- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-9367-287/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00435-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir V. P. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. B. kreipėsi su prašymu į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti po jos brolio P. D. mirties. Pareiškime nurodė, kad V. P. yra jos sesers Irenos N. P., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Ji turėjo dar vieną seserį – O. G., mirusią (duomenys neskelbtini), kuri vaikų neturėjo. Jos brolis P. D., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jis vaikų neturėjo. 2021 m. balandžio mėnesį pas ją į namus atvažiavo sūnėnas V. P. ir pasakė, kad yra palikimas ir kad iki mirties jos brolis P. D. turėjo žemės ir kad ji turi važiuoti tvarkyti palikimą, nes daugiau nėra kam jo priimti bei atvežė žemės dokumentus – 2014 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad V. P. ir P. D. priklauso po 144/288 dalį iš 2,8800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. Kadangi ji yra (po brolio P. D. mirties kitų įpėdinių nėra) ketvirtos eilės įpėdinė, 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Pakruojo rajono 1-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po P. D. mirties. Notarė atmetė jos prašymą dėl palikimo priėmimo po P. D. mirties, nes ji pareiškimą pateikė praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Be to, notarė pateikė liudijimą, kad Pakruojo rajono 1-jame notarų biure paveldėjimo byla po P. D. mirties nėra užvesta, niekas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo nėra kreipęsis. Po P. D. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas - 144/2880 dalys iš 2,8800 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos krikšto sūnus V. P. pasakė, kad yra likusi brolio P. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini), žemė ir reikia kreiptis į teismą. Po brolio mirties nesikreipė dėl palikimo, nes nežinojo, kad brolis turi turto. Brolis buvo nevedęs, vaikų neturėjo, gyveno atskirai, todėl retai su juo bendravo ir nežinojo apie turimą žemę. Žemė yra Pakruojo r., (duomenys neskelbtini). Prašymą palaiko.
Suinteresuotas asmuo V. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. P. nurodė, kad apie dėdės žemę sužinojo, tik po savo tėvų mirties, nes tas žemės sklypas buvo bendras su jo mamos I. N. P. žemės sklypu. Pareiškėja apie žemės sklypą nieko nežinojo ir sužinojo, kai jis jai pasakė. Su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui įvertinus pareiškėjos nurodomas priežastis, kaip svarbias, neprieštarauja, kad prašymas būtų tenkintinas.
Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. D. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą P. D. palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. D. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo, jo tėvai ir dvi seserys mirę, gyva tik sesuo – pareiškėja. Testamento sudaręs nebuvo. Nesant pirmos, antros bei trečios eilės įpėdinių pagal įstatymą, jo turtą paveldėti teisę įgijo sesuo – pareiškėja I. B. (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančios valstybės įmonės Registrų centro informacijos, mirusysis savo vardu turėjo registruotą žemės sklypo 144/2880 dalį iš 2,8800 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja I. B., kaip vienintelį argumentą dėl ko nustatytais terminais nesikreipė dėl palikimo priėmimo nurodė, tai, kad nežinojo, jog jos miręs brolis turėjo savo vardu registruoto turto. Teismas iš esmės sutinka su šiuo argumentu, nes iš byloje išdėstytų aplinkybių, matyti, jog pareiškėja retai bendravo su mirusiu broliu ir nežinojo apie jo turtinę padėtį, o kreipimasis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo reikalauja papildomų išlaidų, todėl manant, kad palikėjas jokio turto neturi, nesikreipti į notarų biurą yra logiška. Faktą, kad pareiškėja nežinojo apie jos mirusio brolio vardu registruotą turtą teismo posėdžio metu patvirtino byloje dalyvavęs suinteresuotas asmuo V. P.
Šiuo atveju terminas palikimui priimti praleistas žymiai, tai yra, po pareiškėjos brolio P. D. mirties praėjo 20 metų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos elgesį, tai yra į tai, jog pareiškėja 2021 m. balandžio mėnesį sužinojusi apie brolio iki mirties turėtą turtą, nedelsdama kreipėsi į Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarę, o šiai netenkinus prašymo dėl palikimo priėmimo, į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, vertina jį kaip pakankamai rūpestingą.
Paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Nagrinėjamu atveju niekas dėl palikimo, likusio po P. D. mirties, nesikreipė, kitas galimas įpėdinis V. P. prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė, suinteresuoti asmenys: Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kad teigiamas sprendimas galėtų sukelti kokias neigiamas pasekmes jų interesams, todėl nenustatyta, kad teigiamu teismo sprendimu būtų pažeisti kitų suinteresuotų asmenų interesai.
Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir I. B. pareiškimas tenkintinas ir atnaujintinas terminas palikimui atsiradusiam po P. D. mirties priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos I. B. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui priimti po jos brolio P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.