Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-579/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
1S-65-579/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis
V. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-579/2023Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Z. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta asmens bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 5 ir 9 punktus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Į bausmės laiką V. Z. įskaitytas sulaikyme ir suėmime praleistas laikas nuo 2003 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 6 d. nutartimi nukentėjusiosios M. L. ir nuteistojo V. Z. apeliaciniai skundai atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teisme 2023 m. vasario 27 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad atliktos bausmės dalis, nuteistojo V. Z. mąstysenos ydingumas bei išskiriami aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistajam pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę bus įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

4. Nuteistasis V. Z. prašo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsiliepimas

4.1. Skunde nurodomas Kauno apygardos teismo nutartyje pateikiamas argumentas, jog nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų susitikimų ciklą, todėl gali vėl pradėti vartoti alkoholį. V. Z. teigimu, dalyvavimas aptariamų kursų – ciklų veikloje yra numatytas jo individualios resocializacijos plane, jis alkoholio nevartoja daugiau kaip 20 metų, todėl Kauno apygardos teismo išvada, kad nuteistasis gali vėl pradėti vartoti alkoholį, yra nepagrįsta.

Šalies argumentai

4.2. V. Z. taip pat teigia, kad skundžiamoje nutartyje teismas pabrėžė, jog nuteistasis lanko agresijos ir smurto prevencijos kursus, bei konstatavo, kad yra nustatyti požymiai, jog nuteistasis yra agresyvus ir linkęs į smurtą. V. Z. teigimu, privalomas aptariamų kursų lankymas yra numatytas jo individualios resocializacijos plane, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, buvo smurtinio pobūdžio.

4.3. Skundo autoriaus teigimu, nepagrįstas Kauno apygardos teismo argumentas, kad jis vengia mokėti priteistą žalą nukentėjusiesiems. V. Z. skunde nurodo, kad, gavęs iš antstolio raštą apie skolą, kitą dieną parašė prašymą pervesti 24,2 Eur, nes tik tiek pinigų tuo metu turėjo. Teigia neskundęs ir neginčijęs aptariamų antstolio veiksmų. Iš jo atlyginimo taip pat buvo išskaičiuoti 27,08 Eur. Kai pavedimas išieškoti iš nuteistojo pinigus 2019 m. sausio 3 d. buvo atšauktas, kitą mėnesį įvyko dar vienas atskaitymas (pinigų), tačiau teigia šių antstolio veiksmų taip pat neginčijęs ir jiems neprieštaravęs. Skunde teigiama, jog 2014 m. gruodžio 18 d. pradėjus dirbti jis nukentėjusiajai 2015 metais parašė laišką, kuriuo pasiteiravo, į kokią sąskaitą turėtų atlikti civiliniu ieškiniu priteistus mokėjimus.

4.4. V. Z. neneigia, jog įkalinimo metu du kartus buvo baustas nuobaudomis, taip pat su juo įvyko keturi auklėjamieji pokalbiai, tačiau pažymi, jog paskutinį kartą nusižengė 2010 metais, tad jau trylika metų gyvena dorai ir laikosi visų įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių.

4.5. Pasisakydamas dėl savo iniciatyvos nuteistajai atlyginti priteistą žalą, nuteistasis skunde nurodo, jog daug kartų kreipėsi į nusikaltimo bendrininką, prašydamas nurodyti jo banko sąskaitą, tačiau bendrininkas kategoriškai atsisakė tai padaryti, teigdamas, kad civiliniu ieškiniu priteistą žalą nukentėjusiajai sumokės pats. V. Z. taip pat pastebi, kad nusikaltimo bendrininkas su nukentėjusiąja sudarė susitarimo protokolą dėl civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo sąlygų būtent tarpininkaujant mediatoriui. Tai, anot skundo autoriaus, rodo, jog nukentėjusioji nenori bendrauti (su nuteistuoju) tiesiogiai.

4.6. Aptardamas savo finansinę padėtį nuteistasis V. Z. skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodomomis 865 Eur santaupomis, kurios yra laikomos (nuteistojo) neliečiamojoje banko sąskaitoje, jis negali disponuoti, kadangi šios santaupos yra skirtos jas panaudoti išėjus į laisvę. V. Z. sutinka, kad turi kitų – 50 Eur ar didesnių santaupų, tačiau pabrėžia, kad jas naudoja ne savo reikmėms, tačiau dalį santaupų išleisdamas remti labdaros ir paramos projektus, pavyzdžiui, „Mamų unijos“ vykdytą projektą, skirtą vėžiu sergančių vaikų paramai, taip pat yra parėmęs Ukrainą VšĮ „Mėlyna ir geltona“ organizuoto projekto metu. Nuteistasis taip pat nurodo, kad turėjo pareigą finansiškai paremti ir savo motiną po pastarosios patirtų dviejų infarktų, tad jai taip pat siųsdavo savo pinigines lėšas.

4.7. V. Z. skunde nurodo, kad nerūko, neturi kitų žalingų įpročių, gyvena dorą gyvenimą, save išlaiko, dirba ir neprašo artimųjų finansinės pagalbos. Nuteistasis skunde atsiprašo nukentėjusiųjų, prašo atleidimo už tai, kad atėmė jų mylimus žmones (mamą, tėčius), nurodo suprantantis, kad padarė siaubingą nusikaltimą. Anot skundo autoriaus, jis nenori būti išlaikomas valstybės, nori įrodyti, kad gali būti doras žmogus.

Atsiliepimas

5. Teisme gautas nukentėjusiosios M. L. atsiliepimas, kuriame prašoma atmesti nuteistojo V. Z. skundą, remiantis nurodomais argumentais.

5.1. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo netikinti, kad nuteistasis V. Z. įkalinimo metu pasikeitė, atsižvelgiant į jo įvykdyto nukentėjusiosios tėvų ir pusbrolio nužudymo žiaurumą, V. Z. ciniškumą vertinant įvykdytą nusikaltimą prieš bejėgius senelius, kurį jis vertino kaip gerą darbą Lietuvai, kadangi nereikės seneliams mokėti pensijų. Nukentėjusiosios M. L. teigimu, nuteistojo žiaurumą ir ciniškumą rodo ir aplinkybė, kad po įvykdyto nusikaltimo V. Z. dalyvavo savo aukoms kasant duobes kapinėse, taip pat dalyvavo šermenyse.

5.2. Nukentėjusioji M. L. nurodo bijanti dėl savo šeimos gerovės ir nemananti, kad V. Z., išėjęs į laisvę, turės motyvacijos keisti savo elgesį, kuriam būdingas impulsyvumas, savitvardos stoka, agresyvaus elgesio apraiškos ir savianalizės apie padarytą nusikaltimą trūkumas. Nukentėjusioji taip pat pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu ne kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus. M. L. nurodo bijanti, kad V. Z. išėjus į laisvę jis gali neturėti lėšų pragyvenimui, kadangi nėra įpratęs nuosekliai dirbti, todėl nuteistasis gali grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) arba lankytis pas ten gyvenantį brolį.

5.3. Nukentėjusiosios teigimu, nuteistasis V. Z., be nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, yra įvykdęs O. K. nužudymą (duomenys neskelbtini) kaime ir apie tai tyrimo metu papasakojęs kriminalistams, tačiau po nuteistojo prisipažinimo jį etapavus į kalėjimą ir kaliniams išaiškinus prisipažinimo pasekmes (kad nuteistasis gali būti pripažintas recidyvistu ar serijiniu žudiku) savo prisipažinimo atsisakė. M. L. nurodo, kad nėra užfiksuota, jog šio nusikaltimo, kurį nuteistasis padarė kartu su savo tėvu V. Z., metu, kuomet O. K. buvo uždusinta pagalvėmis, pagrobti jos turėti aukso dirbiniai, nuteistasis iš O. K. pagrobė 2000 rublių ir išleido minėtus pinigus pas savo artimuosius (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios M. L. teigimu, nuteistasis kartu su savo tėvu (duomenys neskelbtini) kaime taip pat padegė pensininkų S. namą. Gaisro metu žuvo sodybos šeimininkė A. S., o šeimininkas B. S. apdegė. Trečią nusikaltimą nuteistasis V. Z. su savo tėvu, anot nukentėjusiosios, padarė 5 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, t. y. (duomenys neskelbtini), kur pagalvėmis uždusino du senukus. Aptariama informacija buvo pateikta Jonavos r. policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. O. Ukmergės r. kriminalistams. Pastarieji paaiškino, kad nustatyta senelių ir O. K. savaiminė mirtis, todėl ekshumacija nebuvo atlikta, papildomi tyrimai neinicijuoti. Nukentėjusioji nurodo, kad A. O. pateikė šią informaciją Jonavos raj. vyriausiajam prokurorui V. J., kuris, susisiekęs su generaliniu prokuroru, atsisakė atnaujinti bylą suėjus senaties terminui, nors įvykdžius naujus nusikaltimus senaties terminas ir nutrūksta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Z. skundas atmetamas

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 88 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos teikime teismui turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį šiam nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes žalą atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma. Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar pašalinta iš dalies, šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, šiame teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimą. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtinta imperatyvi teismo pareiga) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo V. Z. skundo bei pateiktos papildomos medžiagos, taip pat nukentėjusiosios M. L. atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo V. Z. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, jo pateikta papildoma nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, taip pat paties V. Z. ir nukentėjusiųjų M. L. bei R. E. G. Kauno apygardos teismo posėdyje duoti paaiškinimai šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotos laisvės atėmimo bausme.

6. Nuteistasis V. Z. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2003 m. vasario 19 d.). Visgi vien formaliojo kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tam tikro dydžio atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, visų pirma, 2023 m. sausio 19 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-471 (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 178-189) matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, t. y. 2021 m., nuteistasis įgijo elektrinių krautuvų eksploatatoriaus specialybę (teikimo nagrinėjimo bylos l. 51). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymo dėl nuteistojo iki gyvos galvos išvedimo į darbą duomenimis V. Z. 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 43 „Dėl nuteistojo iki gyvos galvos įdarbinimo“ buvo įdarbintas Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Lukiškių gamybos bare nuo 2008 m. lapkričio 4 d. (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 197). Nuteistasis taip pat nuo 2014 m. gruodžio 18 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ staklininku, kur dirba iki šiol. Lietuvos kalėjimų tarnybos Darbinės veiklos organizavimo skyriaus 2023 m. vasario 8 d. charakteristikoje V. Z. apibūdinamas kaip kultūringas, stropus, pareigingas, savarankiškas, iniciatyvus, gerai užduotis atliekantis darbuotojas, ne kartą skatintas už stropų darbą (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 177). V. Z. dalyvavimą įvairiose veiklose ir programose atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę patvirtina Lietuvos apeliaciniame teisme teikimo nagrinėjimo metu pateikti dokumentai (teikimo nagrinėjimo bylos l. 35-78). Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 10 d. pažymoje nurodoma, kad nuteistasis V. Z. savanoriškai kreipėsi ir nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. kovo 1 d. atsakingai lankė bei dalyvavo 7-iuose individualiuose pokalbiuose su psichologu, siekiant įvykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (teikimo nagrinėjimo bylos l. 15). Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. pažymos duomenimis nuteistasis 2023 m. kovo 13 d. sėkmingai baigė anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų užsiėmimų ciklą, paremtą 12-kos žingsnių programa (teikimo nagrinėjimo bylos l. 70). Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto G. R. 2023 m. balandžio 3 d. pažymoje nurodoma, kad V. Z. ne vienerius metus aktyviai dalyvauja sielovadiniuose užsiėmimuose kalėjimo koplytėlėje (teikimo nagrinėjimo bylos l. 77). Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. balandžio mėn. rašte įvardytos 38 įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo veiklos, kuriuose nuteistasis dalyvavo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. (teikimo nagrinėjimo bylos l. 91-94).

8. Išanalizavusi nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad nors V. Z. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi, tačiau nuteistojo pažanga šiuo metu nėra pakankamai įtikinanti ir leidžianti spręsti apie negrįžtamai pasikeitusį šio asmens elgesį. Aptartoms nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pasiektus (arba nepasiektus) bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam apibūdinančių aplinkybių. Išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą V. Z. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nėra laikomos ir tokios nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kaip tai, kad V. Z. neturi žalingų įpročių, daugiau kaip 20 metų nevartoja alkoholio, gyvena dorą gyvenimą (neturi galiojančių nuobaudų), dirba, save išlaiko, nuteistojo teigimu, aukoja labdaros ir paramos fondams, prisidėjo prie savo motinos finansinio išlaikymo, kuomet ji buvo silpnos sveikatos.

9. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, Kauno apygardos teismas tokias aplinkybes, kaip nuteistojo lankomi tiksliniai užsiėmimai, susiję su alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu ir smurto prevencija, vertino teigiamai, pabrėždamas, jog šios nuteistojo kriminogeninius veiksnius koreguojančios programos privalo būti taikomos tęstinai, siekiant pozityvių rezultatų ir ilgalaikių nuteistojo elgesio pokyčių. 2023 m. sausio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-471 taip pat pabrėžta, kad tokie su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susiję kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje, kaip impulsyvaus pobūdžio elgesys, savitvardos stoka, agresyvaus elgesio apraiškos nusikalstamo elgesio istorijoje, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, reikalauja papildomo tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių veiksnių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 178-189). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistojo iniciatyva lankytis tiksliniuose užsiėmimuose yra vertinama teigiamai, kartu ir kaip padedanti įgyvendinti nuteistojo V. Z. individualų resocializacijos planą (teikimo nagrinėjimo bylos l. 69), tačiau nuteistojo lankymasis pozityvaus užimtumo veiklose privalo būti matomas ne tik artėjant nuteistojo atliekamos bausmės dvidešimtmečiui, su kuriuo yra siejama laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą galimybė (kaip aptarta anksčiau nutartyje, V. Z. pozityvus užimtumas veiklomis aktyviausiai pradedamas stebėti nuo 2022 metų), tačiau privalo būti tęstinis ir ilgalaikis. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbi nuteistojo iniciatyva tolesnei pažangai aktyviai ir nuolat dalyvaujant su nuteistojo resocializacija ir elgesio keitimu susijusiose programose, pozityviai koreguojant savo elgesį.

10. Vertindama nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, susijusius su V. Z. profesine veikla, teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistųjų darbas yra svarbus ne tik siekiant atlyginti skolinius įsipareigojimus, įskaitant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistos žalos atlyginimą, bet taip pat yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas, padedantis keisti tokių asmenų vertybinį požiūrį, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bylos duomenimis, nuteistasis V. Z. profesiniu išsilavinimu susidomėjo tik artėjant galimybei laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme – elektrinių krautuvų eksploatavimo profesiją įgijo 2021 m. rugpjūčio mėn. (teikimo nagrinėjimo bylos l. 51). Nors šis pokytis vertintinas teigiamai, jo susiformavimo laikas šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog V. Z. yra iš tiesų suinteresuotas mokslu ir įgytų darbinių įgūdžių panaudojimui resocializacijos procese.

11. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pakeitus neterminuoto laisvės atėmimo bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, nuteistasis privalo atlikti terminuotą (nuo penkerių iki dešimties metų trukmės) laisvės atėmimo bausmę. Taigi, teismui priėmus sprendimą nuteistajam pakeisti laisvės atėmimo bausmę į terminuotą, nuteistasis iškart nėra paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos.

12. Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu nuteistasis nurodė, kad išėjęs į laisvę gyventų Vilniuje, o dirbtų Ukmergėje (teikimo nagrinėjimo bylos l. 18-21). Šias aplinkybes patvirtina ir nuteistojo V. Z. į bylą pateikti duomenys, pagal kuriuos V. Z. išėjus iš įkalinimo įstaigos jį įdarbintų MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdanti veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. Nuteistasis taip pat būtų priimtas į adaptacijos centrą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 6-12 mėnesių adaptacijos programai ir būtų apgyvendintas vyrų adaptacijos centre adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (teikimo nagrinėjimo bylos l. 49, 50). Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau įvardytos aplinkybės, jog nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, turės gyvenamąją vietą bei darbovietę, taip pat nėra laikomos esminėmis. Pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, nuteistasis V. Z. turėtų atlikti pakankamai ilgą (nuo penkerių iki dešimties metų) terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tad nuteistojo potenciali galima gyvenamoji vieta ir potenciali galima darbovietė per šį laiką gali ne kartą pasikeisti. Todėl tokios aplinkybės neturi nors kiek didesnės įtakos sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iš esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

14. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant V. Z. nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Kaip matyti iš 2023 m. sausio 19 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-23-471, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 27 balais (iš 168 balų) ir yra priskiriama žemam pakartotinio nuteistojo rizikos įvertinimui. Nepaisant to, socialinio tyrimo išvadoje nurodomi šie nuteistajam V. Z. būdingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus arba kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Taigi, nepaisant fiksuojamos nuteistojo V. Z. daromos pažangos, visa eilė išskiriamų kriminogeninių veiksnių rodo išlikusį dar pakankamą nuteistojo V. Z. pavojingumą. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį, nors ir stengėsi keisti savo elgesį pozityvia kryptimi, rodomos pastangos šiuo metu yra nepakankamos siekiant sumažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, ypač šalinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išskiriami tyrimo išvadoje kaip dinaminiai ir kuriuos galima (ir netgi būtina) pašalinti (pavyzdžiui, savo impulsyvų ir agresyvų elgesį, savitvardos problemas) lankant (ilgą laiką) įvairias tam skirtas programas ir pan..

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat bausmės paskirties įgyvendinimo (arba neįgyvendinimo) nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina ir į nuteistojo padarytą nusikalstama veiką apibūdinančias aplinkybes. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu V. Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 5 ir 9 punktus už tai, kad kartu su bendrininku D. Z., būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų (tikslu užvaldyti nukentėjusiųjų turtą) bendrais veiksmais nužudė tris asmenis. Nukentėjusiesiems gyvybės atimtos panaudojant atsineštus įrankius – montavimo įrankį („montiruotę“) ir iš armatūros padarytą strypą gyvuliams pririšti; gyvybėms atimti taip pat panaudoti nukentėjusiųjų namuose buvę peiliai (asmens bylos I dalis, 1 t., b. l. 17-23). Nors analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad V. Z. nebuvo būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas (nuteistasis teistas tik vieną kartą už aptariamą nusikaltimą, už kurio padarymą jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė), tačiau nuteistasis prisipažįsta, kad buvo nusikalstamos veikos organizatoriumi, kas rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą ir požiūrį į teisei priešingų ir pavojingų veiksmų pasitelkimą siekiant užsibrėžtų tikslų. 2023 m. sausio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-471 nurodoma, kad remiantis įvertinimo metu surinkta informacija, keltina prielaida, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys yra neatsiejamas su buvusiu netinkamu gyvenimo stiliumi, vengimu save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, draugų ir pažįstamų pasirinkimu bei nesaikingu alkoholio vartojimu (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 178-189). Įvertinusi nuteistojo V. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį ir nusikaltimo padarymo aplinkybes socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių kontekste (jog nuteistajam būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra sumažėjęs pakankamai, o bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – šiuo metu dar nėra pasiekti. Todėl, kaip jau minėta, itin svarbi ir netgi būtina nuteistojo ilgalaikė iniciatyva tolesnei pažangai aktyviai dalyvaujant su elgesio keitimu susijusiose programose.

16. Nuteistojo V. Z. elgesio įkalinimo įstaigoje tendencijos matomos ir iš asmens byloje esančių nuteistojo charakteristikų bei išvadų, kuriose nuteistasis, nors ir charakterizuojamas patenkinamai, tačiau su tam tikromis neigiamo charakterizavimo apraiškomis. Pavyzdžiui, 2005 m. sausio 6 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis mėgsta gudrauti, būna neatviras, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas. Nuteistojo charakteryje pastebimi individualistiniai – egoistiniai polinkiai. Atvirų pokalbių vengia. Labai vertina materialines vertybes, yra pavydus, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, lengvai pasiduoda neigiamai įtakai. Vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą, rimtesnių išvadų nėra padaręs (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 143). 2006 m. vasario 4 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis yra sunkaus būdo, linkęs į emocinius „sprogimus“, stiprius pykčio išsiveržimus, užsispyręs. Dažnai neigiamai reaguoja į įvykius ar reiškinius, kurie jam nepalankūs ir nepriimtini. Nesugeba ieškoti kompromisų. Nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius. Pastebimas silpnavališkumas (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 165). 2007 m. balandžio 2 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo charakteristikoje nuteistasis apibūdinamas, kaip sunkaus būdo, nesimokantis. Nebendraujantis, išlaikantis atstumą. Pasitikintis savo jėgomis, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas. Nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 187).

17. Nors ankstesnėse charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę pripažindavo pilnai ir vengdavo pokalbių apie padarytą nusikaltimą, 2008 m. vasario 27 d. ir 2012 m. kovo 19 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristikose nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta tik iš dalies, tačiau tvirtina padaręs teigiamas išvadas dėl praeities klaidų (asmens bylos II dalis, 1 t., b. l. 195; 2 t., b. l. 35). 2013 m. gegužės 15 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristikoje savo kaltę įvykdytame nusikaltime nuteistasis pripažįsta, teigia, jog padarė teigiamas išvadas, tačiau vengia pokalbių apie nusikaltimą (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 45). 2013 m. gegužės 7 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos psichologinėje išvadoje dėl perkėlimo į pataisos namus nurodoma, kad nuteistasis vadovaujasi savo samprotavimais, yra nusistovėjusių asmeninių nuostatų, vienareikšmiškai linkęs vertinti aplinkinių elgesį. Neskiria ribos tarp administracijos ir nuteistųjų. Reakcijos impulsyvios tampa, kai aplinkos veiksniai neatitinka nuteistojo poreikių, tačiau geba jas suvaldyti (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 46). 2013 m. gruodžio 15 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2–osios valdybos adaptacinėje charakteristikoje V. Z. charakterizuojamas patenkinamai (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 59). 2018 m. lapkričio 27 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos charakteristikoje nuteistasis apibūdinamas, kaip manipuliatyvus, įžvalgus, gynybiškas, priklausomas nuo referentinės grupės normų ir taisyklių. Nurodoma, kad nuteistojo požiūris į neformaliąsias kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio tradicijas ir bendravimo normas yra neapibrėžtas, V. Z. jas priima, kaip neišvengiamas įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau mano esąs nubaustas nepagrįstai griežta bausme (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 110-111).

18. V. Z. charakterizuojančia laikoma ir aplinkybė, kad į lengvąją grupę jis buvo perkeltas tik 2020 m. rugsėjo mėn. (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 144), t. y. po daugiau nei 17 metų 6 mėnesių nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo pradžios – 2003 m. vasario 19 d. Be to, 2021 m. kovo 18 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos anketoje malonės prašymui pažymima, kad vertinimo metu V. Z. elgiasi perdėtai mandagiai, stengiasi sudaryti teigiamą, sau palankų įspūdį. Nuteistasis geba įvardyti situacijas, kurios jam galėtų sukelti negatyvius jausmus, tačiau su jomis susidoroja konstruktyviais būdais, kontroliuoja savo fizinius ir emocinius impulsus. V. Z. atpažįsta, kaip pats yra susijęs su problemų atsiradimu, taip pat dalį aplinkybių, kurios darė įtaką nusikaltimo padarymui, pirmiausiai, neigiamą ankstesnę socialinę aplinką, nesaikingą alkoholio vartojimą, netinkamus draugus. Tačiau objektyviai neįvertina, ar laisvėje pakaks valios ir socialinių gebėjimų pasirinkti teisingą visuomenės vertybių požiūriu gyvenimo būdą (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 159-164).

19. Išanalizavus aptartą medžiagą, apibūdinančią V. Z. elgesio įkalinimo įstaigoje tendencijas, darytina išvada, kad nuteistasis susiduria su sunkumais kontroliuojant savo emocijas bei siekiant užsibrėžtų tikslų teisėtais būdais, yra linkęs savo poreikiams teikti prioritetą, pasižymi manipuliatyvumu ir gynybiškumu. Nors savo kaltę padarytame nusikaltime, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pripažįsta, tačiau, darytina išvada, ne iki galo supranta savo indėlį padarytoje nusikalstamoje veikoje ir jam paskirta bausme siekiamų tikslų svarbą.

20. Nuteistasis V. Z. per visą bausmės atlikimo laiką 6 kartus nesilaikė įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos, už kurios pažeidimą nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos – keturi auklėjamieji pokalbiai ir du papeikimai. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skunde nurodomu argumentu, kad paskutinis įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas fiksuotas 2010 m. balandžio 8 d., tačiau pažymi, kad sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme turi būti atsižvelgiama ne vien į skundo autoriaus elgesį paskutiniaisiais bausmės atlikimo metais, bet įvertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskatinimai įkalinimo įstaigoje nuteistajam pradėti skirti tik nuo 2011 m. gruodžio 23 d., t. y. praėjus beveik 9 metams nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo pradžios. Iki 2023 m. kovo 30 d. nuteistajam skirti 28 paskatinimai (paskutinysis paskatinimas bylos duomenimis skirtas 2023 m. kovo 24 d.), iš jų 5 skirti už gerą elgesį (ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje), o likusieji 23 paskatinimai – už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą valstybės įmonėje (teikimo nagrinėjimo bylos l. 71-73). Aktyviau skatinimai V. Z. pradėti skirti nuo 2017 m. (2017–2020 m. skirta po tris paskatinimus kiekvienais metais), tačiau aktyviausiai – nuo 2021 m. (po keturis paskatinimus 2021 m. ir 2022 m., vienas paskatinimas skirtas 2023 m.), t. y. artėjant V. Z. atliekamos neterminuoto laisvės atėmimo bausmės dvidešimtmečiui, kuris yra laikomas formaliuoju kriterijumi svarstyti bausmės pakeitimą. Kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, skundo autoriaus pažanga, siekiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, turi būti nuolatinė ir ilgalaikė. Ši pažanga turi būti siejama ne tik su nuteistojo siekiu, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, bet ir su tikslu taip pakeisti savo elgesį, kad būtų laikomasi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstama. Nuteistojo elgesio pokyčiai turi būti susiję ne tik su jam skiriamais paskatinimais, kurie beveik išimtinai pastebimi tik nuteistojo V. Z. darbinėje srityje, bet ir netinkamo elgesio, įskaitant bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų ir rėžimo reikalavimų nesilaikymo, nebuvimo tęstinumu.

22. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, ar nuteistasis atlygino (pašalino) reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigojo ją visiškai atlyginti ar pašalinti. 2023 m. vasario 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus nurodoma, kad nuteistojo V. Z. vardu vykdomieji dokumentai negauti (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 186). Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, 2017 m. gegužės 19 d. nuteistojo V. Z. padaryto nusikaltimo bendravykdytojas D. Z. su nukentėjusiąja M. L., tarpininkaujant Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus mediatorei D. G., sudarė susitarimą, kad nuosprendžiu iš V. Z. ir D. Z. solidariai priteistos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai M. L. atlyginimas (Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu iš viso priteista 11 100 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms atlyginti ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (iš viso – 32 177 Eur)), atsižvelgus į D. Z. savanoriškai atlygintos žalos dalį, tampa asmenine D. Z. prievole (likusi priteistos turtinės ir neturtinės žalos dalis yra 29 133,91 Eur) (asmens bylos II dalis, 2 t., b. l. 88-89). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje dėstomais argumentais, kad nuteistasis V. Z. formaliai nuo 2017 m. gegužės 19 d., kuomet buvo sudarytas aptariamas susitarimo protokolas, neturi prievolės atlyginti nukentėjusiajai M. L. padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamos priteistos žalos net ir iki nurodomo laikotarpio nuteistasis V. Z. nebandė savanoriškai atlyginti, nors turėjo realią galimybę tai padaryti, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“, kur dirba iki šiol. V. Z. mokėjimai nukentėjusiajai M. L. buvo atlikti tik antstoliui pradėjus priverstinius teismo nuosprendžio, kuriuo buvo priteistas žalos atlyginimas, vykdymo veiksmus. Nuteistojo kartu su skundu pateikti atsiskaitymo lapeliai už 2018 m. gruodžio 1–31 d. ir 2019 m. kovo 1–31 d. (teikimo nagrinėjimo bylos l. 41, 42), nors ir rodo, kad aptariamais laikotarpiais iš V. Z. buvo išskaičiuotos atitinkamai 27,08 Eur ir 33,65 Eur sumos pagal vykdomuosius raštus, tačiau neleidžia teigti, kad šie išskaitymai vykdyti siekiant priverstinai išieškoti sumas būtent M. L. naudai. Net ir tuo atveju, jeigu aptariami mokėjimai būtų buvę skirti atlyginti V. Z. padaryta nusikalstama veika kilusią žalą, aptariami išskaitymai laikytini simboliniais, atsižvelgus į nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei V. Z. atliktų mokėjimų dydžio santykį, taigi neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje minimo reikšmingos padarytos žalos dydžio atlyginimo kriterijaus.

23. Nors 2017 m. gegužės 19 d. V. Z. bendravykdytojui sudarius susitarimo protokolą su nukentėjusiąja V. Z. teisiškai nebėra saistomas prievole atlyginti M. L. priteistą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau sprendžiant apie laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę galimybę bei vertinant ar iki šio laiko atlikta bausmės dalis padėjo pasiekti visų V. Z. bausmei keliamų tikslų, į aplinkybę, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų atlyginti nukentėjusiajai priteistą žalą, kuomet turėjo objektyvias galimybes tai padaryti, taip pat atsižvelgiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad išnykus V. Z. teisinei prievolei solidariai, t. y. kartu su nusikaltimo bendrininku, atlyginti žalą nukentėjusiajai, moralinė pareiga stengtis, kiek tai įmanoma, nusikaltimo, kuriuo buvo sukelti negrįžtami padariniai – trijų asmenų mirtis, atveju, sušvelninti kilusius neigiamus padarinius, neišnyksta. Taigi, neatlygintų civilinių ieškinių nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas keisti laisvės atėmimo iki galvos bausmę į švelnesnę bausmę. Nuteistajam nerodant pastangų savanoriškai ir geranoriškai prisidėti prie kilusios žalos atlyginimo, sušvelninant dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusias pasekmes, nesidomint ar atlyginta padaryta žala, negalima daryti išvados, kad V. Z. visa apimtimi suprato savo padarytų teisei priešingų ir pavojingų veiksmų sukeltus padarinius ir siekė juos ištaisyti. Taigi negalima padaryti išvados, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį.

24. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-1-719/2020). Pagal EŽTT jurisprudenciją įkalinimo, įskaitant įkalinimą iki gyvos galvos, vienu iš tikslų yra ir nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsniu suderinimas tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotą nuo visuomenės, jis turi būti paleistas į laisvę. Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, neribotą laiką, kai tai būtina visuomenės saugumui užtikrinti.

25. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog net esant nustatytai žemai V. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat teigiamai vertinamoms nuteistojo pastangoms keisti savo elgesį, šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme yra dar per anksti. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. Z. padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu bei socialinio tyrimo išvadoje išskirti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai vis dar rodo pakankamai aukštą nuteistojo pavojingumą. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad bausmę pakeitus terminuotu laisvės atėmimu V. Z., būdamas laisvėje, nekels grėsmės visuomenei. Atsižvelgus į tai, negalima teigti, kad nuteistojo iki šiol atlikta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalimi buvo pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje ir EŽTT jurisprudencijoje įvardyti bausmei keliami tikslai, įskaitant tikslą paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nepaisant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nuteistojo pažanga, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti tęsiama, taip pat būti nukreipta į 2023 m. sausio 19 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-471 nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie gali bei privalo būti eliminuoti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

TeisėjaiJolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis