Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), pagalbine darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2016-05-15, apie 12.20 val., vairuodama automobilį „Peugeot 207“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ties (duomenys neskelbtini), Smiltelės g.- Vingio g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, važiuodama Smiltelės gatve ir sukdama į kairę - į Vingio gatvę, nedavė kelio per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui ėjusiai pėsčiajai S. K. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 28 p. (reguliuojmoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui <...>), 158 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Iš byloje esančio AAS “ (duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje prašymo bei rašto matyti, kad draudimo įmonė nukentėjusiajai S. K. yra atlyginusi 60,84 EUR turėtų išlaidų medikamentams įsigyti bei reabilitacijai, 50 EUR dėl eismo įvykio metu sugadintų daiktų, 364,64 EUR prarastų dėl eismo įvykio pajamų kompensaciją, 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b.l. 156-157, 167-169), be to, prieš posėdį kaltinamoji J. Š. atlygino nukentėjusiajai jos turėtas 700 EUR dydžio atstovavimo išlaidas bei draudimo bendrovės neatlygintą 40 EUR dydžio turtinę žalą (t. 1, b.l. 172).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. Š. anksčiau neteista, darbovietės teigiamai charakterizuojama (t. 1, b.l. 170), dirba, padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino šios turėtas atstovavimo išlaidas ir likusią draudimo bendrovės neatlygintą turtinės žalos dalį, byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 39 str. numato, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu: 1) jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, 2) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 39 str. nurodytas aplinkybes, teismas ne privalo, o tik gali svarstyti, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį baudžiamąjį įstatymą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti BK 39 str. nuostatas, nes tam nėra visų būtinų sąlygų. Nors kaltinamoji J. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra nustatyta tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltinamoji savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), teismas neturi pagrindo. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje žalos atlyginimas tik iš dalies paprastai nepripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nebent atlyginta žymi padarytos žalos dalis nukentėjusiajam. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jog nors ir nepavyko susitarti su nukentėjusiąja dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau kaltinamoji savo noru atlygino tik menką nukentėjusiosios patirtą turtinės žalos dalį – 40 EUR, taip pat padengė atstovavimo išlaidas. Taigi šioje byloje teismas neturi pagrindo pripažinti, jog nustatyta ir BK 59 str. 1 d. 3 p. numatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nenustačius visų būtinų BK 39 str. numatytų sąlygų, nėra pagrindo, vadovaujantis minėtu straipsniu, J. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje už neatsargius nusikaltimus numatytam dydžiui.

N. S. K. byloje pareiškė 5515,48 EUR dydžio civilinį ieškinį, šią sumą prašydama išieškoti solidariai iš kaltinamosios J. Š. ir draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, taip pat prašė atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas. (t. 1, b.l.47-70). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro - 515,48 EUR, o neturtinę - 5000 EUR, pateikė prašymą atlyginti turėtas 700 EUR atstovavimo išlaidas (t. 1, b.l. 162-166).

Teisme nukentėjusioji S. K. patvirtino, kad draudimo įmonė jai jau atlygino 2000 EUR dydžio neturtinę žalą, didžiąją dalį prašomos turtinės žalos, o likusią draudimo įmonės neatlygintą turtinę žalą - 40 EUR bei 700 EUR dydžio atstovavimo išlaidas atlygino kaltinamoji prieš teismo posėdį. Jai liko neatlyginta 3000 eurų dydžio neturtinė žala, kurią prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Nurodė, kad po to, kai kaltinamosios buvo partrenkta, iki ligoninės reikėjo važiuoti autobusu. Patyrė šoką, dėl galvos buvo problemų, galva ir koja buvo sutrenkta. Po įvykio bijo sėsti į mašiną, eiti per gatvę. Iki šiol bendrauti sunku, turėjo keisti mėgstamą darbą, nes negali ilgai išstovėti dėl kojos. Koja buvo sugipsuota, gipsą nuėmė po 3 savaičių, po to buvo reabilitacija. Pusantro mėnesio ji buvo nedarbinga. Dėl galvos sunkiau bendrauti su žmonėmis, buvo du kartus švitinta galva. Pastoviai jaučia nerimą, nesaugumą kelyje. Dėl kojos jaučia oro permainas. Po įvykio jautė fizinį skausmą. Anksčiau dirbo knygyne, tas darbas buvo mielesnis, dabar dirba sporto klube, darbas sėdimas. Anksčiau pilnavertį gyvenimą gyveno, buvau aktyvi, sportavo, šokdavo.

Kaltinamoji nesutiko atlyginti likusios neturtinės žalos nukentėjusiajai, motyvuodama tuo, kad draudimo įmonės jau išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama.

Automobilis „Peugeot 207“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajai J. Š. (t. 1, b.l. 114, 120). Minėtas automobilis įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dieną buvo apdraustas draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale (t. 1, b.l. 115).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.

Tokiu būdu, žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), padarytą automobilį vairavusios J. Š. nukentėjusiajai privalo atlyginti draudikas ta apimtimi, kokia numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Vadovaujantis veikos padarymo metu galiojusios šio įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, skirtina neturtinei žalai kompensuoti, yra 5 000 eurų, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų sužalojama eismo įvykio metu.

Taigi draudimo bendrovė AAS “ (duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)) pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5000 eurų sumos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Spręsdamas nukentėjusiosios ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą yra priteisiama nuo 651 Eur iki 2 896 Eur (priklausomai nuo sužalojimų dydžio), o maksimali priteistina suma neturtinei žalai atlyginti šios kategorijos bylose yra apie 3 500 Eur (LAT nutartys Nr. Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-372-942/2015). Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala (5000 Eur), vertinant su panašiose bylose priteistos neturtinės žalos dydžiu bei atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelė.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji S. K. dėl kaltinamosios J. Š. nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, nepatogumus (kurį laiką buvo apribotas jos judėjimas), neigiamus išgyvenimus, stresą ir nerimą. Vis dėlto, duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo pakenkta negrįžtamai, ar liko akivaizdžių negrįžtamų potrauminių reiškinių, byloje nėra, priešingai – pati nukentėjusioji pripažino, jog šiuo metu dirba, nors ir pakeitė darbovietę, tačiau objektyvių duomenų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiosios socialiniam gyvenimui kilo didelių kliūčių, byloje nėra. Duomenų, kad po eismo įvykio nukentėjusioji be galvoje nustatytų kraujosruvų patyrė sunkesnę galvos traumą, kuri, kaip pati nukentėjusioji teigia, kenktų jos bendravimui su aplinkiniais, taip pat nepateikta.

Pažymėtina, kad J. Š. padaryta nusikalstama veika, dėl kurios nukentėjusioji S. K. patyrė nurodytus sužalojimus, yra priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji tokių pasekmių nesiekė. Atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo mastą - nukentėjusiosios sveikata dėl kairės kulkšnies lūžio sutrikdyta nesunkiai, nustatytos poodinės galvos plaukuotosios dalies ir dešinės blauzdos kraujosruvos, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo imobilizuota koja, gydymas buvo ambulatorinis, konservatyvus, poreikio chirurginei intervencijai nebuvo, nukentėjusioji pusantro mėnesio buvo nedarbinga (t. 1, b.l. 63-64). Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę padėtį – dirba, gauna nedideles pajamas, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2d.).

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad draudimo bendrovės AAS “BTA (duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai S. K. išmokėta 2000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama jos patirtai dvasinei skriaudai, atsiradusiai po padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, atlyginti. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas yra atlyginęs visą neturtinę žalą, kurią būtų priteisęs teismas, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo yra atmetamas.

Teismas, spręsdamas dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajai vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. J. Š. neatsargų nusikaltimą padarė blaivi, galiojančių nuobaudų už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, duomenų, kad būtų šiurkščiai pažeidinėjusi Kelių eismo taisykles po nusikaltimo padarymo, taip pat nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajai skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 straipsniais,-

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jai paskirti 15 MGL (564,90 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. Š. paskirti 10 MGL (376,60 EUR) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.