Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,

institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raminai Pašešiūnei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025-09-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1212-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. G. pateikė teisme skundą prašydamas pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2025-09-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1212-2025 ir administracinio poveikio priemonę - automobilio „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą – panaikinti.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Vilniaus teritorinė muitinė pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo A. G. skundo netenkinti ir ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vilniaus teritorinės muitinės 2025-09-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1212-2025 A. G. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 820 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – 3 500 vienetų cigarečių, transporto priemonės „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimo konfiskavimu už tai, kad 2025-05-28 apie 10.50 val. Šalčininkų r., Pamūrinės k. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą automobiliu „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir žodžiu deklaravęs, kad draudžiamų daiktų ir (ar) ribojamų prekių negabena, automobilio priekinių sėdynių atlošuose gabeno 3 500 vnt. cigarečių „Rothmans of London“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir kurios įrašytos į 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XXVII priedą, taip pažeisdamas 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalį ir 2006-05-18 Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 1ra straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės (kontrabanda), kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Padarius aptariamą nusižengimą, asmenims numatyta bauda nuo 1 820 iki 4 000 Eur, be to, ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas; už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

2013-10-09 Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a) punktas numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Padarius aptariamą nusižengimą, fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 200 Eur iki 6 000 Eur, be to, pagal ANK 515 straipsnio 3 dalį už ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. 2006-05-18 Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti, importuoti ir perduoti į Sąjungą prekes, leidžiančias Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip sukuriančias jai sąlygas įsitraukti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaip išvardyta XXVII priede, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jos yra eksportuojamos iš Baltarusijos. Reglamento XXVII priede numatyta, kad į Reglamento 1ra straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašą patenka ir cigaretės (KN kodas 2402).

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad A. G. kaltė padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus yra visiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2025-05-28 apie 10.50 val. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą automobiliu „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. paslėpęs nuo muitinio tikrinimo automobilio priekinių sėdynių atlošuose gabeno 3 500 vnt. cigarečių „Rothmans of London“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais ir įrašytų į prekių, leidžiančių Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, sąrašą, tokiu būdu pažeisdamas 2013-10-09 Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalį ir 2006-05-18 Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalį. Iš A. G. rašytinio paaiškinimo ir skundžiamo nutarimo įrašų matyti, kad A. G. padarytų administracinių nusižengimų neginčijo ir su jų padarymu sutiko, neginčija jų ir šiuo metu, jo veika yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis ir tinkamai kvalifikuota kaip ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai. Paskirtos administracinės nuobaudos dydžio A. G. neginčija, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. G. buvo paskirta galutinė 1 820 Eur bauda, kuri šiuo atveju neviršija minimalios baudos, skiriamos už sunkesnio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Todėl, teismo vertinimu, administracinė nuobauda A. G. yra individualizuota tinkamai.

Pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo - individualizavimo klausimą nurodydamas, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija šiuo atveju netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai pritaikė jam nurodytą administracinio poveikio priemonę, todėl tiek pateiktu skundu, tiek ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė šios administracinio poveikio priemonės pareiškėjui neskirti.

Kaip minėta anksčiau, pagal ANK 208 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 3 dalį už ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą administracinio poveikio priemonės - kontrabandos daiktų ir kitų draudžiamų prekių gabenimo priemonės konfiskavimo - taikymas nėra privalomas.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y., jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-64-697/2015). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra būtina konfiskuoti kontrabandos gabenimo priemonę, privalu atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kurios apibūdina patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias transporto priemonės panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą, taip pat į pažeidėjo asmenybę.

Aptariamu atveju nors byloje ir nėra nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinių sėdynių ertmėse A. G. gabeno kontrabandines ir kartu draudžiamas importuoti ar perduoti iš Baltarusijos į Europos Sąjungą prekes, būtų kaip nors perdarytas ar specialiai pritaikytas draudžiamoms prekėms gabenti, tačiau tai visiškai nepaneigia fakto, kad ši transporto priemonė vis tik buvo administracinių nusižengimų padarymo priemonė. Pažymėtina, kad ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota draudžiamoms prekėms gabenti. Iš viso gabenta 3 500 vnt. cigarečių (175 pakeliai arba 17,5 bloko), todėl tokio kiekio prekių slaptas gabenimas per valstybės sieną, kurioje asmenų ir transporto priemonių patikrinimas yra vykdomas nuolat ir detaliai, nepateikiant muitinės kontrolei, be transporto priemonės panaudojimo būtų ženkliai apsunkintas ar net neįmanomas. Pažymėtina, kad gabentos cigaretės buvo rastos priekinių sėdinių uždengtose ertmėse, t. y., vietose, kurios yra vizualiai iš išorės nematomos ir kurios nėra skirtos gabenti daiktus. Toks cigarečių paslėpimo būdas yra sudėtingesnis, reikalaujantis didesnių pastangų, rodantis išankstinį rengimąsi neteisėtiems veiksmams, o ne spontaniškus A. G. veiksmus. Be to, toks gabenimas apsunkina paslėptų draudžiamų prekių suradimą ir tuo pačiu palengvina administracinių nusižengimų darymą, juolab draudžiamos prekės šiuo atveju buvo rastos tik atlikus rentgeno kontrolę ir detalų tikrinimą. Nesutiktina su pareiškėjo A. G. skundo argumentu, kad jis turėjo galimybę draudžiamas prekes pergabenti ir be transporto priemonės panaudojimo (kelioniniame krepšyje). Teismo vertinimu, gabenti per muitinės postą, kuriame yra nuolat vykdoma asmeninių daiktų kontrolė, 175 pakelius cigarečių ir likti nepastebėtam muitinės pareigūnų yra akivaizdžiai sunkiau ir iš esmės neįmanoma, nei prekes vežant paslėptas transporto priemonėje, juolab draudžiamas prekes A. G. pasirinko gabenti būtent transporto priemone, kas rodo, kad šioje situacijoje jis sąmoningai pasirinko efektyvesnį slaptą prekių gabenimo būdą, nei tai būtų daręs pėsčiomis. Todėl, teismo vertinimu, šioje byloje automobilis pagrįstai pripažintas administracinių nusižengimų padarymo priemone ir konfiskuotinu turtu (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad konfiskuodama ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę institucija pažeidė ANK 29 straipsnio nuostatas.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už ANK 208 ir 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu įvertinti ne tik tai, ar perleisdamas turtą pažeidėjui šis asmuo iš tiesų neabejotinai žinojo, kad jo turtas bus panaudotas uždraustai veikai daryti, tačiau ir tai, ar jis iš tam tikrų duomenų nesuvokė asmens, kuriam suteikiamas turtas, neteisėtų veiksmų galimumo, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo, vis tiek patikėjo turtą, arba buvo dėl to abejingas. Asmuo, būdamas tam tikro turto savininku, privalo užtikrinti, kad jo nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą teisei priešingų veiksmų atlikimui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-468-891/2020, Nr. AN2- 295-988/2021).

Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas trečiojo asmens A. G. vardu. Ši bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu pateikė institucijai rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jai nebuvo žinomos aplinkybės apie A. G. vykimą jos automobiliu į Baltarusiją ir ketinimą automobilyje slapta pergabenti į Lietuvą draudžiamas prekes. Tačiau teismas pažymi, kad būdama transporto priemonės savininke, A. G. privalėjo užtikrinti, kad jos nuosavybė nebūtų naudojama priešingai visuomenės interesams, aktyviai domėtis savo turto panaudojimo aplinkybėmis ir užkirsti jo naudojimą administraciniam nusižengimui padaryti, tačiau tokių veiksmų neatliko, nors negalėjo nežinoti, kad A. G. jos automobiliu dažnai vyksta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Baltarusiją ir atgal (nuo 2025-04-07 iki 2025-05-21 vyko 16 kartų), taip pat negalėjo nežinoti, kad panaudodamas kitą jos transporto priemonę A. G. 2023-05-25 jau buvo padaręs analogišką administracinį nusižengimą. Taigi, šiuo atveju automobilio savininkė net ir turėdama duomenų, kad A. G. jos automobiliu dažnai vyksta į Baltarusiją ir kartą jau buvo baustas už draudžiamų priekių gabenimą, elgėsi abejingai ir neužtikrino, kad jos transporto priemonė pakartotinai nebūtų naudojama neteisėtiems tikslams, kas suteikia pagrindą byloje konfiskuoti ir kitam asmeniui priklausantį turtą (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl, teismo vertinimu, šioje byloje konfiskuodama kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę institucija ANK 29 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad skirdama administracinio poveikio priemonę institucija netinkamai įvertino pareiškėjo asmenybę. Pareiškėjas nurodė, kad institucija nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nustatant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyti du šią aplinkybę sudarantys elementai – prisipažinimas padarius nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Prisipažinimas nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto administracinio nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais.

Aptariamu atveju teismas sutinka su skundžiamame nutarime institucijos padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti. Nors iš rašytinio A. G. paaiškinimo, skundžiamo nutarimo įrašų ir skundo argumentų matyti, kad A. G. savo kaltę dėl aptariamų administracinių nusižengimų padarymo pripažino visiškai ir gailėjosi, tačiau, teismo vertinimu, vis tik šioje situacijoje A. G. negeli būti laikomas pakankamai nuoširdus, jog būtų pagrindas konstatuoti aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tas aplinkybes, jog atvykęs į muitinės postą jis siekė tyčia suklaidinti muitinės pareigūnus nurodydamas, kad draudžiamų prekių negabena, nepripažino cigarečių gabenimo fakto net ir tuo metu, kai automobilis buvo pradėtas tikrinti detaliai, ir nepadėjo pareigūnams surasti paslėptų draudžiamų prekių, neatskleidė jų gabenimo vietų iki kol jas muitinės pareigūnai nustatė patys, juolab analogišką nusižengimą jis buvo padaręs ir anksčiau, kas rodo, jog jo prisipažinimas yra daugiau ne nuoširdaus, o deklaratyvaus pobūdžio, siekiant ne kritiškai vertinti savo poelgį, bet mažesnių nuostolių dėl skiriamų sankcijų, ir buvo nulemtas iš esmės tuo, kad draudžiamos prekės buvo aptiktos ne jo, bet muitinės pareigūnų pastangomis. Prie nusižengimų atskleidimo A. G. šiuo atveju niekaip neprisidėjo.

Taip pat teismas turi pagrindą sutikti su skundžiamame nutarime nustatyta A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Nors pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam negali būti konstatuojama, nes nuo ankstesnio analogiško nusižengimo padarymo iki aptariamo nusižengimo yra praėję beveik dveji metai, tačiau teismas pažymi, kad ANK 40 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas yra skaičiuojamas nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad už analogišką nusižengimą, padarytą 2023-05-25, paskirtą baudą A. G. sumokėjo tik 2025-07-10, o aptariamus nusižengimus padarė 2025-05-28, tai yra net neprasidėjus ANK 40 straipsnyje numatytam vienerių metų terminui.

Taip pat teismas akcentuoja ir tai, kad darydamas administracinius nusižengimus A. G. veikė tiesiogine tyčia, jo padaryti nusižengimai, atsižvelgiant į ankstesnį baustumą, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, draudžiamos prekės buvo gabenamos pasinaudojant tą pačią transporto priemonę ir jas slepiant automobilio konstrukcijose kaip ir ankstesnio nusižengimo padarymo metu, kas rodo, jog išvadų A. G. iš savo ankstesnių neteisėtų veiksmų nedaro, o anksčiau jam taikytos sankcijos – bauda ir kontrabandos daiktų konfiskavimas - nebuvo pakankamos tam, jog būtų įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai. Tokiu atveju alternatyvią administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 208 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 3 dalyje, skirti būtina.

Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu transporto priemonė „Mercedes Benz CL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o taip pat ir šios transporto priemonės registracijos liudijimas konfiskuoti pagrįstai, todėl keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais argumentais teismas pagrindo neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės 2025-09-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1212-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.