Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. Š. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

5.2. Per portalą e.Policiją gautas G. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško sandėlio, esančio Požaičių kaime, buvo neteisėtai pasisavinta apie 15 m³ eglės rąstų. Kaip vėliau paaiškėjus aplinkybėms, juos neteisėtai, su miško traktoriumi atvykęs A. Š. pakrovė į iš Tryškių pusės atvykusį traktorių, su kupetomis skirta vežti platforma. Pakrauti rąstai, kaip matyti iš esančių vaizdo stebėjimo kamerų, nelegaliai išvežti iš miško sandėlio į Tryškių pusę. Įmonei padaryta žala gali būti vertinama 1 800 eurų (t. 1, b. l. 21-32);

5.3. 2021 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vieta, esančią adresu (duomenys neskelbtini), telefonu buvo susisiekta su pranešėju G. B., kuris nurodė, kad šiandien, apie 16 val. 00 min., per įrengtas vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kaip iš jam priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogta apie 15 m³ eglės rąstų, kurie buvo sukrauti adresu (duomenys neskelbtini), esančioje pievoje. G. B. nurodė, kad per vaizdo stebėjimo kameras matosi, kaip prie jo įmonėje priklausančių rąstų privažiuoja žalios spalvos miško traktorius ir kitas raudonos spalvos traktorius su priekaba, ko pasėkoje miško traktorius rastus sukrauna į raudonos spalvos traktorių su priekaba, vėliau minėtas traktorius su rąstais nuvažiuoja link Tryškių miestelio pusės. Miško traktorių jis atpažino, nes tas pats traktorius veža rąstus iš jo įmonės miško. G. B. teigimu, jis yra nusisamdęs įmonę MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veža rąstus iš jo miško, o ši įmonė yra nusisamdžius dar vieną asmenį, t. y. A. Š., kuris su savo miško traktoriumi veža iš G. B. įmonės priklausančio miško rąstus. G. B. nurodė, kad per vaizdo stebėjimo kameras matosi, kad jo firmai priklausančius rąstus į raudonos spalvos traktorių su priekaba sukrovė A. Š. atvykęs su savo miško traktoriumi. Dėl pavogtų eglės rąstų jo įmonei patirta žala apie 1800 eurų, tyrimo eigoje žalą patikslins. G. B. pareiškimą dėl vagystės ir visą fotografuotą medžiagą pateikė per portalą „epolicija.lt“. Nuvykus prie D. J. sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), kur šalia namų esančioje pievoje G. B. laiko firmai priklausančius rąstus bei jo kieme MB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š. laiko savo miško traktorius, šis paaiškino, kad šiandien, apie 15 val. 00 min., A. Š. savo juodos spalvos "Audi" markės automobiliu atvyko prie savo miško traktoriaus ir juo išvažiavo. Maždaug po valandos A. Š. miško traktoriumi grįžo ir jį paliko D. J. kieme. Vėliau apie 19 val. 00 min. A. Š. atvyko prie savo miško traktoriaus ir juo iš D. J. kiemo išvyko link Tryškių mstl. pusės. D. J. nurodė nematęs, kaip A. Š. vogė G. B. priklausančios firmos rąstus. Įvykio vietoje telefonu buvo susisiekta su A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiandien savo miško traktoriumi G. B. firmai priklausančius rąstus sukrovė į pažįstamo T. raudonos spalvos traktorių su priekaba, kuris minėtus rąstus išsivežė pas save į namus, t. y. (duomenys neskelbtini). Vėliau A. Š. savo miško traktorių išsivarė į apleistą vienkiemį prie „Žvėrinčiaus“, tikslaus adreso nenurodė, teigė, jog nežino. A. Š. nurodė, jog G. B. nėra jam sumokėjęs pinigų už suteiktas paslaugas, t. y. už išvežtus rąstus iš miško, todėl jis paėmė G. B. firmai priklausančius rąstus bei pažįstamo T. paprašė juos išvežti bei pasaugoti pas save namuose. Telefonu susisiekus su G. B., šis nurodė, jog A. Š. paslaugas teikia antra diena ir jam jokių skolų neturi, už suteiktas paslaugas viską yra sumokėjęs, nurodė, kad tyrimo būtinumui galės pateikti visus reikiamus dokumentus. Telefonu susisiekus su A. Š. pažįstamu T. T., gyv. (duomenys neskelbtini), šis nurodė, kad šiandien pažįstamas A. Š. atvykęs pas jį į namus paprašė parvežti traktoriumi rąstus ir juos pasaugoti pas save namuose. T. T. nurodė, jog minėti rastai šiuo metu yra jo kieme, traktoriaus priekaboje. Nuvykus pas T. T., jo kieme buvo pastebėtas stovintis raudonos spalvos traktorius Case MX 170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurioje buvo 19 vnt. eglės rastų. T. T. teigė, jog šiandien A. Š. atvykęs pas jį į namus paprašė parvežti traktoriumi rąstus ir juos pasaugoti pas save namuose, nurodė, jog nežinojo, kad minėti rąstai yra ne A. Š., jam A. Š. dėl vagystės nieko nesakė. T. T. įteiktas raštiškas pasižadėjimas saugoti minėtus rąstus kol baigsis tyrimo procesas. (t. 1, b. l. 33-34);

6. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. Š. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria nesiejo jokie teisiniai santykiai, svetimą turtą, t. y. 19 vnt. rąstų: 2,88 m³ eglių ir 7,37 m³ pušų, kurių bendra vertė 935,80 Eur. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: liudytojų parodymais, 2021 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, 2021 m. lapkričio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta informacija, 2021 m. lapkričio 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodytais duomenimis ir kitais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini A. Š. kaltės įrodymais. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis žinojo, jog jo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesieja jokie teisiniai santykiai (jį samdė MB „(duomenys neskelbtini)“) suprato, kad jis neturi jokių teisių į šios bendrovės turtą, tačiau nepaisydamas to nutarė pasisavinti šiai bendrovei priklausantį turtą ir jį parduoti kitam asmeniui. Taigi kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

III. Laidavimo instituto taikymas

7. Teisminio bylos nagrinėjimo metu F. G. prašė perduoti jo žentą A. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

9. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau nėra teistas (t. 2, b. l. 6), administracine tvarka baustas, visi nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, paskutinį kartą baustas 2022 m. vasario 11 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 8-24). A. Š. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 28), UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ neregistruotas (t. 2, b. l. 27). Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau visi pažeidimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ir tai leidžia manyti, kad jis, nors yra linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl vertinant visus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs F. G. (t. 2, b. l. 100) yra kaltinamojo uošvis. F. G. yra pensininkas, neteistas, administracine tvarka nebaustas, išsilavinimas pradinis, tačiau turintis didelę gyvenimišką patirtį, turi pastovią gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 87-88, 96-97). F. G. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą, nurodė, kad su žentu santykiai yra geri, dažnai bendrauja ir jis paiso jo patarimų. Visos šios aplinkybės rodo, kad F. G. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo žentui kaltinamajam A. Š., su kuriuo palaiko artimą ryšį.

12. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį jos uošvio F. G. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojo F. G. asmenines savybes bei gaunamas pajamas (gauna senatvės pensiją), skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato, leis įgyvendinti šią paskirtį.

13. Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu F. G. ir yra tas asmuo.

14. Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojo teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, pačio kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

15. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

16. Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl turto konfiskavimo

17. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies, teismas gali asmeniui, atleistam pagal laidavimą, paskirti ir turo konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

18. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 178 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas pasinaudojant medvežę „Timberjack“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent su šia transporto priemone kaltinamasis pakrovė medieną į traktoriaus Case MX 170, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą, kurį vairavo T. T.. Traktorius, yra registruotas B. T. vardu (t. 1, b. l. 137). Taigi kaltinamasis, įvertinus pagrobtą turtą (medienos rąstai), jo kiekį, be medvežio nebūtų galėjęs padaryti šios nusikalstamos veikos, todėl medvežė laikytina nusikaltimo padarymo priemone.

20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad medveže „Timberjack“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 157). Kaltinamasis A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas (t. 1, b. l. 147-148, t. 2, b. l. 101). Iš „Creditinfo“ duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2022 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l. 149-156). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, vienintelis akcininkas ir kaltinamasis yra tas pats asmuo. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei BK 72 straipsnio 4 dalies dispoziciją, yra pagrindas konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)„ priklausančią transporto priemonę medvežę „Timberjack“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo naudojama nusikalstamai veikai daryti, vertė pagal VšĮ „Emprekis“ - 24 640 Eur (t. 1, b. l. 159).

21. Pažymėtina, kad šiuo atveju aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, be kita ko, ji iškelta po nusikalstamos veikos padarymo, nesudaro pagrindo nekonfiskuoti pačios transporto priemonės ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi spręsti klausimą dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Šiuo atveju esant aiškioms BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatoje įtvirtintoms sąlygoms, nekonfiskuoti pačios transporto priemonės siekiant tik apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus, nėra pagrindo, be to, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, įvertinus BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalies dispozicijas, neturi reikšmės kieno interesais buvo daromas nusikaltimas, todėl konfiskuotina pati transporto priemonė.

Dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

22. Atleidus A. Š. pagal laidavimą be užstato taikant minimalų terminą (vieneri metai), paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nuspręsta konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę (vertė 24 640 Eur), todėl teismo vertinimu, siekiant užtikrinti prevencinių tikslų ir atgrasyti A. Š. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje, būtina skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, gaunamos pajamos per mėnesį 597,27 Eur, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, nes gauna šiek tiek pajamų iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“, turintis registruotino ir nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 102-125). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis pats pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jos neslėpė, pagrobtas turtas yra saugomas ir jis gali būti grąžinamas jo teisėtam savininkui, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamajam paskirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant – 15 MGL, ir ją sumokant per 6 mėnesius (BK 71 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo vertinimu, būtent dvi taikytos baudžiamojo poveikio priemonės A. Š. atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nesuvaržys A. Š. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

23. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą proceso išlaidomis laikomos ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 104 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso išlaidos ekspertui ar specialistui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, tačiau vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.

24. Kaltinamajame akte nurodoma, kad būtina proceso išlaidomis pripažinti apvaliosios medienos tūrio nustatymo matavimo išlaidas, kurios sudaro 181,50 Eur (t. 1, b. l. 131-134). Nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas, siekdamas nustatyti tikslų pagrobto medienos tūrį buvo priimtas tarnybinis pranešimas, kuriuo prašoma leisti pasitelkti specialistą pagrobtos medienos tūriui apskaičiuoti ir buvo kreiptasi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją (t. 1, b. l. 121, 123). 2022 m. vasario 25 d. tarp Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudaryta sutartis dėl apvaliosios medienos tūrio nustatymo ir šios asociacijos paslaugos kainavo 181,50 Eur. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šias išlaidas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kalto asmens (t. 1, b .l. 131-134).

25. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos teismo jurisprudencija, valstybė įpareigota vykdyti nusikalstamų veikų užkardymą, tyrimą ir nustatymą, kuri turi būti finansuojama valstybės lėšomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas (Žin., 2002, Nr. 93–4000). Kaip matyti šios išlaidos patirtos atliekant objektų tyrimą, t. y. siekiant išsiaiškinti pagrobtos medienos tikslų tūrį ir vertę. Minėti veiksmai buvo atlikti ne nukentėjusio asmens ar kaltinamojo iniciatyva, o ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva siekiant surinkti būtinus įrodymus, pagrindžiančius baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius būtent BK 178 straipsnio 1 dalyje, numatytą veiką (pagrobto turto tūrį, vertę), t. y. atlikti tokius paskaičiavimus buvo būtina siekiant tinkamai kvalifikuoti kaltinamojo veiksmus (nuo pagrobto turto vertės priklauso veikos kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnį).

26. Kadangi šiuo atveju atlikti veiksmai buvo būtini siekiant įrodyti kaltinamojo veiksmų atitikimą BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai, todėl vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, bei siekiant nepažeisti kaltinamojo teisės į teisingą jo veiksmų kvalifikavimą ir teisingą teismą, proporcingumo, lygiateisiškumo principus, prašomos proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

27. Kaltinamajam 2022 m. sausio 10 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 54-56).

28. Dėl civilinio ieškinio nustatyta, kad pareikšimą dėl įvykio pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios mediena buvo pagrobta. Prie pareiškėjos pareiškimo apie įvykį, parodymų protokolo pridėtas 2021 m. lapkričio 21 d. G. B., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, prie civilinio ieškinio žalos dydį pagrindžiantys dokumentai nėra pridėti ir be kita ko, G. B. pateiktas civilinis ieškinys visiškai neatitinka jam keliamų reikalavimų (t. 1, b. l. 22-24). Be to, nustatyta, kad 2022 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsta informacija apie galimybę pareikšti civilinį iekšinį. 2022 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad telefoninio pokalbio metu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu G. B., pastarasis nurodė, kad civilinį ieškinį pateiks teisme (t. 1, b. l. 178). UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys teismui nebuvo pateiktas, nors apie bylos perdavimą teismui ir apie vyksiantį teisiamąjį posėdį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota (t. 2, b. l. 63, 81). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pareiškusi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

29. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 19 vnt. pjautiniai rąstai, saugomi (duomenys neskelbtini), grąžintini jų savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 79-98, 46-49) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 307, 313,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn.

Išaiškinti A. Š., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui F. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3, 4 dalimis paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę – medvežę „Timberjack“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 19 vnt. pjautinius rąstus, saugomus (duomenys neskelbtini), grąžinti jų savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka