Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-07-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-168-834/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-18
Bylos Nr.
II-168-834/2018
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00282-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Pavelas Novikevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-168-834/2018Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00282-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Rūtai Čereškaitei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K. (A. K.), jo atstovui advokato padėjėjui Pavelui Novikevičiui (Pavel Novikevič),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. ( A. K. ) skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018-05-09 nutarimo Nr. 10-ANR_P-16521-2018, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018-05-09 nutarimu Nr. 10-ANR_P-16521-2018 A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis, 2018-03-17, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0.94 prom. girtumas.

Šalies argumentai

A. K. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018-05-09 nutarimas Nr. 10-ANR_P-16521-2018. Yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas bei administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Skunde paaiškino, kad 2018-03-12 mirė jo brolis Z. K., 2018-03-16 jo motinai V. L. buvo konstatuota onkologinė liga, kas lėmė jo savijautos pablogėjimą ir raminamųjų vaistų vartojimą. Teigė, kad 2018-03-17 alkoholinių gėrimų nevartojo, o 0.94 promilės etilo alkoholio nustatymą galėjo sąlygoti vaistų „Veselka“, kuriame yra alkoholio koncentracija, vartojimas. Nurodė, kad pavartojus vaistų „Veselka“ sėsdamas už automobilio „BMW“ vairo buvo įsitikinęs, jog jaučiasi gerai, įstatymo nepažeidžia ir yra pasirengęs tinkamai vairuoti automobilį „BMW“. Nurodė, kad dėl šių priežasčių jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 422 Str. 5 d. sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų bei padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl įrodymų vertinimo, kadangi 2018-03-18 Respublikinio priklausomybių ligų centras Vilniaus filialo Ambulatorinio skyriaus Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 89 ir 2018-03-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2677/2018 (01) nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 0,59 promilės etilo alkoholio. Nurodė, kad 2018-03-18 Respublikinio priklausomybių ligų centras Vilniaus filialo Ambulatorinio skriaus Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 89 nurodyta, jog pirminio tyrimo metu A. K. nustatytas 0,45 promilės etilo alkoholio, o pakartotinio tyrimo metu - 0,37 promilės etilo alkoholio, kas traktuojama, kaip leistina norma vairuojant automobilį. Pažymėjo, kad aplinkybės, kad šiuo metu jis išlaiko savo šeimą, dirba darbą, kuriame reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tai, kad nuo rugsėjo mėnesio savo nepilnametį sūnų turės vežioti į mokyklą, kuri yra nutolusi nuo namų, o motiną į sveikatos priežiūros įstaigas, esančias skirtingose vietose, yra išskirtinės, dėl ko turi būti vertinamos jo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2018-05-09 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o nenutraukus administracinio nusižengimo bylos, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą, neskirti specialiosios teisės - vairuotojo pažymėjimo atėmimo arba skirti specialiosios teisės - vairuotojo pažymėjimo atėmimą trumpesniam nei 13 mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė atsiliepimu prašė A. K. skundo netenkinti. Nurodė, kad A. K. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to jis galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką, galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Pažymėjo, kad A. K. skunde išdėstytuose prašymo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti LR ANK 34 str. 5 d. numatytus pagrindus.

Teismo posėdyje A. K. palaikė savo skundą ir nurodė, jog 2018-03-17 jis buvo sulaikytas ir jam buvo nustatytas lengvas girtumas. 2018-03-17, apie 16.00 val. jis taisė BMW automobilį, susiruošė važiuoti namo ir pavartojo raminamuosius vaistus Veselka. Įvykio dieną R. K. jam atvežė raminamųjų vaistų ir jis apie 21.00 val., visą, apie 200 g. talpą be etiketės garaže suvartojo. Jis tik po sulaikymo sužinojo, kad tie vaistai turi kažkokį kiekį alkoholio. Nurodė, jog alkoholio nevartojo, tik vėliau sužinojo, jog žolelių antpilas buvo alkoholio pagrindu. Nurodė, kad narkologiniame buvo nustatytas skirtingas alkoholio kiekis. Teigė, kad alkoholio kiekis jam nustatytas nuo vaistų, jis pareigūnams tai aiškino. Jis nuo pareigūnų nesislėpė, matė, kaip jie važiavo. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes jos jam reikalingos dėl darbinių pareigų, taip pat, kad mamą nuvežtų į polikliniką, o vaiką į mokyklą. Jo vairuotojo pažymėjimą paėmė kovo mėnesį. Jis ėjo svyruodamas, dėl kojos, nes jam atlikta kojos operacija. Iš esmės neblaivumo faktą, jog buvo nustatytas neblaivumo laipsnis posėdžio metu pripažino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Iš 2018-03-17 administracinio nusižengimo protokolo bei jo pagrindu 2018-05-09 priimto nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį A. K. buvo pradėta, nes jis 2018-03-17, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0.94 prom. girtumas.

A. K. dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d. fakto pripažino, sutiko, kad buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, tačiau teigė, kad 2018-03-17 alkoholinių gėrimų nevartojo, o 0.94 promilės etilo alkoholio nustatymą galėjo sąlygoti vaistų „Veselka“, kuriame yra alkoholio koncentracija, vartojimas. Teigė, kad pavartojus vaistų „Veselka“ sėsdamas už automobilio „BMW“ vairo buvo įsitikinęs, jog jaučiasi gerai, įstatymo nepažeidžia ir yra pasirengęs tinkamai vairuoti automobilį „BMW“, dėl šių priežasčių jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 422 Str. 5 d. sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Aplinkybę, kad 2018-03-17 A. K. vartojo žolelių užpilą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. K. ir V. D.. Liudytoja R. K. teigė, kad pati A. K. šio užpilo atvežė.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

Teismas pažymi, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės apsvaigimą apibrėžia kaip asmens psichikos būseną ar elgesio sutrikdymą, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos. Matyti, kad alkotesteriu Alocotest 6810 N. ARAA-0132, 2018-03-17, 22 val. 45 min. A. K. nustatytas 0.94 prom. girtumas. Nors A. K. teismo posėdžio metu neneigė vairuojant jam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau nurodė, kad alkoholio nevartoja, o 0.94 promilės etilo alkoholio nustatymą galėjo sąlygoti vaistų „Veselka“, kuriame yra alkoholio koncentracija, vartojimas. Tai kad A. K., kaip pats nurodo, žolelių užpilą, kuriame yra alkoholio koncentracijos, vartojo kaip vaistą ir tuo metu nežinojo, kad sudėtyje yra alkoholio, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio. Įstatymas nenumato jokios išimties vartoti vaistus, turinčius savo sudėtyje alkoholio ir vairuoti transporto priemones, tuo sukeliant pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ( Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-743-327/2013) .

LR ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. LR ANK 9 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 422 str. 5 d., gali būti padarytas ir dėl nerūpestingumo, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog aplinkybė, kad pavartojus vaistų „Veselka“ A. K. sėsdamas už automobilio „BMW“ vairo buvo įsitikinęs, jog jaučiasi gerai, įstatymo nepažeidžia ir yra pasirengęs tinkamai vairuoti automobilį „BMW“, o tik po sulaikymo sužinojo, kad tie vaistai turi kažkokį kiekį alkoholio, jo atsakomybės nešalina. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. nurodė, kad nusižengimo tyrimo metu matėsi, kad A. K. buvo išgėręs, kadangi buvo paraudęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to teismo manymu, jog vartojant vaistus skysčio pavidalu, prieš vairuojant transporto priemones turėtų įsitikinti, kokiu pagrindu šie vaistai buvo padaryti. Atkreiptinas dėmesys, jog daugelio vaistų aprašymuose, būna įspėjama ir dėl poveikio vairuojant. Nagrinėjamu atveju iš paaiškinimų matyti, jog žolelių antpilas, kuris buvo padarytas namuose ir kurį teigia vartojęs A. K. buvo raminamojo poveikio. Todėl teismo vertinimu ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo ir turėjo tai numatyti, jog jo vartojamame žolelių antpile yra alkoholis.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas, tai policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, kuris įtariamas esantis neblaivus, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 29 punkte be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš išvardyto matyti, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių, ir pažeidėjas kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Taigi tiek policijos pareigūnų atliktas patikrinimas, tiek ir medicininės apžiūros atlikimas yra alternatyvūs metodai, kurių pagalba galima nustatyti asmens neblaivumą, ir kiekvienas iš jų yra pakankamas asmens blaivumo ar neblaivumo fakto konstatavimui.

Šioje administracinio nusižengimo byloje A. K. policijos pareigūnų buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. alkotesteriu Alocotest 6810 Nr. ARAA-0132, 2018-03-17, 22 val. 45 min. A. K. nustatytas 0.94 prom. girtumas.

A. K. skunde teigė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų bei padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl įrodymų vertinimo, kadangi 2018-03-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2677/2018 (01) nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 0,59 promilės etilo alkoholio, o 2018-03-18 Respublikinio priklausomybių ligų centras Vilniaus filialo Ambulatorinio skriaus Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 89 nurodyta, jog pirminio tyrimo metu jam nustatytas 0,45 promilės etilo alkoholio, o pakartotinio tyrimo metu - 0,37 promilės etilo alkoholio.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai alkotesteriu Alocotest 6810 Nr. ARAA-0132, 0/94 prom. girtumą A. K. nustatė 22 val. 45 min., o jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,59 promilės etilo alkoholio buvo nustatyta tik 00 val. 40 min. Iš 2018-03-18 Respublikinio priklausomybių ligų centras Vilniaus filialo Ambulatorinio skriaus Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 89 matyti, kad pirminio tyrimo metu 2018-03-18, 00 val. 45 min. A. K. nustatytas 0,45 promilės etilo alkoholio, o pakartotinio tyrimo metu 01 val. 05 min. - 0,37 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Svarbu pažymėti, kad sprendžiant transporto priemonės vairuotojo patraukimą administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, būtina nustatyti neblaivumo faktą, o neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai, patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis užfiksuotų duomenų

Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai O. G. ir A. Š. nurodė, kad įvykio metu A. K. vairuodamas automobilį BMW staigiai pasuko į svetimą kiemą, išlipo iš mašinos ir pabėgo, o po to buvo rastas gulintis krūmuose. Su tokiais liudytojų parodymais A. K. nesutiko, nurodė, kad policijos pareigūnai meluoja, teigė, kad nuo pareigūnų nesislėpė, matė, kaip jie važiavo. Teismo posėdžio metu šių prieštaravimų pašalinti nepavyko, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nusižengimo kvalifikavimui pagal LR ANK 422 str. 5 d., įtakos neturi, kadangi minėtame straipsnyje atsakomybė numatyta už už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, o nustatyto neblaivumo fakto ir pats A. K. neneigia.

A. K., atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą, prašė neskirti specialiosios teisės - vairuotojo pažymėjimo atėmimo arba skirti specialiosios teisės - vairuotojo pažymėjimo atėmimą trumpesniam nei 13 mėnesių laikotarpiui.

Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Toks sprendimas turi būti motyvuotas.

Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. K. administracinio nusižengimo byloje nenutatė. Teismas spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, švelnesnės bausmės skyrimo negu numatyta sankcijos ribose atsižvelgia į tai, nors praeityje A. K. nėra baustas už vairavimą neblaiviam, tačiau atkreiptina, jog yra baustas už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Turi galiojančią nuobaudą už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šios aplinkybės neleidžia teismas daryti išvados, jog A. K. galimą apibūdinti kaip įtint atsakingą ir preciziškai besilaikantį kelių eismo taisyklių vairuotoją. Nagrinėjamu atveju A. K. yra patrauktas atsakomybėn už vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų vairavimą neblaiviam. Todėl tai, kad A. K. pripažino padaręs nusižengimą ir gailisi dėl to, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat jo sveikatos būklę bei asmenybę, kuris dirba, išlaiko savo šeimą, jo darbe reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tai, kad sūnų turės vežioti į mokyklą, kuri yra nutolusi nuo namų, o motiną, kuri serga onkologine liga, į sveikatos priežiūros įstaigas, esančias skirtingose vietose, nesudaro pagrindo laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą. Tačiau visgi į šias aplinkybe tikslinga atsižvelgti dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo sankcijos ribose ir specialios teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti iki minimalaus numatyto ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyto termino už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą iki 12 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. (A. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018-05-09 nutarimą Nr. 10-ANR_P-16521-2018 ir A. K. skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 13 (trylikos) mėnesių terminą sutrumpinti iki 12 (dvylikos) mėnesių.

Kitą Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018-05-09 nutarimo Nr. 10-ANR_P-16521-2018 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė