- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 1-23-455/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21346-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
- 1.2.7.6Mažamečio asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Latožienei, gynėjui advokatui R. J.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, gynėjui advokatui Valdui Bivainiui, nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui J. N.. neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 153 str. 1 d., 138 str. 2 d. 1 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus bei nesunkiai sutrikdė mažamečio sveikatą.
Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis G. K. nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. balandžio 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, po tiltu, esančiu Utenos mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. 9A, demonstravo savo lytinius organus mažamečiui M. N., gim. (duomenys neskelbtini) kitą dieną tiksliai nenustatytu laiku toje pačioje vietoje liepė nukentėjusiajam M. N. nusimauti kelnes ir apatines kelnaites, M. N. taip padarius jis jį stebėjo, t.y. atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus ir dėl reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusiu dėl byloje nagrinėjamų įvykių (tvirkinimo) padarė nesunkų sveikatos sutrukdymą.
Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta. Su juo eidavo žaisti kompiuteriais bibliotekoje. Kiek jam metų nežinojo, nesidomėjo. Taip pat matė ir jo mama, kad jie bendrauja. Nukentėjusysis yra mažesnis už jį. Jo vardas M. N. Jis kartu su juo buvo prie Dauniškio ežero, tačiau tokių veiksmų, kurie nurodyti kaltinime, neatliko.
Liudytoja J. N., nukentėjusiojo įstatyminė atstovė parodė, kad ji turi sūnų M. N. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Vieną dieną, virtuvėje išgirdo kalbas, kad žaisdami vaikai, kuriuose dalyvavo ir jos sūnus, kad jis pademonstravo savo lytinius organus, nusimaudamas kelnes. Tai šeimą labai sukrėtė. Kilo klausimas kodėl jis taip pasielgė. Jo klausinėjo gal jis tai matė ar kažkas taip elgėsi, jam aiškino, kad taip nedaro, kad tai nėra normalu. Jos sesuo J. R. su jos sūnumi daugiau kalbėjo. Iš jo sužinojo, kad galimai kaltinamasis taip darė. Mokykloje bendravo su vaiko mokytoja, po to kalbėjo su socialine darbuotoja. Jos patarė kreiptis į prokuratūrą. Sesuo išklausinėjo M. N. ir paminėjo kaltinamojo vardą. Sūnus kaip ir patvirtino, jog kaltinamasis taip galėjo padaryti. Jos nusprendė, kad tai galimai galėjo padaryti kaltinamasis. M. N. papasakojo nedrąsiai apie tai, kas parašyta kaltinime, t.y. kad buvo rodomi kaltinamojo lytiniai organai, kad kaltinamasis jo to paties prašė daryti. Jis sakė, kad išsigando, nenusimovė kelnaičių ir kad pabėgo. Sakė, kad galimai tai galėjo būti du kartus. Po šio įvykio sūnaus savijauta gera, yra guvus. Padaryta įtaka yra dingusi. Bendrauja vaikas su psichologe, kuri užsiima vaikais patyrusiais tokią prievartą. Gal tai jam padėjo psichologiškai.
Liudytoja R. M. parodė, kad 2015-04-14 kreipėsi į ją M. N. mama J. N. ir buvusi auklėtoja A. K. Jos papasakojo apie tai ką M. N. kalbėjo mamai. Pasakojo, kad berniukas, lankydamasis bibliotekoje, susipažino su G.K. Jie būdavo prie kompiuterių, gal žaisdavo. Vaikas užsiminė, kad G. K. pakalbinęs M. N. nueiti po tiltu. G. K. buvo nusimovęs po tiltu kelnes ir rodė savo lytinį organą. Taip buvo kelis kartus. G. K. prašęs M. N. nusimauti kelnes. Mama prašė patarimo ką daryti. Mamai buvo pasakyta, kad berniukui neleistų lankytis bibliotekoje ir nevaikščioti kur nederėtų su nepažįstamais asmenimis. Paskambino nepilnamečių reikalų tarnybos inspektorei I. B., paaiškino kokia situacija. Ji susiskambino su M. N. mama ir paaiškino, kad reikia rašyti pareiškimą. 2015-05-13 buvo atvykusi apklausai pas tyrėją Kavaliauskaitę dėl šio įvykio ir tą patį paaiškino. Kalbėjo su berniuku ir jis tą patį paaiškino. Tame pokalbyje pati mama, mokytoja ir berniukas tą patį paaiškino. Kad susipažino su vyresniu berniuku, kad žaidė Miškinių bibliotekoje, kad buvo nusivedęs po tiltu, rodė savo lytinį organą ir taip ne vieną kartą. G. K. prašė nusimauti kelnes ir parodyti savo „daiktą“. Su K. F. bendravo. K. F. sakė, kad matė M. N. su G. K. po tiltu. K. F. taip pat nurodė tą patį tiltą kaip ir M. N. . Ji suprato, kad M. N. su G. K. buvo pažįstami, jie vienas kitam vardus buvo pasisakę, todėl tas vardas „(duomenys neskelbtini)“ taip ir atsirado pasakojimuose. Vaikai yra pradinių klasių ir jie nuoširdžiai pasakoja ką jaučia ir ką galvoja.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) R. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), socialine pedagoge. 2015-04-14 susitiko su J. N. bei dalyvaujant jai ir E. C. ji papasakojo, kad Miškinių bibliotekoje susipažino su suaugusiu vyru, kurio vardas (duomenys neskelbtini), kad jie bibliotekoje žaidžia kompiuterinius žaidimus. Tada ji paaiškino, kad M. N. kitiems vaikams pradėjo rodyti savo lytinius organus, apie tai buvo pranešta J. N. ir M.N. tėvui. J. N. papasakojo, kad ji dėl tokio sūnaus elgesio sunerimo. J. N. papasakojo, jog iš sūnaus sužinojo, kad (duomenys neskelbtini), jo pavardės neįvardijo, buvo nusivedęs M. N. po tiltu ir G. K. M. N. rodė savo lytinius organus. Tada kartu su J. N. ir E. C. nutarė, jog reikia pabendrauti su berniuku, ką jis gali papasakoti. Joms dalyvaujant M. N. iš pradžių paminėjo, kad žino, jog jis lankosi bibliotekoje, paklausė, ką jis ten veikia, tai pasakė, kad žaidžia kompiuterinius žaidimus, tada paklausė su kuo jis žaidžia tai pasakė, kad su (duomenys neskelbtini), jog jis viską moka bei jį pamokina. Po to pradėjo klausti, ką daugiau veikia su tuo draugu, gal buvo kur nors išėję, tai M. N. pasakė, kad G. K. jį pakvietė po tiltu, kad jiems ten nuėjus G. K. jam parodė savo lytinius organus. Dar pamena, jog M. N. pasakojo, kad tą kartą jis pabėgo. Klausė jo ar M. N. su G. K. buvo dar kur nors nuėję, ar dar bendravo po to karto, tai M.N. pasakė, kad buvo susitikęs G. K. bibliotekoje, ten būnant G. K. M. N. pasiūlė nueiti po tiltu M.N. su juo vėl nuėjo, tada G.K. pasakė, kad M.N. nusimautų kelnes, M.N. sakė, kad buvo nusimovęs kelnes, bet jis susigėdo ir apsimovęs kelnes pabėgo. 2015-04-15 po pamokų bendravo su (duomenys neskelbtini), šiuo metu jo pavardės neprisimena, berniukas yra M. N. klasiokas, su juo bendravo, nes M.N. nemažai bendrauja su K. F., su juo daug kur vaikšto, taip pat ir į biblioteką, todėl pamanė, kad gal K. F. ką nors žinos apie tai kas įvyko tarp M. N. ir G. K., be to, norėjo išsiaiškinti ar K. F. taip pat nepatiria kokios nors seksualinės prievartos. K. F. jai pasakojo, jog matė kaip M. N. ir kažkoks vyras buvo po tiltu buvo nusimovęs kelnes. Daugiau K.F. neklausinėjo, jis daugiau nieko jai nepasakojo. Tiek iš M.N., tiek iš K.F. pasakojimų suprato, kad jie kalba apie tiltą, kuris yra (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo Miškinių bibliotekos iki autobusų stoties. 2015-04-14 bendraujant su J. N. ji šiek tiek apibūdino G. K., sakė, kur jis gali gyventi, iš jos apibūdinimo jai G. K. pasirodė, kažkuo pažįstamas, žinomas, todėl prisiminė (duomenys neskelbtini) mokykloje besimokiusį G. K., jis šiuo metu turi būti suaugęs vyras. G. K. iš jų mokyklos buvo perkeltas mokytis į (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 70-71).
Liudytoja J. R. parodė, kad datos tiksliai nepamena, ji matė, kad nukentėjusysis su kaltinamuoju sėdėjo kartu Miškinių bibliotekoje. Anksčiau apie kaltinamąjį žinojo, kad jis anksčiau nuogas rodė lytinius organus pro langą. Visko tiksliai nepamena. Ji nukentėjusįjį klausinėjo, bet jis labai nekalbėjo. Kai paklausė ar vedėsi kaltinamasis po tiltu, tai M. N. tik palinksėjo nudelbęs akis. K. F. yra M. N. klasiokas. Gėdos jausmą matė iš M. N., kad jis lyg nenorėjo, kad K. F. ką nors papasakotų ką matė. Ji gan griežtai M. N. paklausė ar kaltinamasis liepė liesti jo lytinius organus, į tai M. N. tik patvirtino palinkėdamas. Ji klausinėjo, o M. N. tik pritardavo jai drovėdamasis. Rišliai visko M. N. nepasakojo, ji jo tik klausinėjo. Gali būti, kad ji pati paminėjo vardą (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad (duomenys neskelbtini) vardo pats M. N. neįvardijo. Ji klausinėjo M. N. ką kaltinamasis darė su juo. M. N. nieko nesakė. O tada K. F. lyg įsiterpdamas pasakė: „Aš mačiau“. Jai pasirodė, kad M. N. tada susimėtė, lyg gėdydamasis ir nenorėdamas, kad K. F. nepapasakotų. M. N. apie tai nieko nepasakoja, lyg užsisklendęs savyje. Ji buvo įsitikinusi, kad tai kaltinamasis atliko tvirkinamuosius veiksmus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) J. R. parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, buvo Miškinių bibliotekoje prie kompiuterio, kuomet pamatė, kaip prie vieno iš kompiuterių jos sūnėnas M. N. bendrauja su suaugusiu vyriškiu, ji jį pažino, tai buvo (duomenys neskelbtini), kurio pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pamačiusi G. K. bendraujant su M. N. grįžusi į namus sesei papasakojo, ką matė bei pasakė, kad ji uždraustų M. N. nebendrauti su G. K., nes G. K. yra suaugęs vyras, o M. N. tik 7 metai. 2015-04-10 būnant namuose J. R. papasakojo, kad M. N. būdamas pas tėvą R. N. bendro naudojimo patalpose rodė savo lytinius organus kitiems vaikams bei klausė ,,kas nori sekso?“. Tuo metu, kai sesuo jai papasakojo ką padarė M. N., sūnėno namuose nebuvo. Būnant namie grįžo M. N. su klasioku K. F., M. N. paklausė ar buvo su G. K., tai pasakė, kad ne. Tada pasakė, kad jį yra mačiusi kartu su G. K. prie kompiuterių bibliotekoje, M.N. sakė, kad jis buvo susitikęs su G. K. tik prie kompiuterių. Tada M. N. paklausė, ar jo nebuvo G. K. kur nors nusivedęs, tai M. N. pasakė, kad buvo nusivedęs į miškelį, tai suprato, kad M.N. kalba apie (duomenys neskelbtini), nes jokių miškelių aplink namus nėra. Klausė ką jie ten nuėję veikė, M. N. jai iš karto nesakė, ką jie darė, tačiau K. F., kuris tuo metu buvo šalia, pasakė, kad matė kaip M. N. ir jo draugas nusimovė triusikus. K. F. daugiau nieko nepasakojo. Ji suprato, kad K. F. sekė M. N. su G. K. ir todėl matė, ką jie darė parkelyje. Tada gražiai bandė išklausti M. N., ką jis su G. K. darė. Iš pradžių M. N. paklausė, ką G. K. jam liepė daryti, tai M. N. atsakė, kad G. K. jam liepė liesti jo lytinius organus, tada ji paklausė, ką G. K. darė ar jis jam nieko nelietė, tai M. N. pasakė, kad nelietė. M. N. sakė, kad lietė G. K. lytinius organus. M. N. dar klausė ar daugiau kada buvo taip, kad G. K. jam lieptų nusimauti kelnes ar pan., tai M. N. pasakė, kad daugiau taip nebuvo. M. N. sakė, kad G. K. jo į namus nesivedė (1 t., b.l. 67-68).
Nepilnametis nukentėjusysis M. N., apklaustas 2015-06-25 ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 283 str. 3 d. tvarka) parodė, kad eidavo į Miškininkų biblioteką; bendravo su bibliotekininke, ateidavo iš antros klasės draugai, susitikdavo, žaisdavo su kompu; būdavo vyresnių; vieną tiltą žino, buvo su tuo draugu, jo vardo neatsimena; žaisdavo slėpynių, užkaltuko; jis irgi nusimaudavo kelnes; matydavosi pimpeliukas; jis parodė, kai nusimovė jam (draugui) pasakė „užsimauk“; blogai jautėsi; matė jo pimpeliuką, bet neatsimena; kai jis (draugas) parodė, jam pasakė užsimauti; jam pasakė, kad nusisuktų ir tada jis (M. N.) pabėgo; nenorėjo su juo draugauti; pirmą kartą pamatė bibliotekoje; po tiltu antrą kartą vėl buvo susitikę; Kai jis (draugas) nusimovė kelnes, kai pamatė pimpeliuką užsimerkė, liepė susikaičiuoti iki 10 ir pabėgo, antrą kartą liepė skaičiuoti iki 100 ir pabėgo į biblioteką. Jis norėjo, kad jis pats (M. N.) nusimautų, kad parodytų, bet jis nenorėjo; jis sakė, kad jis (M. N.) nusimautų kelnes, daugiau nieko neprašė. Susipažino bibliotekoje, suaugusiųjų skyriuje, bibliotekoje dažniausiai susitikdavo. To žmogaus neatsimena kokie plaukai, jis papuošalų nenešioja, nežino kiek jam metų, jis vyresnis, nežino, ar vyresnis už mamą, nesakė, ar lanko mokyklą, nežino, kur jis gyvena; žaisdavo su kompu, būdavo vienas, arba su juo (M. N.) šnekėdavo. Bibliotekininkė matė kai būdavo abu. Po tiltu matė du kartus, jam nerodė (1 t., b.l. 27-28, 29).
Mažametis liudytojas K. F., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) parodė, kad su M. N. kur nors eina, į Miškinių biblioteką. Ten žaidžia prie kompų, abu žaidžia. Matė nepažįstamą žmogų, M. N. nusimovė kelnes ir triusikus, dėdė lietė jo pimpelį. Balandžio trečiadienį tai buvo. Kai matė M. N. su tuo vyru, tam vyrui buvo 20 metų, o M. N. 7 metai. Prie parko (duomenys neskelbtini), ten buvo vaikai, tas vyras ir M. N. Nusimovė kelnes ir triusikus, bėgiojo vyras ir M. N. lakstė. Tas vyras atsisegė nuo pakabos (užtrauktuko) kelnes ir kelnaites, matėsi jo pimpelis ir tada bėgiojo. M. N. buvo be kelnių, jis pats nusimovė kelnes. M. N. kelnes ir triusikus nusimovė, matėsi jo pimpelis, tada bėgiojo ir šoko prie ežero nuo kalnelio, ir tada buvo didelis smūgis į vandenį. Abu nusimovė triusikus ir kelnes, pasimaudė, tada apsimovė. Pimpeliai matėsi, nusimaudė ir taškėsi. Pimpelius lietė abu, paėmė rankom. M. N. pimpelį lietė vyras su ranka. Tas vyras buvo paėmęs M.N. už pimpelio, o M. N. lietė tam vyrui už pimpelio. Jis žiūrėjo ką jie daro, slėpėsi po žole. Jie buvo tik du, kitų žmonių nebuvo. Buvo balandis, 2015 metais, šilta buvo. Jie atėjo namo (duomenys neskelbtini), juos sekė. Palydėjo namo M. N., tada tas dėdė ėjo į savo namus, ėjo į (duomenys neskelbtini), sekė tą dėdę prie (duomenys neskelbtini). Juos anksčiau pamatė prie parko. Matė tik vieną kartą (1 t., b.l. 75-76, 77).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad su M. N. pradėjus kalbėti apie byloje nagrinėjamus įvykius, tiriamasis vis ilgesniam laikui nutyla, gūžiasi, nurausta, dengiasi burną: „neatsimenu... buvau susiradęs draugą, neatsimenu vardo, nebesusitinkam. Didesnis už mane. Nebeatsimenu, ar lanko, ar nelanko mokyklos (...). Tas žmogus atrodė draugiškas. Jis tą patį žaidimą žaidė. Nebeatsimenu, kas pirmas pradėjo kalbėti (...)“. pasakius (duomenys neskelbtini) vardą, tiriamasis akivaizdžiai sunerimsta, graudinasi, nuliūsta. Akte pateikiama išvada, kad M. N. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu M. N. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (tvirkinimo). M. N. galėjo suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas atsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau jo gebėjimas duoti parodymus apie tai yra ribotas dėl jo emocinės būsenos, kuri atitinka byloje nagrinėjamus įvykius. M. N. toliau dalyvauti tolimesniame procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime nerekomenduojama dėl jo emocinės būsenos, tiesk ir dėl jam būdingų individualių ypatumų. M. N. negalėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl visiškai negalėjo įtariamojo su juo atliekamiems veiksmams priešintis. M. N. būdingas padidintas polinkis į įtaigumą, kuris šios bylos kontekste atsiskleidžia M. N. patikliu elgesiu su įtariamuoju. M. N. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Byloje nagrinėjami įvykiai paveikė M. N. elgesį (pasireiškė seksualizuotas elgesys), jo emocinę būseną (padidintas jautrumas kalbant apie tai); šių įvykių poveikis dar atsiskleis ateityje (kai suvoks šių veiksmų esmę). Konstatuojama, jog pagal LR Sveikatos apsaugos ministro, LT teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, M. N. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2015-10-20 M. N. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (tvirkinimo) (1 t., b.l. 49-55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka) Ž.V. parodė, kad dirba A. ir M. Miškiniū bibliotekoje, (duomenys neskelbtini). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu jis atpažino du asmenis, kurie dažnai lankosi prie kompiuterių. Berniukas į biblioteką dažnai ateina su mama. Kitame protokole atpažino jaunuolį pažymėtą Nr. 3, jis ateina dažnai į skyrių prie kompiuterio. Jis ateina beveik kasdien, antroje dienos pusėje, sėdi, kol užsidaro biblioteka. Nepamena, kad jis ilgesnį laiką nebūtų atėjęs į biblioteką. Vieną kartą matė, kad jo atpažinti asmenys buvo prie kompiuterio vienas šalia kito (1 t., b.l. 81).
Iš asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas Ž. V. iš jam parodytų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, jo vardo ir pavardės nežino, kurį labai dažnai mato Miškinių bibliotekoje Informacijos ir mokslo skyriuje, kuris beveik kasdien ateina į biblioteką ir naudojasi kompiuteriu. Nuotrauka Nr. 3 yra G. K. (1 t., b.l. 82-85).
Iš asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas Ž. V. iš jam parodytų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, jo vardo ir pavardės nežino, berniukas dažnai su mama ateina į bibliotekos Informacijos ir mokslo skyrių, prie kompiuterių. Berniukas be mamos į jo skyrių negali vienas ateiti. Nuotrauka Nr. 3 yra M. N. (1 t., b.l. 86-89).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis neigė, kad atliko tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Jis teigė, kad su nukentėjusiuoju susipažino Mikšinių bibliotekoje, kur su juo susitikdavo, taip pat buvo susitikęs ir už bibliotekos ribų. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusysis bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž.V., kuris apibūdino kaltinamąjį ir nukentėjusįjį kaip tarpusavyje pažįstamus asmenis. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo pažįstami ir bendravo.
Analizuojant nukentėjusiojo parodymus matyti, kad jis asmenį su kuriuo du kartus buvo po tiltu ir kuris jam rodė savo lytinius organus, įvardijo kaip vyriškį su kuriuo susipažino bibliotekoje ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Tai, kad nukentėjusysis bendravo su kaltinamuoju patvirtino ir liudytojas Z.V. Tokiu būdu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis yra tas asmuo, kuris nukentėjusįjį buvo nusivedęs du kartus po tiltu.
Liudytoja J. R. parodė, kad ji detaliai nukentėjusiojo neklausinėjo, jai rūpėjo ar kaltinamasis nebuvo nusivedęs nukentėjusiojo į namus, į užduodamus klausimus nukentėjusysis tik linksėdavo galva, todėl skirtumai tarp jos nurodytų aplinkybių bei gauti apklausiant nukentėjusįjį ir liudytojas J. N. bei R. M., nepripažįstami esminiais.
Liudytojos J. N., R. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusysis joms pasakė, kad po tiltu buvęs vyriškis nusimovė kelnes nukentėjusiojo akivaizdoje ir demonstravo lytinius organus, o antrą kartą paprašytas vyriškio, pats nukentėjusysis nusimovė kelnes ir jam parodė savo lytinius organus. Šios liudytojos bendravo su nukentėjusiuoju iškart po jo netinkamo elgesio, įtardamos, kad jis galimai buvo tvirkintas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad šios liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi ir turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Teismo psichologijos ekspertizės akte yra nurodyta, kad nukentėjusiojo emocinė būsena, bet ne jo intelektiniai gebėjimai, lemia tai, jog jo gebėjimas duoti parodymus yra ribotas - pirmosios apklausos metu jis neatskleidė reikšmingų byloje nagrinėjimų aplinkybių, antrosios apklausos metu įvardino dalį jų. Todėl, įvertindamas tai, kad nukentėjusysis apie nusikalstamos veikos aplinkybes iš pat pradžių papasakojo pažįstamiems asmenims, sau įprastoje aplinkoje, teismas daro išvadą, kad būtent nukentėjusysis liudytojoms J. N. bei R. M. papasakojo apie kaltinamojo ir savo padarytus veiksmus. Teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad, kad nebuvo gauta duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį nukentėjusiojo parodymams. Tai leidžia daryti išvadą, kad liudytojos J. N. bei R. M. klausinėdamos nukentėjusįjį nedarė įtakos nukentėjusiajam, dėl kurios jo parodymais būtų pagrindas abejoti. Tokiu būdu, liudytojų J. N., R. M. nurodytos aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės jį apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjo, esmingai sutampa ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Todėl, kaltinamojo aiškinimas, kad jis kaltinamajame akte nurodytų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, atmestinas.
Kaip matyti, nukentėjusysis yra gimęs 2007-07-17. Akivaizdu, kad kaltinamasis pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis, bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo.
Teismų praktikoje mažamečio asmens tvirkinimas gali būti padaromas įvairiomis formomis: demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato Nutarimas Nr. 49, 20 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-725/2007). Kaltinamasis, demonstruodamas nukentėjusiajam savo lytinius organus bei įtikinęs nukentėjusįjį demonstruoti jam savo lytinius organus, nukentėjusiojo atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 153 str. 1 d.
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal LR Sveikatos apsaugos ministro, LT teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, M. N. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes ambulatorinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu 2015-10-20 M. N. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių (tvirkinimo). Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajam sutriko sveikata, atliko kaltinamasis, jog kaltinamasis suvokė jog nukentėjusysis yra mažametis. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 1 p.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, juos padarė tyčia, administracine tvarka nebaustas, į tai, kad įrašytas į psichiatrinio kabineto įskaitą, daro išvadą, kad pagal BK 153 str. 1 d. skirta laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 138 str. 2 d. 1 p. laisvės atėmimas. Teismas, įvertindamas tai, kad kaltinamasis praeityje nebuvo teistas, nėra baustas administracine tvarka, turi 35 procentų darbingumą daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Jo atžvilgiu taikytinas BK 75 str.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktiniai įrodymai: 4 kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303straipsnio 2 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val..
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šias bausmes subendrinti griežčiausia bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti už Utenos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu artintis mažesniu nei 50 m. atstumu prie nukentėjusiojo M. N., uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su M. N..
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nesiartinti prie M. N. iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.
Daiktinius įrodymus: 4 CD laikmenas palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.