Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims O. R. ir E. T. – R., antstolių R. A. ir D. P. kontorai dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė prašymą nustatyti, kad skolininkui O. R. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine E. T. – R. priklauso ½ dalis santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto: 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

4. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.87 straipsnio numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0037/23/01522 pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. e1-1157-1065/2023, dėl 6 000,00 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko O. R. išieškotojos VMI naudai.

7. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 664 straipsnyje numatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

8. Teismui pateiktame antstolės R. A. 2023 m. lapkričio 6 d. patvarkyme dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė nustatė, kad skolininkas pajamų negauna, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, todėl skolos iš jo asmeninio turto išieškoti nėra galimybės. Antstolė R. A. 2023 m. spalio 6 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui O. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

9. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkui O. R. 0,06 ha žemės sklypas priklauso nuo 2010 m. lapkričio 17 d. Skolininkas turi sutuoktinę E. T. – R., tačiau nėra duomenų, kada skolininkas yra įregistravęs santuoką, todėl teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad nekilnojamasis turtas nėra asmeninė skolininko nuosavybė. Be to teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatė, kad skolininkas O. R. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovias pajamas, į kurias antstolė gali nukreipti skolos išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų nukreipusi skolos išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas. Taip pat vykdomojoje byloje yra duomenys, kad skolininkas turi dvi registruotas transporto priemones, iš kurių taip pat gali būti vykdomas išieškojimas.

10. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Neturint žinių, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, išieškojimas pagal skolininko O. R. prievoles išieškotojai VMI negali būti nukreipiamas į dalį jo sutuoktinės E. T. – R. turto.

11. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

12. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad skolininkas O. R. dirba ir gauna pastovias pajamas, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, neturint duomenų, kad skolininko asmeninio turto nepakanka kreditorės reikalavimams patenkinti, taip pat nesant duomenų, kad skolininko vardu registruotas žemės sklypas, kurio dalį, priklausančią skolininkui, prašoma nustatyta, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, spręstina, jog nustatyti skolininkui O. R. priklausančią nurodyto nekilnojamojo turto dalį teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0037/23/01522.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.