- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-431-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18305-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- B. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti trūkumus atsakovo teikiamo apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-357-955/2015 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui R. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos bylos ir svarstomo klausimo esmė
Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-357-955/2015 pagal ieškovės B. S. ieškinį atsakovui R. S. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, 2015 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, nutraukė tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir padalijo šalių santuokoje įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. 2015-12-03 pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį visiškai atmesti, priešieškinį visiškai patenkinti, priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, neišdėstyti ieškovei teismo sprendimo vykdymo. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė įrodymus, kad yra sumokėjęs 24,23 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. per 7 dienas pateikti įrodymus apie paduodant apeliacinį skundą trūkstamos žyminio mokesčio dalies – 348 Eur – sumokėjimą. Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis numato, jog kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, o turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. Iš apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas ginčija visą Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą, prašo jį pakeisti ir ieškinį visiškai atmesti, priešieškinį visiškai patenkinti, todėl jis turėtų sumokėti 372 Eur žyminį mokestį. Apeliantas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį, prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė, todėl konstatuotina, kad apeliacinis skundas nėra pilnai apmokėtas žyminiu mokesčiu.
III. Atskirojo skundo motyvai
Atsakovas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė jam terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad apeliantas prašo priešieškinį tenkinti pilnai, dėl to privalo sumokėti pilną žyminį mokestį. Tačiau apeliaciniame skunde detaliai aprašyta, kokios sprendimo dalys jam nepalankios ir tenkintos, taip pat nurodyta, kokia sprendimo dalis yra nepagrįsta ir skundžiama – kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė nepagrįstai didelę kompensaciją dėl bendro turto išlaikymo ir kad teismas suklydo, skaičiuodamas jo mokėtiną kompensaciją už jam paskirtą automobilį. Už šiuos du reikalavimus jis paskaičiavo 24 Eur žyminį mokestį. Teismas padarė apeliacinio skundo žyminio mokesčio dydžio paskaičiavimo ir nustatymo klaidą, todėl jis prašo Kauno apylinkės teismo 2015-12-04 skundžiamą nutartį panaikinti ir duoti apeliaciniam skundui eigą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apskųsta Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria teismas atsakovui, paduodančiam apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo dėl šio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo priėmimo klausimą, konstatavo, jog atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus tik apie dalies reikalingo sumokėti paduodant apeliacinį skundą žyminio mokesčio sumokėjimą, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie trūkstamo 372 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atsakovas atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties nurodo, kad teismas padarė apeliacinio skundo žyminio mokesčio dydžio paskaičiavimo ir nustatymo klaidą, nepagrįstai nurodė, kad apeliantas prašo priešieškinį tenkinti pilnai, dėl to privalo sumokėti visą žyminį mokestį. Apeliaciniame skunde detaliai aprašyta, kokios sprendimo dalys atsakovui nepalankios, taip pat nurodyta, kokia sprendimo dalis yra nepagrįsta ir skundžiama. Pagal tai jis ir sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.
CPK 306 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: 1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; 3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; 4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus;5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; 7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Pagal civiliniame procese galiojantį CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą šių duomenų nurodymas apeliaciniame skunde ir teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos dalyko bei ribų nustatymas yra apeliacinį skundą paduodančio asmens pareiga. Kadangi atsakovas paduotame dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo apeliaciniame skunde nenurodė, kad jis skundžia ne visą, o tik dalį teismo sprendimo, nenurodė ginčijamos sumos ir apeliaciniame skunde suformulavo apeliacinio skundo dalyką prašydamas Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį visiškai atmesti, priešieškinį visiškai patenkinti, priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, neišdėstyti ieškovei teismo sprendimo vykdymo, vertintina, kad atsakovas padavė apeliacinį skundą dėl viso teismo sprendimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad paduodant tokį apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kada apeliantas prašo bylą išnagrinėti taip, kaip jis prašė priešieškiniu, turi būti sumokėtas žyminis mokestis kaip ir atsakovui paduodant priešieškinį. Paduodamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 372 Eur žyminį mokestį (b.l. 99 ir 180, t. I).
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad jis skundžia ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir tai yra aišku iš apeliacinio skundo turinio, dalimi teismo sprendimo buvo patenkinti jo reikalavimai, todėl ir teismas turėjo vertinti , kad jis skundžia ne visą teismo sprendimą. Sutikti su tokiais atsakovo teiginiais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima. Atsakovas apeliaciniame skunde suformuluodamas apeliacinio skundo dalyką pats aiškiai nurodė, kad jo reikalavimas susijęs su visu teismo sprendimu, kokia konkreti ginčijama suma, jis skunde nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą, neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas apskundė tik dalį teismo sprendimo. Ta aplinkybė, kad dalis skundžiamo teismo sprendimo yra palanki atsakovui, neleidžia teismui nuspręsti, kad kažkurios sprendimo dalies atsakovas neskundžia. Įstatymas nenumato šaliai draudimo apskųsti teismo sprendimą, kuris jai yra palankus, o konkrečias apeliacinio skundo ribas, kaip jau minėta, nustato paties apelianto suformuluotas apeliacinio skundo dalykas. Įstatymas taip pat nesuteikia teismui teisės, priimant apeliacinį skundą, nuspręsti, kokią teismo sprendimo dalį skundžia apeliantas, tai apsprendžia apelianto nurodytas reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju neprivalėjo vertinti apeliacinio skundo argumentų ir negalėjo bei neturėjo teisės pagal juos nuspręsti, kokia teismo sprendimo dalis skundžiama.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą, skundžiama nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, pagrindo ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kartu apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovo apeliacinis skundas teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis – per EPP. CPK 87 straipsnio, nustatančio kokio dydžio žyminis mokestis mokamas civilinėse bylose, 1 dalies 7 punktas nustato, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Todėl atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis, privalo sumokėti ne 372 Eur, bet 279 Eur žyminį mokestį. Tai turėtų būti įvertinta pareikalaujant iš apelianto pateikti įrodymus apie sumokėtą paduodant apeliacinį skundą trūkstamą, žyminį mokestį, dėl ko apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo apskųstąją nutartį ir įvertinęs tai, kad atsakovas paduodamas apeliacinį skundą yra sumokėjęs 24 Eur žyminį mokestį, patikslina, kad atsakovas privalo pateikti įrodymus apie trūkstamo 255 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už paduodamą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo apeliacinį skundą.
Palikdamas nepakeistą, tačiau patikslindamas Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismas nustato atsakovui naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti, kad atsakovas privalo pateikti įrodymus apie trūkstamo 255 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už paduodamą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo apeliacinį skundą.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatytų trūkumų pašalinimui nustatyti apeliantui atsakovui R. S. naują 10 dienų terminą – iki 2016 m. vasario 25 d. – pateikti Kauno apylinkės teismui įrodymams apie trūkstamo 255 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.