- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-718-368/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00049-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Telšių rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00049-2012-4
2012 m. lapkričio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei Telšių rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims Telšių rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Telšių vandenys“, UAB „Šiaulių hidroprojektas“ dėl civilinių (nuosavybės) teisų gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovę Telšių rajono savivaldybę iškelti Telšių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės centrinės dalies vandentiekio, nuotekų tinklų ir vandenvalos įrenginius iš jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad E. G. 2003-09-11, pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 12.3300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004-08-19 Telšių rajono savivaldybės administracijos nuolatinė statybos komisija pasirašė projekto tikrinimo protokolą Nr. 526 dėl Telšių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės centrinės dalies vandentiekio, nuotekų tinklų ir vandenvalos įrenginių techninio projekto, kurį rengė trečiais asmuo AB „Šiaulių hidroprojektas“. Pažymėjo, kad projektas suderintas be pastabų. Pasirašius šį projektą atsakovei leista įrengti valymo įrenginius minėtoje vietoje, o kartu ir jai priklausančiame sklype. Teigia, kad vandentiekio, nuotekų tinklų ir vandenvalos įrenginių projektas nebuvo derintas nei su ja, žemės sklypo savininke, nei su kitais kaimyninių sklypų savininkais. 2005-06-10 valymo įrenginiai buvo pastatyti, pripažinti tinkamais naudoti. Tvirtino, kad 2008-07-18 dovanojimo sutartimi perėmė visas su žemės sklypo valdymu ir naudojimu susijusias teises ir pareigas. Ieškovės manymu, valymo įrenginiai turi neigiamą poveikį žemės sklypui, sklypo vertė žymiai sumažėjusi. Dėl nuolatinės sklypo drėgmės ieškovė nebegali savo nuožiūra savo poreikiams naudoti šio 0,1500 ha žemės sklypo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad K. G., atstovaudama žemės sklypo savininkės E. G. interesams, tik 2006-10-06 kreipėsi su pareiškimu išmokėti 40 000 Lt vienkartinę kompensaciją ir mokėti po 1000 Lt periodinę kompensaciją kas mėnesį iki servituto pabaigos. Sprendė, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai servitutiniai santykiai, ir tai konstatavo pati ieškovė, todėl, teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai rėmėsi CK 4.99 straipsniu. Pažymėjo, kad E. G., įsigydama žemės sklypą ir veikdama kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, žinojo ar turėjo žinoti padėtį, jog toje žemėje yra atviras vandens nuotekų griovys ir įrengti (duomenys neskelbtini) miestelio lietaus nuotekų įrenginiai, ir dėl to yra apsunkintas naudojimasis žemės dalimi. Atkreipė dėmesį, kad vandenvalos įrenginių vandens kiekis, patenkantis į atvirąjį vandens nuotekų griovį, esantį ieškovės žemės sklype, sudaro tik 10-ąją dalį visų gamtinių nuotekų. Teismo vertinimu, įrenginys turi ypatingą visuomenei reikšmę, todėl atsakovas pagrįstai gina viešąjį interesą. Pabrėžė, kad, remiantis CK 4.129 straipsniu, be nuostolių atlyginimo, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu tarnaujančio daikto savininkui gali būti nustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija, mokėtina viešpataujančiojo daikto savininko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) J. G. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevisapusiškai įvertino įrodymus, neištyrė visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai nepridėjo prie bylos papildomų įrodymų. Tvirtinama, kad atsakovės Telšių rajono savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių hidroprojektas“ atstovai pripažino padarytus pažeidimus, tačiau atsakovė geranoriškai nesprendžia konfliktinės situacijos. Pažymima, kad teismas, gindamas viešąjį interesą, pažeidė apeliantės teisės ir teisėtus interesus. Apeliantės nuomone, įvykus avarijai, jai nebus atlyginta žala.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Telšių rajono savivaldybė prašo skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pabrėžiama, kad ieškovė įrodymais nepagrindė nurodytų aplinkybių, kad vandenvaldos įrenginiai daro neleistiną poveikį žemės sklypui. Tvirtinama, kad E. G. 2003-09-11 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama žemės sklypą žinojo, jog žemės sklype įrengti (duomenys neskelbtini) miestelio lietaus nuotekų įrenginiai, ir naudojimasis sklypo dalimi yra apsunkintas. Atkreipia dėmesį, kad teiks teismui ieškinį dėl servituto nustatymo.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Šiaulių hidroprojektas“ teigia, kad nėra pagrindo naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimo. Atsiliepime nurodo, kad griova ir stačiais šlaitais tekantis vanduo nedaro jokios įtakos aplinkinės žemės būklei. Pažymi, kad paviršutinių vandenų kolektorius buvo įrengtas prieš atkuriant nuosavybės teises į ieškovės žemės sklypą, ir ieškovė žinojo apie nustatytus apribojimus sklypui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (ieškovės) J. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės negatorinis ieškinys, pareikštas siekiant apginti jos, žemės sklypo savininkės, teises, įpareigojant iškelti Telšių rajono (duomenys neskelbtini) gyvenvietės centrinės dalies vandentiekio, nuotekų tinklų ir vandenvalos įrenginius, yra pagrįstas ir teisėtas.
Byloje nustatyta, kad apeliantė yra žemės sklypo, kuriame įrengti atsakovei priklausantys vandenvalos įrenginiai, savininkė (5–6, 21–22 b. l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo objektas – vandentiekio, nuotekų tinklų ir vandenvalos įrenginiai – skirtas (duomenys neskelbtini) miestelio dalies gyventojų poreikiams tenkinti, t. y. dalis šio miestelio gyventojų yra prijungę savo nuotekų sistemas prie centrinės nuotekų šalinimo ir valymo tinklų. Apeliantė taip pat neginčija ir atsakovės nurodytų aplinkybių, kad dar prieš 2003-09-11 žemės pirkimo-pardavimo ir 2008-07-18 dovanojimo sutarčių sudarymo žemės sklype buvo (duomenys neskelbtini) miestelio atviras vandens nuotekų griovys ir žemės sklypui buvo nustatyti apribojimai ir jog vandenvalos įrenginių vandens kiekis patenkantis į atvirąjį vandens nuotekų griovį, esantį ieškovės žemės sklype, sudaro tik 10-ąją dalį visų gamtinių nuotekų (5, 36 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio, be kita ko, rėmėsi viešuoju interesu. Apeliantės manymu, jos nuosavybės ir valdymo teisės negali būti ribojamos.
Pagal LR Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o šio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.
LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir šio įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą (1 straipsnis). Šiame įstatyme įtvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslai (3 straipsnis): 1) užtikrinti, kad kuo daugiau asmenų galėtų apsirūpinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir pagal aplinkosaugos reikalavimus tvarkyti nuotekas; 2) užtikrinti, kad visoje šalies teritorijoje viešasis vandens tiekimas būtų vykdomas laikantis nustatytų reikalavimų; 3) didinti viešojo vandens tiekimo ūkio efektyvumą užtikrinant nepertraukiamą ir ilgalaikį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą visoje šalies teritorijoje; 4) sukurti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams (vartotojams), ir vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam vandens tiekimui tinkamai vykdyti, padengimą bei principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą; 5) užtikrinti abonentų (vartotojų) ir vandens tiekėjų teisėtų interesų apsaugą bei ginti vartotojų teise.
Iš prieš tai minėto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad atsakovė vandentiekio, nuotekų tinklų ir vandenvalos įrenginius įrengė siekdama patenkinti visuomenės dalies būtinuosius poreikius ir užtikrinti viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės teisės ir interesai negali nusverti viešojo, visuomenės dalies, intereso, tačiau pažymi, jog tai nereiškia, kad apeliantė negali savo galbūt pažeistas teisės ginti kitais CK nustatytais būdais. Tai iš esmės pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atkreipęs dėmesį į servituto nustatymo ir dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo nuostatas (CK 4.124–4.129 str.).
Priešingai, nei skunde teigia apelianė, jog atsakovė geranoriškai nesprendžia konfliktinės situacijos, bylos medžiaga patvirtina, kad tiek 2007-10-25, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai bandė ginčą išspęsti taikiai, tačiau ieškovės netenkino kompensacijos dydis (10, 50, 58, 62–64 b. l.). Kolegija atkreipia dėmesį tai, kad nuostolių (žalos) dydis turi būti įrodytas, tai konstatavo ir Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. sprendime atmetęs ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip neįrodytą (civilinė byla Nr. 2-127-344/2010). Kolegija plačiau neanalizuoja prieš tai minėtų aplinkybių, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos skundo dalyku, kaip ir skundo teiginiai dėl nuostolių (žalos), atsiradusių dėl įrenginių galimų avarijų, atlyginimo.
Kolegijos vertinimu, tai, jog apeliantė turi kitokią nuomonę, vertindama byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Kolegija nelaiko būtinu įvertinti apeliantės skundo teiginius dėl pateiktų įrodymų nepridėjimo, kadangi šis klausimas buvo jau išspęstas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. teismo posėdyje (75–76 b. l.).
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.