Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiima individualia veikla, neteistas, 2020-05-05 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281-1 str. 1 d. pagal laidavimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. Z. 2023 m. liepos 2 d. apie 3.37 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino nukentėjusiai I. V. priklausantį automobilį ,,Toyota Prius" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu vieną kartą trenkė į automobilio galinį kairį šoną ir taip išdaužė automobilio galinį kairės pusės trikampį stiklą, 64,65 eurų vertės, bei įlenkė galinį kairės pusės sparną, 609,40 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – I. V. turtą - automobilį ,,Toyota Prius" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis E. Z. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, gailėjosi. Paaiškino, kad 2023 m. liepos 2 d. trenkė, galimai su kumščiu ar kokiu daiktu, į nukentėjusios automobilį Toyota Prius, padarė šio automobilio sugadinimus. Nepamena su kuo trenkė konkrečiai ir kokius sugadinimus padarė, nes buvo neblaivus. Neblaivumas įtakojo jo veiksmus, nes jei būtų buvęs blaivus taip nebūtų pasielgęs. Pripažįsta kaltinime nurodytus automobilio sugadinimus, kad išdaužė stiklą trenkdamas, atsiprašo nukentėjusios, labai gailisi dėl savo veiksmų, išvadas padarė, daugiau alkoholio nevartoja.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusio asmens ir liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuroras ir gynėjas, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. 2023-07-03 I. V. pareiškime parodė, kad liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) pavėžėjo platformoje gavo iškvietimą E. vardu, 2:58 val. (duomenys neskelbtini), kelione baigta 3:37 val. (duomenys neskelbtini). Atvykus vyriškis įlipo su degtinės buteliu rankoje, gerokai apgirtęs. Kelionės galutinis adresas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), bet su kažkuo pakalbėjęs telefonu paprašė pakeisti kelionės tikslą ir nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Taip ir padarė. Vykstant nurodytu adresu, įpusėjus kelionei keleivis pradėjo darytis agresyvus, nesukalbamas su nuotaiku kaita. Nenuspėjamas. Į keliones pabaigą bandė imti vairą, paprašius liautis, pradėjo kišti šviečiantį telefoną prie veido ir įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais. Pasakė, kad jai tai trukdo vairuoti. Trumpam sustojo, kol keleivis nusiramins. Tada tęsė kelionę. Po keletos minučių pravažiavus (duomenys neskelbtini) ženklą, pasakė sustoti stotelėje. Tuomet palikęs daiktus išlipo iš automobilio, prie jo priėjo kažkoks kitas vyriškis. Kažką greitai šnektelėjo ir vėl atsisėdo į automobilį. Sakė važiuojam. Ji jam pasakė, jog nenori jo daugiau niekur vežti ir paprašė pasiimti daiktus ir išlipti. Nenoromis jis išlipo. Trenkė dureles. Jai grįžti į (duomenys neskelbtini) reikėjo apsisukti. Apsisukinėjant išgirdo smūgį. Galvojo gal kažkur įspyrė ar trenkė su ranka. Nekreipė dėmesio ir stengėsi greitai pasišalinti iš vietos. Buvo stipriai išsigandusi. Tik grįžusi į (duomenys neskelbtini) ir išlipus iš automobilio, jį apžiūrėjus pamatė, jog automobilis apgadintas. Prie pareiškimo pridedamos fotonuotraukos ir sąmata. (b.l. 8-24)

5. 2023-07-13 liudytoja I. V. parodė, kad šiuo metu ji vykdo individualią veiklą ir ,, (duomenys neskelbtini)" platformoje dirba pavežėja. Dirba su jai priklausančiu automobiliu ,,Toyota Prius" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų laidos. 2023-07-02 02.58 val. ,, (duomenys neskelbtini)" platformoje gavo pranešimą apie registruotą užsakymą. Buvo registruotas kliento paėmimas, adresu (duomenys neskelbtini). Klientas užsakęs šią paslaugą buvo pasivadinęs vardu E.. Minėtame užsakyme buvo informacija, kad minėtas klientas atsiskaitys grynaisiais pinigais. Daugiau jokios informacijos apie klientą ,, (duomenys neskelbtini)" platformoje jai pateikta nebuvo ir apie klientą informacijos daugiau ji neturi. Kadangi ji buvo netoliese po 3 minučių ji privažiavo prie užsakyme nurodyto adreso t. y. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo stovėjo lauke. Vyras buvo iki 35 metų amžiaus, 180 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Ant galvos dėvėjo šviesią kepuraitę su snapeliu. Dėvėjo tamsius šortus ir apsirengęs raudoną maikutę. Jokių išskirtinių požymių nurodyt negali, kadangi buvo tamsu ir ji negalėjo įsižiūrėti į minėtą asmenį. Pamačiusi minėtą asmenį ji jį atpažintų. Jai privažiavus minėtas asmuo įlipo į jos automobilio galinę dalį. Įlipęs į automobilį minėtas asmuo rankoje turėjo degtinės butelį. Užsakyme buvo parašyta, kad asmenį reikės nuvežti (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vežant jį link nurodytos gatvės asmuo paprašė jį vežti ne į (duomenys neskelbtini), bet į (duomenys neskelbtini). Ji programėlėje surado minėtą (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo pradėjo važiuoti į minėtą vietą. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jis jos paprašė sustoti ties autobusų stotele. Jai sustojus stotelėje asmuo išlipo iš automobilio ir nuėjo prie automobilio galinės dalies. Išlipęs jis automobilyje buvo palikęs savo piniginę ir degtinės butelį, todėl asmeniui išlipus ji nenuvažiavo. Minėtam asmeniui išlipus iš automobilio ir stovint už automobilio galinės dalies, prie jo priėjo dar kažkoks asmuo. Iš kur jis atėjo ji nematė. Atėjusio asmens ji apibūdinti negali, kadangi buvo tamsu. Pokalbis tarp asmenų užtruko kelias minutes. Pokalbio tarp asmenų ji negirdėjo. Po įvykusio pokalbio tas pats asmuo vėl įlipo į jos automobilį. Jis norėjo, kad ji jį nuvežtų atgal į (duomenys neskelbtini), bet ji jam pasakė, kad jo neveš ir paprašė jo susirinkti savo daiktus ir išlipti iš automobilio. Pasakė jam, kad kelionė baigta, kad jo neveža. Asmuo susirinko savo daiktus ir išlipo. Už kelionę minėtas asmuo nesusimokėjo. Už kelionę jis buvo jai skolingas. Kiek tiksliai skolingas ji šiuo metu pasakyti negali. Koks minėto kliento skolos dydis nurodys tolimesnio tyrimo eigoje, kai gaus atsakymą iš ,,(duomenys neskelbtini)" platformos. Asmeniui išlipus iš automobilio ji į priekį pavažiavo apie 5 - 10 metrų ir apsisukusi pradėjo važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). Jai apsisukus ir važiuojant į (duomenys neskelbtini) ji privažiavo buvusį klientą jis stovėjo vienas. Pravažiuojant pro jį ji išgirdo smūgio į automobilį garsą. Smūgio garsas buvo duslus. Kas ir ką metė ji nematė. Buvo nakties metas ir po konflikto su asmeniu ji buvo išsigandusi ir todėl skubėjo į (duomenys neskelbtini). Dėl minėtos priežasties po įvykio automobilio ji neapžiūrėjo ir jokių apgadinimų ji nematė. Išvažiavusi iš (duomenys neskelbtini), ji iš karto nuvažiavo į ,, (duomenys neskelbtini)" degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio ir jį apžiūrėjo. Pastebėjo, kad yra įlenktas kairės pusės galinis sparnas viršutinėje dalyje bei suskilęs ir sueižėjęs stiklas esantis kairės pusės galiniame sparne. Ji padarė nurodytų apgadinimų foto nuotraukas, kurias pridėjo prie savo rašyto pareiškimo. Jai padaryta 1222 eurų turtinė žala. Policijos dėl jos rašyto pareiškimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, surasti minėtą asmenį, įpareigoti jį atlyginti patirtus nuostolius ir jį nubausti įstatymo numatyta tvarka.(b.l. 35-38)

6. 2023-07-14 liudytoja I. V. liudytojo papildomos apklausos metu parodė, kad savo parodymus duotus ankstesnės apklausos metu prisimena ir juos patvirtina. Atliekamam tyrimui papildomai nori parodyti, kad 2023-07-03 ji raštu kreipėsi į ,,(duomenys neskelbtini)" platformos administratorių ir pranešė, kad su ,,(duomenys neskelbtini)" klientu 2023-07-02 įvyko incidentas, kurio metu ,,(duomenys neskelbtini)" klientas apgadino jai priklausantį automobilį ir ,,(duomenys neskelbtini)" platformos administratoriaus paklausė, kas atlygins jos patirtą žalą. 2023-07-04 iš ,,(duomenys neskelbtini)" platformos administratoriaus gavo atsakymą, kad dėl žalos atlyginimo ir situacijos sprendimo ,,(duomenys neskelbtini)" keleivis sutiko pasidalinti savo kontaktu. ,,(duomenys neskelbtini)" jai parašė 2023-07-02 kliento telefono numerį (duomenys neskelbtini). Ji pati nurodytu telefono numeriu neskambino ir su asmeniu dėl žalos atlyginimo nebendravo. Su asmeniu dėl jos patirtos žalos bendravo jos sutuoktinis R. V.. Tyrimui yra davusi parodymus, kad klientas kurį vežė 2023-07-02 naktį jai už paslaugą buvo nesumokėjęs. 2023-07-14 iš ,,(duomenys neskelbtini)" platformos gavo atsakymą, kad minėtas klientas už pavežimo paslaugą jai yra skolingas 29.90 centų. Minėto pranešimo kopiją tyrimui pateiks. (b.l. 53-57)

8. 2023-11-10 liudytojas M. K. parodė, kad E. Z., 27 metų amžiaus, pažįsta nuo darželio laikų, nes gyveno netoli vienos kito (duomenys neskelbtini). Iki 2023 metų liepos mėnesio palaikė ryšius, bet šiuo metu su asmeniu nebendrauja, yra susipykę, todėl prieš atvykstant pas ikiteisminio tyrimo tyrėją su E. susisiekęs nebuvo ir jo neinformavo apie apklausą. Susipykę yra dėl asmeninių santykių su mergina, dar iki to jų draugystės ryšiai blėso. Telefono numeris, kuris nurodytas jo asmens duomenų pažymoje, priklauso įmonei, kurioje dirba. Neneigia, kad 2023-07-02 kelinta valanda buvo tikrai nepasakys, bet nakties metu bendravo su minėtu E., bet tikrai negali atsakyti ką konkrečiai kalbėjo su pastaruoju, bet kaip ir minėjo iki to laiko palaikė ryšius ir galimai bendravo apie nieko konkretaus, kadangi mėgsta užsibūti prie kompiuterio, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, todėl užsibūna iki vėlumos. Apie minėtos nakties įvykius jam E. nieko nepasakojo. Ikiteisminio tyrimo tyrėjos klausimas: Telefoninio pokalbio metu, kuomet ikiteisminio tyrimo tyrėja nurodė, kad būsite kviečiamas į apklausą, kuri susijusi su E. Z., jūs paklausėte, ar tai susiję su pavėžėju, nurodėte, kad E. tą naktį susimušė su draugu, prašau nurodyti konkrečias aplinkybes ir iš kur žinote šią informaciją. Atsakymas: Susimaišė, nes kalbėjo darbo metu. Daugiau nieko paaiškinti neturi. (b.l. 66-69)

9. 2023-07-14 Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą nusikaltimo įrankių, priemonių ar pėdsakų nerasta. Įvykio vieta vaizdo fiksavimo kameromis nestebima. Sudaryta fotolentelė.(b.l. 25-32)

10. 2023-10-31 tarnybiniame pranešime dėl mobilaus ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini) sujunginių duomenų analizės nurodyta, kad išanalizuoti E. Z., mobilaus ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini) sujunginių duomenys laikotarpiu nuo 2023-07-02 00.00 val. iki 2023-07-02 23.59 val. (b. l. 77-79).

11. 2023-07-13 Kitų objektų apžiūros protokolu, adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme apžiūrėtas automobilis ,,Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio kairės pusės galinę dalį, žemiau stiklo, matyti automobilio kėbule esantis įlinkimas. Virš minėto įlinkimo, žemiau juodos spalvos rėmo matyti dažų įtrūkimas. Apžiūrint minėto automobilio kairės pusės galinę dalį matyti stiklinis langas esantis kėbulo viršutinėje dalyje. Stiklas yra sutrūkinėjęs. Lango apatinėje dalyje matyti įdaužos centras. Apžiūrint automobilį nusikaltimo įrankių, priemonių nerasta ar pėdsakų nerasta. Apžiūrėjus automobilį daugiau tyrimui vertingos informacijos negauta. Sudaryta fotolentelė.(b.l. 84-92)

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija apie užsakovo kontaktus – E., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). (b.l. 95-96)

13. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymą, kad kada atsidaro pavėžėjo paslaugas teikiančio automobilio durelės, kada šios užsidaro ar kada transporto priemonė patiria smūgį į kėbulą, nėra fiksuojama. (b.l. 99)

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į užklausimą, kad įmonė neturi duomenų apie numerio (duomenys neskelbtini) įsigijimo vietą ir laiką. Taip pat informavo, kad numerio (duomenys neskelbtini) sąskaita pildyta nebuvo, todėl pateikti prašomos informacijos galimybės neturi. (b.l. 102)

15. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė TOYOTA PRIUS, pirmos reg. data (duomenys neskelbtini), varikl. tūris 1497 kub. cm, 1497, varikl. galia 57 kW, detalių, t. y. galinio kairės pusės trikampio stiklo bei galinio kairės pusės sparno, kainas, atitinkamai 64,65 Eur ir 609,40 Eur. (b.l. 105-107)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

16. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

17. Byloje paties kaltinamojo E. Z. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis: nukentėjusios, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, automobilio apžiūros protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. E. Z. 2023 m. liepos 2 d. apie 3.37 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino nukentėjusiai I. V. priklausantį automobilį ,,Toyota Prius" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu vieną kartą trenkė į automobilio galinį kairį šoną ir taip išdaužė automobilio galinį kairės pusės trikampį stiklą, 64,65 eurų vertės, bei įlenkė galinį kairės pusės sparną, 609,40 eurų vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – I. V. turtą - automobilį ,,Toyota Prius" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jis savo aktyviais veiksmais sugadino svetimą kilnojamąjį daiktą - automobilį, trenkdamas į automobilio galinį kairį šoną ir išdauždamas automobilio galinį kairės pusės trikampį stiklą, dėl ko minėtas automobilis neteko dalies savo ekonominės vertės, atkūrimo – remonto sąnaudos 674,05 Eur. Kaltinamojo veiksmų padarinys - sugadintas svetimas turtas, turtinė žala 674,05 Eur. Kaltinamojo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. Z. veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

18. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Z., jo gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusioji I. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog susitaikė su E. Z., jis jos atsiprašė, atlygino sutartą žalą, sutinka, kad kaltininkas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

19. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. Z., veikdamas tyčine kaltės forma, padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą pagal pavojingumą prie nesunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji jam atleido, prašė bylą nutraukti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas kaip pripažino teismo posėdžio metu pats kaltinamasis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Z. praeityje neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius nebuvo atleistas, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 6 kartus, bet už nešiurksčius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos, dirba, Priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose neregistruotas. Šių aplinkybių visuma liudija kaltinamojo nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ir logiškai suponuoja kaltinamąjį vertinti teigiamai kaip atsakingą asmenybę, siekiančią laikytis įstatymų, o ne kaip sistemingą piktybišką įstatymų pažeidėją.

21. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (nežymus sveikatos sutrikdymas), įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas keletą kartų per penkerius metus administracine tvarka, tačiau negalima laikyti, kad kaltinamasis yra piktybiškas pažeidėjas, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo priežastis, susijusias su pavartoto alkoholio įtaka, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl žalos atlyginimo).

22. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, susitaikė su byloje nukentėjusiąja pripažinta I. V., tai patvirtina pateiktas rašytinis susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aktas, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog E. Z. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pripažintina, kad yra visos sąlygos E. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

23. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, padedančios užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu bei tai, kad kaltinamasis dirba, įvertinus atlygintos žalų dydį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. Dėl civilinio ieškinio

24. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

25. Civilinė ieškovė I. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog savo valia pasirašė susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aktą, pagal kurį sutartą 700 Eur žalą kaltinamasis jai atlygino, todėl ji atsisako pareikšto civilinio ieškinio dėl 1222 Eur žalos priteisimo.

26. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (pareiškėjas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ v. EulerHermesKreditversicherungs-Aktiensgesellschaft, bylos Nr. 3K-3-629/2013).

27. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė teisiamojo posėdžio metu atsisakė civilinio ieškinio, nurodydama, kad ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad nenustatyta, jog ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys), ieškinio atsisakymas dėl ieškinio reikalavimų priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

28. Šiuo atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė dėl žalos atlyginimo, sudarė rašytinį susitarimą, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos iš esmės neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl pateiktas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas (CPK 2 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

29. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio paskelbimo, o nuosprendį paskelbus, panaikintina kaip nereikalinga (BPK 139 straipsnis).

30. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, E. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2024 m. balandžio 5 d. susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aktą, pagal kurį:

„E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), toliau šiame akte vadinamas Kaltininku, ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini), toliau šiame akte vadinamas Nukentėjusiąją, Nukentėjusioji ir Kaltininkas kartu šiame akte vadinami Šalimis, susitarė:

1.1. Šiuo susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo aktu (toliau - aktas) Kaltininkas pripažįsta nusikalstamais veiksmais padaręs Nukentėjusiajai turtinę žalą bei sutinka ją atlyginti.

1.2. Kaltininkas pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-807-1023/2024 nustatytoje vietoje ir laiku padarė nusikaltimą numatytą KR BK 187 str. 1 d., t. y. sugadino nukentėjusiosios turtą, jos atsiprašo ir prašo taikytis, o Nukentėjusioji atsiprašymą priima ir taikytis sutinka.

2.1. Kaltininkas ir Nukentėjusioji sutaria, kad nusikalstamais veiksmais Kaltininkas padarė 700 eurų (septynių šimtų eurų) turtinę žalą ir kaltininkas nukentėjusiajai pinigus sumoka šio akto pasirašymo metu bankiniu pavedimu į nukentėjusiosios sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.2. Nukentėjusioji pareiškia, kad kaltininkas jos atsiprašė, atsiprašymą priima ir jie susitaiko.

2.3. Nukentėjusioji pareiškia, kad susitarė su Kaltininku dėl žalos atlyginimo sąlygų, todėl Kaltininkui įvykdžius šį susitarimą, kitų pretenzijų Kaltininkui nebeturės.

2.5. Kaltininkas pareiškia, kad nurodytą pinigų sumą, kuria buvo įvertinta padarytoji žala, moka savo noru, niekieno neverčiamas, jokių ir pretenzijų Nukentėjusiajai neturi.

2.6 Nukentėjusioji pareiškia, kad ji savanoriškai priima Kaltininko atsiprašymą, jokio spaudimo iš Kaltininko pusės ar kitų asmenų jam daroma nebuvo, o aktą pasirašo savanoriškai, bei sutinka, jog esant įstatyme numatytiems pagrindams kaltininkas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str.

Šis aktas surašytas 3 egzemplioriais lietuvių kalba - po vieną šalims ir Kauno apylinkės teismui“.

Priimti ieškovės I. V. ieškinio E. Z. dėl žalos atlyginimo, atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio paskelbimo, jį paskelbus, panaikinti.

Išaiškinti E. Z., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.