- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- 1-947-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36577-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Civilinis ieškovas
- O. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, užsiimantis individualią veiklą, teistas:
1) 2016 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 12 MGL dydžio bauda. Bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, G. D. paskiriant 8 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 4 MGL dydžio bauda,
2) 2016 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2016 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir G. D. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 4 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą, pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 4 MGL bauda pakeista į 2 parų areštą. Bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
Kaltinamasis G. D. 2019 m. rugpjūčio mėn. 24 d., apie 16.00 val., žodinio konflikto metu su O. K. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą – suduodamas daugiau nei keturis smūgius jam į įvairias kūno vietas padarė nukentėjusiajam O. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su muštine žaizda kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinėmis kraujosruvomis dešinio raktikaulio srityje, nugaroje, dešinio peties sumušimu.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas teisme jis parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. užsuko pas I., kuri jam kažkada buvo padėjusi. I. paprašė pakalbėti su jos sugyventiniu O. K., sakė, kad jis pastoviai geria. Sakė nukentėjusiajam, jog šeimininkė nori, kad jis išeitų. O. K. pradėjo keiktis, po to prasidėjo muštynės. Nukentėjusiajam sudavė gal 3 – 4 smūgius. Kaltinamasis tiksliai neprisiminė aplinkybių, susijusių su smurto panaudojimu ir apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad jis kartu su I. užėjo į jos butą ir kambaryje ant lovos pamatė vyrą. Vyras pasirodė neblaivus ir I. buvo neblaivi tą dieną. Jis kelis kartus pasakė tam vyrui, kad jis išeitų iš I. namų, nes ji nenori su juo būti. I. irgi sakė jam, kad jis išeitų. Kažkuriuo metu jis vyriškiui kelis kartus trenkė kumščiu į veidą, taip norėjo tą vyrą išgąsdinti. Atrodo, kad po trečio smūgio jis iš buto išėjo. Po kiek laiko į namus grįžo I. dukra ir pasakė, kad tas vyras guli laiptinės antrame aukšte, pasakė, kad iškviestų greitąją. Tada jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Kartu su I. ir jos dukra buvo namuose, niekur dėl šio įvykio nebėgo. Atvažiavusi greitoji išsivežė tą vyrą. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Jie atėjo pas I. į butą. I. jam ir savo dukrai pasakė, kad jie pasislėptų buto balkone, jie taip ir padarė. Kol I. kalbėjo su pareigūnais, jis laukė balkone (t. 2, b. l. 4 – 5). Kaltinamasis patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai.
Kaltinamojo G. D. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Nukentėjusysis O. K., apklaustas 2019 m. rugpjūčio 26 d., surašant pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d., apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant pas sugyventinę I. B., kažkas pabeldė į buto duris. Sugyventinei atidarius duris, nepažįstamas vyras ją pastūmė ir įsiverždamas įbėgo į butą. Įbėgęs į butą vyriškis iškart jį užsipuolė ir pradėjo grasinti. Liepė nustoti girtuokliauti, susikrauti daiktus ir išsikraustyti iš buto. Jis nesutiko, norėjo jį išvyti iš buto, pastūmė jį buto durų link ir pasakė, kad paskambins į policiją, jei jis neišeis. Tuo metu vyras jam trenkė alkūne į barzdą ir prasidėjo muštynės. Vyras jam smūgiavo į galvos, kaklo bei krūtinės sritis, kiek tiksliai kartų pasakyti negali, kadangi po smūgių apsvaigo galva. Gindamasis nuo smūgių, nustūmė jį nuo savęs ir išbėgo iš buto į koridorių, tada į kiemą. Būnant kieme atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams atvykus, vyras jau buvo pasišalinęs (t. 1, b. l. 6 – 8).
Nukentėjusysis O. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 5 d., parodė, kad kai 2019 m. rugpjūčio 24 d. pas jį į namus atėjo nepažįstamas vyras. Jis su savo sugyventine I. B. namuose buvo dviese. Jis buvo išgėręs šiek tiek alkoholio. Po pietų išgirdo beldimą į duris, buvo kambaryje, gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Durų atidaryti nuėjo I. Jis matė, kad pro buto duris įėjo vyras ir nuėjo tiesiai pas jį į kambarį. Vyriškis priėjo prie jo ir pasakė, kad jis per daug girtuokliauja namuose ir kad turi išsikraustyti iš buto, vartojo keiksmažodžius. Nukentėjusysis pasakė, kad vyriškis nevadovautų svetimuose namuose, paklausė I., ar jį pažįsta ir kas jis toks. I. atsakė, kad jo nepažįsta. Jis tada atsikėlė iš lovos ir pastūmė tą vyrą link durų, duodamas jam suprasti, kad jis išeitų. Vyriškis jį taip pat pastūmė ir prasidėjo muštynės. Vyriškis trenkė jam į veidą, nuo smūgio apsvaigo galva. Po to jautė daugiau smūgių į įvairias kūno vietas. Buvo nukritęs ant žemės, nes apsvaigo galva. Prisimena, kad išbėgo į koridorių ir apsivilko striukę, nes norėjo pabėgti nuo to vyro. Prisimena, kad laiptinėje į kiemą lipo vienas, nepamena, kad tas vyras būtų ėjęs su juo. Prisimena, kad lipo laiptais, nežino, kodėl nevažiavo liftu. Kai išėjo į kiemą, dingo atmintis, nežino, ką veikė. Prisimena, kad priėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo kieme, jį atrakino, nes striukės kišenėje turėjo raktus ir įsėdo į mašiną. Po kelių minučių atvažiavo pareigūnai. Jis išlipo iš automobilio ir atsisėdo ant žolės. Pareigūnai iškvietė medikus ir jie išsivežė jį į gydymo įstaigą. Nežino, kiek laiko buvo kieme po to, kai išėjo iš buto, nežino, ar dar su kuo bendravo, neprisimena, kur buvo. Po šio įvykio gydėsi Kauno klinikose apie penkias paras (t. 1, b. l. 40 – 41).
Liudytoja I. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu O. K. ir nepilnamete dukra D. 2019 m. rugpjūčio 24 d. su O. buvo namuose, šiek tiek pasivaišino alkoholiu. Apie 14 val., gal šiek tiek vėliau, į buto duris kažkas pasibeldė. O. tuo metu buvo kambaryje. Ji nuėjo prie buto durų jų atidaryti. Už durų buvo vaikinas, prisistatęs G. Nurodė anksčiau buvęs šiame bute, dar kai liudytoja gyveno su R. G paklausė, ar yra R., atsakė, kad nėra. Tada G. praėjo pro ją į butą ir nuėjo tiesiai į kambarį pas O. G. jos nestūmė nuo durų, tiesiog tiesiai ėjo neklausęs leidimo, nesužalojo jos. G. priėjęs prie O. iškart pradėjo jam priekaištauti, kad jis girtas namuose, liepė O. išeiti. Ji nesuprato, ko tas vaikinas nori, jo nepažinojo ir nesuprato, kodėl jis kalbasi su O. O. tuo metu sėdėjo ant lovos ir pradėjo su G. ginčytis, matė, kad jie gali susimušti. Ji tarp jų atsistojo, nes nenorėjo, kad jie susimuštų. Tada G. kelis kartus trenkė O.su ranka į galvos bei krūtinės sritis. Smūgių buvo daugiau nei du. O. po smūgių nubėgo link lauko durų, turbūt norėjo išeiti ir nuo to vyro pabėgti. O. išėjo iš buto, kaip suprato – į kiemą, G. išėjo paskui jį. Ji liko namuose viena, labai išsigando, todėl nesekė jiems iš paskos. Maždaug po valandos paskambino kaimynas V. ir pasakė, kad ji pasižiūrėtų, kas vyksta kieme. Pro langą pamatė kieme O. ir greitosios pagalbos medikus bei policiją. Ji buvo nubėgusi į kiemą. O. išvežė greitoji, o ji vėl grįžo į savo butą (t. 1, b. l. 82 – 84). Kad jos sugyventinis buvo sumuštas G., liudytoja parodė ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 77 – 78).
2019 m. rugpjūčio 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokoluose užfiksuota, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat namo (duomenys neskelbtini) laiptinė bei kiemo prieigos (t. 1, b. l. 16 – 24, 26 – 32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G2317/2019(02) nurodyta, kad O. K. konstatuota galvos sumušimas su muštine žaizda kaktoje, su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodinės kraujosruvomis dešinio raktikaulio srityje, nugaroje, dešinio peties sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. rugpjūčio 24 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (t. 1, b. l. 59 – 60).
2020 m. vasario 5 d. akistatos tarp kaltinamojo G. D. ir liudytojos I. B. metu, kaltinamasis liko prie savo parodymu, paaiškino, kad konflikto metu trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą ir kitas kūno vietas, nežiūrėjo kur pataikė (t. 2, b. l. 10 – 14).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. D. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad užsukęs pas I. B. į svečius, sukonfliktavo su jos sugyventiniu nukentėjusiuoju O. K., ir sudavė 3 – 4 smūgius nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam į galvą sudavė apie tris smūgius kumščius, ir šiuos parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino. Kad būtent G. D. naudojo fizinį smurtą prieš O. K., suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas, patvirtino nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos I. B. parodymai. Kad nukentėjusiajam O. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. specialisto išvada Nr. G2317/2019(02).
Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam, ypač į galvos sritį, elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą ir norėjo taip veikti. Darytina išvada, kad kaltinamojo G. D. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
G. D. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis anksčiau teistas, veikos padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 43 – 44, 47 – 57, 42). Asmuo yra dirbantis, Respublikinio priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, nesilankė (t. 2, b. l. 60, 62). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi. Taigi kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytai tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. D. skirtina bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui - 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš G. D. (ikiteisminis tyrimas R. B. atžvilgiu nutrauktas) priteisti 722,41 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai. Ieškinyje nurodyta, kad O. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo gydytas LSMU ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos, atliktos dvi galvos smegenų kompiuterinės tomografijos. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 722,41 Eur (t. 1, b. l. 110 – 111). Kaltinamasis su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.
Nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam, be kitų sužalojimų, konstatuotas galvos sumušimas su muštine žaizda kaktoje, su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, Galvos smegenų traumų skyriuje gydytas nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. Nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina - 722,41 Eur. Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jai priteistina iš kaltinamojo G. D. 722,41 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuos prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė. Paaiškino, kad klinikose gydėsi penkias dienas, tą pačią dieną, kai buvo išleistas iš ligoninės, kreipėsi į savo šeimos gydytoją, pas kurį lankėsi kas dvi savaites ir toliau gydėsi. Nurodė iki įvykio vaistų nevartojęs, o šiuo metu jam išlikęs galvos svaigimas, atsikėlęs ryte turi pasėdėti, išgerti vaistų, tik tuomet gali ką nors daryti. Paaiškino, kad po įvykio visus rūbus teko išmesti, kadangi jie buvo kruvini, vaistų pirkimo čekių nurodė neturintis. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu nesutiko, vertindamas, kad prašoma priteisti suma yra per didelė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.
Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nenurodė, kas sudaro prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino dėl šio įvykio vartojantis vaistus, tačiau jų įsigijimą patvirtinančių kvitų, kas leistų teismui nustatyti jų vertę, neturi, taip pat nebuvo pateikta jokių išrašų ar kitokių dokumentų iš gydymo įstaigos apie tai, kokius konkrečius vaistus jis turėjo vartoti dėl patirtos traumos, kiek ilgai juos turi vartoti, todėl nėra galimybės nustatyti net orientacinės jų vertės. Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad turtinę žalą sudaro ir patirti nuostoliai dėl sugadintų rūbų, kadangi juos sukruvintus teko išmest. Vėlgi, nukentėjusysis nenurodė net apytikslės šių rūbų vertės, nepatikslino, kiek ir kokių rūbų buvo sugadinta. Vis dėlto, abejonių dėl to, kad nukentėjusysis gydėsi ir vartojo vaistus, nėra. O kad įvykio metu stipriai kraujavo, patvirtina byloje ištirti įrodymai, neabejotina, kad taip buvo sugadinti nukentėjusiojo rūbai. Taigi akivaizdu, kad turtinę žalą asmuo patyrė. Nesant galimybės nustatyti tikslių nukentėjusiojo patirtų nuostolių dėl šios veikos padarymo, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 100 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7 000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur).
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, taip pat nukentėjusiojo paaiškinimų, jis nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo stacionarizuotas, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. buvo perkeltas gydytis į Galvos smegenų traumų skyrių. Nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nukentėjusiojo gydymas toliau buvo tęsiamas šeimos klinikoje. Kaip teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusysis, jis iki šiol jaučia galvos srities sužalojimo pasekmes, yra išlikęs svaigulys, tenka vartoti vaistus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir O. K. iš kaltinamojo priteistina 1 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. D. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
G. D. išaiškinti, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
G. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Civilinės ieškovės – Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė adresu Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo G. D. 722,41 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 41 centą) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. G. D. išaiškinti, kad ši suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies iš priteisti jam iš kaltinamojo G. D. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.