Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Deimantė Andrulytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. B., S. B., antstolė Rima Adomaitienė, UAB „Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkintinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontoroje užvestos vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2020 m. gegužės 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21,00 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2020 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25,00 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2020 m. rugpjūčio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25,00 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2020 m. rugsėjo 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,00 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2020 m. gruodžio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 880,00 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo VMI prie FM naudai. 2021 m. liepos 1 d. antstolė Rima Adomaitienė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siūloma išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko G. B. turto ir pajamų dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. B., nustatymo.

5. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

6. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas G. B. ir jo sutuoktinė S. B. 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudarė povedybinę sutartį. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Šiuo atveju skolininkas ir jo sutuoktinė 2021 m. rugpjūčio 17 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią (1.2. punktas) visas turtas, įgytas iki santuokos, bei visas turtas, įgytas santuokos metu, asmeninės nuosavybės teise kiekvieno sutuoktinio arba priklausantis asmeninės nuosavybės teise kiekvienam sutuoktiniui iki šios sutarties pasirašymo ir viešajame registre įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė iki šios sutarties pasirašymo bei visas kilnojamasis turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu po santuokos sudarymo ir viešajame registre įregistruotas sutuoktinio vardu, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 1.3. punkte numatyta, kad visos kiekvieno sutuoktinio piniginės lėšos, įskaitant pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kurios po santuokos sudarymo nebuvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn, yra laikomos kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

7. Povedybinės sutarties sudarymas yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Taigi, esant sudarytai ir nenuginčytai 2021 m. rugpjūčio 17 d. skolininko G. B. ir jo sutuoktinės S. B. povedybinei sutarčiai, nustatyta, kad S. B. santuokos metu visas įgytas tiek nekilnojamasis, tiek kilnojamasis, tiek finansinis turtas, taip pat ir gautos pajamos iš darbinės veiklos ir po 2021 m. rugpjūčio 17 d. povedybinės sutarties sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 1.2., 1.3. p.). Tokiu būdu nėra pagrindo skolininko G. B. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio jo sutuoktinės S. B. turto: turtas, pajamos, piniginės lėšos, kurias S. B. gavo po 2021 m. rugpjūčio 17 d. povedybinės sutarties sudarymo yra jos asmeninė nuosavybė, todėl, esant sudarytai povedybinei sutarčiai, skolininko turto dalis nenustatytina. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. povedybinė sutartis sutuoktinių turto teisinį režimą nustato į ateitį, o ne retrospektyviai. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas pareiškėjos prašymas nustatyti, kad skolininkui G. B. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. B. gaunamo darbo užmokesčio.

8. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės, visų pirma, privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas G. B. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, todėl išieškojimas pagal vykdomąsias bylas turėtų būti nukreipiamas, visų pirma, į skolininko gaunamą darbo užmokestį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolių Rimos Adomaitienės ir Doloresos Petronaitienės kontorai vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.