesčius, susidariusius dėl turto naudojimo, o už būtinus bendrosios jungtinės nuosavybės turto išlaikymo mokesčius, t. y. bendrą elektrą, šiukšlių išvežimą, buto šildymą bei mokesčius UAB „Namų priežiūros centras“, taip pat žemės mokestį valstybei, kuri susidarė nepriklausomai nuo to, kad atsakovas ginčo turtu nesinaudojo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti ½ dalį būtinųjų bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo mokesčių iš esmės pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, šios išlaidos iš atsakovo turi būti priteistos ne nuo 2009 metų, o tik nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio (nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šalių lėšos iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio buvo bendros, be to, ieškovė neįrodė, iš kokių lėšų ji mokėjo komunalinius mokesčius. Todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė ½ dalį būtinųjų bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo mokesčių nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio (faktinio gyvenimo skyrium) iki 2015 m. liepos mėnesio, kas sudaro 1388,05 Eur. Atlikęs šalių tarpusavyje mokėtinų piniginių kompensacijų dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir tarpusavio prievolių įskaitymą, teismas sprendė, kad ieškovės atsakovui mokėtina piniginės kompensacija už jai tenkantį didesnės vertės bendro turto dalį sudaro 13396,10 Eur (14784,15 Eur –1388,05 Eur).

Dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Atsižvelgdamas į ieškovės atstovo prašymą išdėstyti piniginės kompensacijos atsakovui išmokėjimą 24 mėnesiams, teismas pažymėjo, kad kompensacijos mokėjimo išdėstymas prašomam terminui pažeistų atsakovo teises ir paneigtų patį teismo sprendimą, kadangi po teismo sprendimo atsakovas liko be gyvenamojo būsto, o jo galimybės gauti kompensaciją už santuokoje įgytą turtą nusitęstų net iki 2017 metų pabaigos, tuo atimant galimybę įsigyti kitą būstą. Tenkinus ieškovės prašymą, per mėnesį atsakovui mokėtina suma sudarytų 588,17 Eur, kai ieškovės vidutinės mėnesio pajamos siekia 784,28 Eur. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė nepajėgi sumokėti atsakovui piniginės kompensacijos ir per 24 mėnesius, nes praktiškai neliktų lėšų pragyvenimui. Tai reiškia, kad šiai sprendimo daliai įvykdyti ieškovė privalės pinigines lėšas skolintis, todėl teismas sprendė, kad 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį ieškovė gali kreiptis į banką ar kitus asmenis dėl paskolos suteikimo, yra protingas, nepažeis atsakovo teisių bei interesų, dėl ko ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad 13 396,10 Eur piniginę kompensaciją ieškovė turi sumokėti atsakovui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė iš viso 181,39 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 22, 27, 174), atsakovas byloje patyrė 372 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1125,37 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1497,42 Eur (b. l. 99, 75, 76, 195-202). Teismas atkreipė dėmesnė, kad pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. R119-2015 atsakovas sumokėjo ne 115 Eur, o 100 Eur (b. l. 197-198). Atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, į tai, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl santuokoje įgyto turto apimties, vertės ir padalijimo būdo, bei tai, kad iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl ½ dalies būtinųjų bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymo mokesčių priteisimo, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai patenkinti 30 proc., visų reikalavimų sumos, o atsakovo – atitinkamai 70 proc. priešieškinio reikalavimų sumos. Remdamasis minėta tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra labai didelės, 2500 Lt (724,05 Eur) suma už atsiliepimo į ieškinį surašymą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Atsiliepimo apimtis nėra didelė, atsiliepime nauji teisės klausimai nėra keliami ir analizuojami. Todėl, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir jos apimtį, teismas sumažino atsakovo prašomas priteisti išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą iki 362 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas prašė priteisti 101,37 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovo dalyvavimą 2015 m. sausio 26 d. parengiamajame teismo posėdyje (b. l.195-196), tačiau minėtas posėdis neįvyko atsakovo atstovo prašymu dėl jo atostogų, todėl šių išlaidų teismas nepriteisė. Vadovaujantis nurodytu, teismas sumažino atsakovo prašomas priteisti išlaidas teisinei pagalbai apmokėti iki 662 Eur. Atsižvelgęs į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 723,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo ieškovei – 54,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs priešpriešinį vienarūšių išlaidų užskaitymą, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 669,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo byloje patirtas 22,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir priteisė valstybei iš ieškovės 15,76 Eur, o iš atsakovo – 6,76 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai, o priešieškinį tenkinti; priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atsisakyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Priteisdamas iš atsakovo visą jam paskirto 1999 m. laidos automobilio Pegeot 206, v/n (duomenys neskelbtini), vertę – 231,70 Eur, kaip piniginę kompensaciją ieškovei, teismas padarė skaičiavimo klaidą. Pažymi, kad atsakovas už jam tenkantį automobilį prašė teismo priteisti iš jo ieškovei 400 Lt kompensaciją, tačiau teismas priteisė 800 Lt kompensaciją, taip pažeisdamas CK 3.117 straipsnio 1 dalies principus ir tokiu būdu nuspręsdamas, kad atsakovas turi nusipirkti iš ieškovės visą automobilį, o ne 1/2 jo dalį. Todėl ši teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista, sumažinant priteistą iš atsakovo ieškovei kompensaciją 400 Lt.

2. Teismas, spręsdamas dėl mokesčių už buto išlaikymą, nepagrįstai taikė ne šeimos teisės, o daiktinės teisės normas, nurodydamas ir CK 4.76 straipsnį, reguliuojantį visiškai kitus teisinius santykius, kurių ieškovė net neįrodinėjo. Šių daiktinės teisės nuostatų taikymo galimybė paneigiama sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę ir jų pareigas bendro turto atžvilgiu nustatančiomis šeimos teisės normomis, įskaitant ir CK 3.27 straipsnio nuostatas. Ieškovė niekada neprašė jos remti, prisidėti prie buto išlaikymo. Be to, ieškovė neprašė pripažinti tam tikrų jos lėšų asmeninėmis, sumokėjo ieškinio patikslinime paskaičiuotas buto išlaikymo išlaidas iš bendrų lėšų ir neįrodė, iš kokių lėšų ji mokėjo komunalinius buto mokesčius. Todėl teismas turėjo remtis bendrosiomis CK 3.88 straipsnio nuostatomis ir taikyti prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė nuosavybė (taigi ir bendros sutuoktinių pajamos) baigiasi 2015 m. spalio 2 d. priėmus teismui sprendimą nutraukti santuoką. Todėl teismas privalėjo nustatyti ir išaiškinti, ar CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bylos iškėlimo momentas turėjo įtakos šalių gaunamų pajamų bendros nuosavybės režimui pasibaigti ir tokiu atveju priteisti iš atsakovo išlaidų, ieškovės turėtų tik nuo 2014 m. spalio 20 d., ½ dalies kompensaciją, arba visiškai atmesti ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą. Kadangi teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-34-527/2015) yra akcentuojama ne bylos iškėlimo, bet santuokos nutraukimo momento svarba šiems santykiams, apelianto nuomone, teismas turėjo visiškai atmesti ieškovės patikslintą reikalavimą.

3. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi nepagrįstai sprendė, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti 70 proc. Apelianto vertinimu, priešieškinis buvo patenkintas visu 100 proc., kadangi atsakovas prašė pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nekėlė ginčo dėl automobilio Pegeot 206 priteisimo atsakovui ieškovės nurodyta verte; įrodė, kad kito automobilio Citroen XM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1997 m. laidos, fiziškai ir teisiškai nėra; kad ginčo butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir atsakovui priklauso ½ buto dalies vertės dydžio kompensacija, ją mažinant atsakovui priteisto automobilio ½ dalies verte. Tuo tarpu ieškovė neįrodė nei atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nei kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nei, kad sutuoktinių butas yra jos asmeninė nuosavybė. Be to, teismas atmetė net 53 procentus ieškovės piniginio reikalavimo dėl skolos už buto komunalines paslaugas ir vietoje prašomų 2 954,29 Eur priteisė ieškovei tik 1 388,05 Eur. Todėl net ir laikant, kad yra patenkinta mažiau kaip pusę ketvirtadalio (t. y. 1/8, arba mažiau 12,5 proc.) visų ieškovės reikalavimų, sprendimas nepagrįstai ieškovės naudai yra priimtas dėl 30 procentų visų reikalavimų.

Atsiliepimas

Teismas nepagrįstai sumažino atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas ir nepagrįstai sprendė, kad už atsiliepimą į ieškinį sumokėta 2 500 Lt (724 Eur) yra labai didelė. Pažymi, kad tuo metu galiojusiose Rekomendacijose už atsiliepimo į ieškinį parengimą buvo nustatytas koeficientas 3 esant 1000 Lt MMA dydžiui. Vadinasi, atsiliepimo parengimo išlaidos sudarė tik 83,33 proc. maksimalaus dydžio. Be to, rengiant atsiliepimą į ieškinį reikėjo susipažinti su ieškiniu bei jo priedais, konsultuoti klientą, parengti ne tik patį atsiliepimą, bet ir nuspręsti, kokius pateikti ar nepateikti jo priedus. Teismas nustatė, kad byloje nebuvo atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl visiškai be motyvų atmetė reikalavimą priteisti 1 225 Lt (362 Eur) sumą.

Teismas nepagrįstai nepriteisė 101,37 Eur atsakovo atstovavimo teisme išlaidų už atstovavimą 2015 m. sausio 26 d. teismo posėdyje, kuris neįvyko dėl atsakovo atstovo atostogų. Apelianto teigimu, minėtos išlaidos buvo užskaitytos už pasirengimą bylos nagrinėjimui 2015 m. vasario 3 d. teismo posėdyje, todėl už pastarąjį teismo posėdį patirtų atstovavimo išlaidų atsakovas priteisti neprašė. 2015 m. vasario 3 d. posėdžio pradžioje pateikdamas 101,37 Eur išlaidas pagrindžiančius įrodymus, atsakovo atstovas iš anksto pabrėžė, kad 101,37 Eur išlaidos yra patirtos dar nežinant apie 2015 m. sausio 26 d. posėdžio atidėjimą ir kad posėdis buvo perkeltas; teismas iš karto sutiko su tokiu pasiūlymu ir prijungė pateiktus dokumentus prie bylos. Vadinasi, teismas protokoline nutartimi pripažino šias išlaidas susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl minėtos 101,37 Eur išlaidos negali būti minusuojamos.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, sprendimu panaikindamas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą imperatyvą, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo, t. y. atsakovui priteistos kompensacijos realaus išmokėjimo.

5. Teismas nepagrįstai išdėstė ieškovei terminą sumokėti priteistą kompensaciją 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi visą šį laiką atsakovas turės glaustis pas svetimus žmones ir negaus jokių lėšų įsigyti savo būsto. Be to, mažai tikėtina, kad ieškovei bus suteikta paskola.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. S. prašo atsakovo R. S. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo 500 Eur dydžio atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl mokesčių už buto išlaikymą priteisimo. Pažymi, kad jos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė viena mokėjo visus mokesčius už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas pripažino, kad prievolė išlaikyti bendrą turtą yra bendra sutuoktinių prievolė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. birželio mėn. - 2015 m. liepos mėn. laikotarpiu atsakovo gautos pajamos buvo minimalios, tuo tarpu ieškovė gavo pastovias pajamas, iš kurių viena ir išlaikė ginčo butą.

Atsiliepimas

2. Nepagrėstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nustatė, jog atsakovas turi nusipirkti iš ieškovės visą automobilį, o ne ½ jo dalį, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime tokios nuostatos nėra ir teismas CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.

3. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Vien ta aplinkybė, kad tai neatitiko atsakovo lūkesčių, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą šioje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl bendro santuokinio turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniams dalytinas bendras santuokinis turtas bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas 30 031,70 Eur verte, atsižvelgiant į šalių suderintą valią dėl automobilio Peugeot 231,70 Eur vertės ir paskutinius teismo sprendimo priėmimo dienai VĮ Registrų centras buto vertės, kurios dydis 29 800 Eur, nustatymo duomenis (t. 1, b. l. 130-131). Aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtą turtą šalims padalinus natūra: automobilį paskyrus atsakovui, o butą – ieškovei, ieškovė už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį turi sumokėti atsakovui 14 784,15 Eur kompensaciją (29 800 - 231,70 / 2 = 14 784,15). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nustatydamas kompensacijos dydį teismas padarė skaičiavimo klaidą.

CK 3.92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad sutuoktiniai bendru sutarimu naudojasi, valdo ir disponuoja turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši nuostata kyla iš sutuoktinių lygiateisiškumo principo, kuris nesuteikia nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą negu jų turi kitas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, atsiranda įstatymu numatytos pasekmės. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Tai gali būti prievolės, kurios susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat prievolės, kurios yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad prievolės, atsiradusios dėl buto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Remiantis aptartu sutuoktinių bendrų prievolių teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nustačius, jog šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovas nuo minėto laikotarpio turi kompensuoti dalį (1388,05 Eur) ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su bendro turto (buto) išlaikymu, nors šiame bute jis faktiškai ir negyveno. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, ir nesant ginčo dėl paskaičiuotų buto išlaikymo išlaidų dydžio teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl minėtos 1388,05 Eur dydžio kompensacijos priteisimo, tokiu būdu neva nepagrįstai sumažinant atsakovui tenkančios už padalintą turtą kompensacijos dydį nuo 14 784,15 Eur iki 13 396,10 Eur (14 784,15 - 1388,05 = 13 396,10).

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Priimdamas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą, teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą ieškovės B. S. vardu registruotam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), tačiau paliekant ieškovei teisę nekilnojamąjį daiktą valdyti ir juo naudotis.

Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu teismas pažeidė CPK 150 straipsnio 3 dalies nuostatas ir prašo palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško teismo sprendimo (kompensacijos atsakovui išmokėjimo) įvykdymo.

Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą reguliuoja CPK 150 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą.

Nagrinėjamoje byloje šalys reiškė priešpriešinius turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus. Atsakovo atstovo prašymu 2015 m. gegužės 27 d. teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 110-113). Atsakovo priešieškinį tenkinus iš dalies ir priteisus jam iš ieškovės piniginę kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, iki ieškovė sumokės atsakovui kompensaciją, neišnyko, dėl ko nebuvo pagrindo ir CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui. Todėl šis procesinis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas pagrįstu, dėl ko minėtoje dalyje teismo sprendimas pakeistinas, nurodant, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl kompensacijos mokėjimo termino išdėstymo

Priteisdamas atsakovui iš ieškovės 13 396,10 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra priteistą butą, teismas įpareigojo ieškovę sumokėti atsakovui kompensaciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitaip tariant, teismas nusprendė šioje dalyje teismo sprendimo įvykdymą atidėti (išdėstyti).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Su minėta teismo sprendimo dalimi nesutinka apeliantas, teigdamas, kad ieškovė nebus pajėgi sumokėti kompensacijos nei per atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytą 4 mėnesių terminą, nei per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą, kadangi negaus paskolos iš banko. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, šie skundo argumentai grindžiami subjektyvia ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepatvirtinta apelianto nuomone. Antra, kaip teisingai nurodė apeliantas, pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose prašė atidėti prašomos priteisti kompensacijos mokėjimą 4 mėnesiams (t. 1, b. l. 32-35), todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismui prailginus šį terminą dvejiems mėnesiams, būtų esmingai pažeistos apelianto teisės. Trečia, šioje nutartyje konstatuotas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindas leis apsaugoti apelianto turtinius reikalavimus, o ieškovei, atsižvelgiant į priteistos kompensacijos dydį, – realų terminą teismo sprendimui įvykdyti. Teismo nustatytas 6 mėnesių terminas sprendimui įvykdyti savaime teismo sprendimo esmės nepaneigia ir perdėto pranašumo ieškovei (skolininkei) nesuteikia, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas pažeidė CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovo visas pirmosios instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 93, 94, 96, 96¹ , 98 straipsnių nuostatos. Bendroji taisyklė yra ta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.).

Atsižvelgdama į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl pareikštų neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimų ir įvertindama tai, kad pirmosios instancijos teisme iš esmės buvo tenkintas ne ieškovės, bet atsakovo neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir didžiąja dalimi (89 proc.) tenkintas atsakovo turtinio pobūdžio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto šioje byloje pareikšti priešieškinio reikalavimai patenkinti 90 procentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui iš esmės tenkinus atsakovo priešieškinį, nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 30 proc. pareikštų reikalavimų, todėl konstatavus proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidimą, yra pagrindas pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 372 Eur žyminio mokesčio už turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus (t. 1, b. l. 98, 180) ir 1125,37 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš kurių 724,05 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą (iš viso: 1497,37 Eur) pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 75-76, 195-202) ir 279,23 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 33, 55) bei 435 Eur išlaidų advokato pagalbai (iš viso: 714,23 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 182,39 Eur žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 22, 27, 174) ir 500 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 59, 60-65).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Šioje byloje sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teisme taikytinos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), o pagal naują Rekomendacijų redakciją, galiojančią nuo 2015 m. kovo 20 d., – Lietuvos Respublikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.18, 9 punktus už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme (atsiliepimo į ieškinį (priešieškinio) parengimą; teismo posėdžiai, kurie, neįskaitant pertraukų, truko 2 valandas 32 minutes) maksimalus priteistinas išlaidų atlyginimo dydis sudaro: 899,27 Eur (3105 Lt) už procesinių dokumentų parengimą ir 214,17 Eur (713.9 x 0,1 x 3) – už dalyvavimą teismo posėdžiuose, iš viso 1113,44 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijos nustato maksimalų rekomenduojamų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, tačiau šis dydis gali būti ir mažesnis, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, nedidelę bylos apimtį, nagrinėjamų klausimų (ne)sudėtingumą ir kitas aplinkybes, sumažino atsakovo už procesinio dokumento parengimą patirtas 724,05 Eur išlaidas pusiau, t. y. iki 362 Eur. Teisėjų kolegija su tokiu minėtų išlaidų dydžio sumažinimo kvalifikavimu sutinka, todėl sprendžia, kad teismas pagrįstai sumažino atsakovui priteistiną visą atstovavimo išlaidų sumą iki 662 Eur. Minėta, kad atsakovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 90 proc., todėl atitinkamai keistinas jo patirtų žyminio mokesčio išlaidų dydis, padidinat jį iki 334,80 Eur, o visą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 996,8 Eur (662+334,8). Pakeitus tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovei iš atsakovo priteista 54,42 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 18,13 Eur (181,39x10/100). Tokiu būdu spręstina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo teisę į 18,13 Eur, o atsakovas – į 996,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis nurodytu, atitinkami pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl 22,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymo valstybės naudai, priteisiant 20,26 Eur išlaidas iš ieškovės, o atsakovą nuo likusios išlaidų dalies atleidžiant CPK 96 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė jo priešieškinį tenkinti pilnai, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo sumažinta atsakovui tenkančios kompensacijos būtinomis buto išlaikymo išlaidomis, ir priteisti (padidinti) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 1497,7 Eur. Pirmąjį ir su juo susijusius kitus apeliacinio skundo argumentus atmetus, o antrąjį reikalavimą tenkinus iš dalies ir padidinus atsakovo prašomas priteisti išlaidas 35,29 proc. (nuo 773,27 Eur iki 996,80 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu būdu buvo patenkinta 17,64 proc. (atitinkamai atmesta 82,36 proc.) apeliacinio skundo reikalavimų.

Minėta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 714,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Remiantis aukščiau paminėtomis šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis, ieškovė įgijo teisę į 411,80 Eur, o atsakovas – į 125,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Atlikus priteistinų ieškovei 429,93 Eur (18,13+411,80), o atsakovui – 1122,79 Eur (996,80+125,99) bylinėjimosi išlaidų užskaitymą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atsakovui priteistina iš ieškovės 692,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui R. S. priteista iš ieškovės B. S. 669,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei priteista iš ieškovės B. S. 15,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 692,86 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš ieškovės B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,26 Eur (dvidešimt eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu). Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir nustatyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas ieškovės B. S. vardu registruotam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), tačiau paliekant ieškovei teisę nekilnojamąjį daiktą valdyti ir juo naudotis, galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė