- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-235-493/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01009-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. L., J. K.
- Advokatai
- Vytenis Gubavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K. ir G. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
J. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 71 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 941,50 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, kad įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamosios bylos dalis, kurioje J. K. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
G. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei BK 71 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 941,50 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyta, kad įmoka turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamosios bylos dalis, kurioje G. L. kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. K. nuteista už tai, kad apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą UAB „L.“ naudai, t. y. ji būdama UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktore 2009 m. sausio 9 d. – 2010 m. liepos 26 d. laikotarpiu, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, t. y. grąžintiną 25 970,51 eurų (89 670,97 Lt) pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) UAB „L.“ naudai, o būtent:
1.1. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 386,62 eurų (1 334,91 Lt) sumai, pagal 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 4624,96 eurų (15 969,07 Lt) sumai, pagal 2010-04-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 2012,28 eurai (6 948 Lt) sumai, pagal 2010-04-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1121,84 eurų (3 873,50 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų viso už 8145,70 eurų (28 125,48 Lt), iš kurių 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grąžintiną 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.2. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1778,48 eurų (6 140,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 499,59 eurų (1 725 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 319,45 eurų (1 103 Lt) sumai, pagal 2010-03-22 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 557,94 eurų (1 926,46 Lt) sumai, pagal 2010-03-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 341,03 eurų (1 177,50 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 3496,50 eurų (12 072,71 Lt), iš kurių 606,83 eurų (2 095,26 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grąžintiną 606,83 eurų (2 095,26 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.3. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 240,60 eurų (830,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 543,04 eurų (1 875 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 783,64 eurus (2 705,75 Lt), iš kurių 136 eurai (469,59 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grąžintiną 136 eurų (469,59 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.4. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 915,63 eurų (3 161,49 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 915,63 eurus (3 161,49 Lt), iš kurių 158,91 eurai (548,69 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grąžintiną 158,91 eurų (548,69 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.5. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 771,46 eurų (2 663,69 Lt) sumai, pagal 2010-03-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 271,62 eurų (937,86 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų už 1043,08 eurų (3 601,55 Lt), iš kurių 181,03 eurų (625,07 Lt ) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai nurašė statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grąžintiną 181,03 eurų (625,07 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.6. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką J. K. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1643,42 eurų (5 674,42 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1413,03 eurų (4 878,91 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1733,28 eurų (5 984,66 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 2004,77 eurų (6 922,08 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 5547,29 eurų (19 153,70 Lt) sumai, pagal 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 2280,61 eurų (7 874,49 Lt) sumai, pagal 2010-04-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1171,62 eurų (4 045,38 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų viso už 15794,03 eurus (54 533,64 Lt.), iš kurių 2741,11 eurai (9 464,52 Lt.) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai nurašė didelius statybinių medžiagų kiekius, kurie nebuvo panaudoti parduotuvės įrengimui, todėl apgaule įgijo grąžintiną 2741,11 eurų (9 464,52 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.7. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrą dokumentą – 2010-01-20 statybos rangos sutartį Nr. 2010-01-20, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „Ž.“, atstovaujamas direktoriaus J. M., įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ elektros instaliacijos montavimo darbus, parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudojant žinomai netikrą 2010 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 15 apie tariamai UAB „Ž.“ atliktus darbus ir panaudojant žinomai netikrą 2010-02-26 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 23 560 eurų (81 348,00 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „Ž.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grąžintiną 4947,60 eurų (17 083,08 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.8. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrą dokumentą – 2009-07-14 rangos sutartį Nr. 9/07, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.“, atstovaujamas direktoriaus G. L., įsipareigojo atlikti užsakovui, UAB „L.“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimą bei panaudojant žinomai netikrą 2009-07-14 sąmatą prie rangos sutarties ir 2009-07-24 atliktų darbų aktą, apie tariamai atliktus darbus, ir panaudojant žinomai netikrą 2009-07-24 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 24559,60 eurų (84 799,40 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grąžintiną 3921,28 eurų (13 539,40 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.9. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrą dokumentą – 2009-09-12 rangos sutartį Nr. 9/14, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.”, atstovaujamas direktoriaus G. L. įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimą, bei panaudojant žinomai netikrą 2009-09-12 sąmatą prie rangos sutarties Nr. 9/14, ir 2009-09-20 atliktų darbų aktą, apie tariamai atliktus darbus, ir panaudojant žinomai netikrą 2009-09-21 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 18787,12 eurų (64 868,17 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grąžintiną 3260,57 eurų (11 258,11 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.10. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantį dokumentą dėl prekių pirkimo pardavimo, žinomai netikrą dokumentą – 2009-12-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad pardavėjas UAB „A.“, atstovaujamas direktoriaus V. R., pirkėjui UAB „L.”, atstovaujamai direktorės J. K., parduoda: vaikiškus, suaugusiųjų marškinėlius, kelnes, džinsinius kostiumus kelnes viso už 20476,57 eurų (70 701,51 Lt) sumą, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „A.“ šio sandorio neatliko, todėl apgaule įgijo grąžintiną 3553,78 eurų (12 270,51 L.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
1.11 toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, J. K., panaudojo UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrą dokumentą – 2009-12-07 darbų priėmimo aktą, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „MA“, atstovaujamas direktoriaus A. S., atliko UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimą, bei panaudojant žinomai netikrą 2009-12-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 29 095,65 eurų (100 461,46 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „MA“, veikla transporto padangų montavimas, pardavimas, o remonto darbų nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule įgijo grąžintiną 5049,66 eurus (17 435,46 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai.
2. G. L. nuteistas už tai, kad organizavo didelės vertės svetimo turto įgijimą UAB „L.“ naudai, t. y. jis rūpindamasis UAB „L.“ veiklos organizavimu, duodamas nurodymus UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), direktorei J. K. 2009 m. sausio 9 d. – 2010 m. liepos 26 d. laikotarpiu, apgaule suorganizavo taip, kad būtų įgytas didelės vertės svetimą turtas – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos, t. y. grąžintinas 25 970,51 eurų (89 670,97 Lt) pirkimo pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM) UAB „L.“ naudai, o būtent:
2.1. UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 386,62 eurų (1 334,91 Lt) sumai, pagal 2009-10-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 4624,96 eurų (15 969,07 Lt) sumai, pagal 2010-04-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 2012,28 eurai (6 948 Lt) sumai, pagal 2010-04-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1121,84 eurų (3 873,50 Lt) sumai, tariamai sunaudojo statybinių medžiagų viso už 8145,70 eurų (28 125,48 Lt), iš kurių 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai buvo nurašytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgyta grąžintinas 1413,72 eurų (4 881,28 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.2. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1778,48 eurų (6 140,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 499,59 eurų (1 725 Lt) sumai, pagal 2010-03-19 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 319,45 eurų (1 103 Lt) sumai, pagal 2010-03-22 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 557,94 eurų (1 926,46 Lt) sumai, pagal 2010-03-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 341,03 eurų (1 177,50 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 3496,50 eurų (12 072,71 Lt), iš kurių 606,83 eurų (2 095,26 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai buvo nurašytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 606,83 eurų (2 095,26 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.3. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-08 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 240,60 eurų (830,75 Lt) sumai, pagal 2010-03-16 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 543,04 eurų (1 875 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 783,64 eurus (2 705,75 Lt), iš kurių 136 eurai (469,59 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai buvo nurašytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 136 eurų (469,59 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.4. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-02 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 915,63 eurų (3 161,49 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 915,63 eurus (3 161,49 Lt), iš kurių 158,91 eurai (548,69 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai buvo nurašytos statybinės medžiagos, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 158,91 eurų (548,69 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.5. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-02-23 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 771,46 eurų (2 663,69 Lt) sumai, pagal 2010-03-01 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 271,62 eurų (937,86 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų už 1043,08 eurų (3 601,55 Lt), iš kurių 181,03 eurų (625,07 Lt ) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu neteisėtai buvo nurašytos statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 181,03 eurų (625,07 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.6. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką UAB „L.“ nuomojamos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės įrengimui, pagal 2010-03-25 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1643,42 eurų (5 674,42 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1413,03 eurų (4 878,91 Lt) sumai, pagal 2010-03-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1733,28 eurų (5 984,66 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 2004,77 eurų (6 922,08 Lt) sumai, pagal 2010-03-31 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 5547,29 eurų (19 153,70 Lt) sumai, pagal 2010-04-27 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 2280,61 eurų (7 874,49 Lt) sumai, pagal 2010-04-29 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 1171,62 eurų (4 045,38 Lt) sumai, tariamai buvo sunaudota statybinių medžiagų viso už 15794,03 eurus (54 533,64 Lt), iš kurių 2741,11 eurai (9 464,52 Lt) grąžintino pirkimo PVM ir tokiu būdu buvo neteisėtai nurašyti dideli statybinių medžiagų kiekiai, kurie nebuvo panaudoti parduotuvės įrengimui, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 2741,11 eurų (9 464,52 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.7. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, panaudojant UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinančius dokumentus dėl darbų atlikimo, žinomai netikrą dokumentą – 2010-01-20 statybos rangos sutartį Nr. 2010-01-20, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „Ž.“, atstovaujamas direktoriaus J. M. įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ elektros instaliacijos montavimo darbus, parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), bei panaudojus žinomai netikrą 2010 m. vasario mėn. atliktų darbų aktą Nr. 15 apie tariamai UAB „Ž.“ atliktus darbus ir panaudojus žinomai netikrą 2010-02-26 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 23 560 eurų (81 348,00 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „Ž.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 4947,60 eurų (17 083,08 Lt.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.8. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantys dokumentai dėl darbų atlikimo, žinomai netikras dokumentas – 2009-07-14 rangos sutartis Nr. 9/07, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.“, atstovaujamas direktoriaus G. L. įsipareigojo atlikti užsakovui, UAB „L.“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimą bei panaudota žinomai netikra 2009-07-14 sąmata prie rangos sutarties ir 2009-07-24 atliktų darbų aktas apie tariamai atliktus darbus, ir panaudota žinomai netikra 2009-07-24 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), viso 24559,60 eurų (84 799,40 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 3921,28 eurų (13 539,40 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.9. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantys dokumentai dėl darbų atlikimo, žinomai netikras dokumentas – 2009-09-12 rangos sutartis Nr. 9/14, kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad vykdytojas UAB „M.“, atstovaujamas direktoriaus G. L. įsipareigojo atlikti užsakovui UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimą, bei panaudota žinomai netikra 2009-09-12 sąmata prie rangos sutarties Nr. 9/14, ir 2009-09-20 atliktų darbų aktas apie tariamai atliktus darbus, ir panaudota žinomai netikra 2009-09-21 PVM sąskaita faktūrą (duomenys neskelbtini), viso 18787,12 eurų (64 868,17 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „M.“ veiklos nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgytas grąžintinas 3260,57 eurų (11 258,11 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.10. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantis dokumentas dėl prekių pirkimo pardavimo žinomai netikras dokumentas – 2009-12-02 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad pardavėjas UAB „A.“, atstovaujamas direktoriaus V. R., pirkėjui UAB „L.“, atstovaujamai direktorės J. K., parduoda: vaikiškus, suaugusiųjų marškinėlius, kelnes, džinsinius kostiumus, kelnes viso už 20476,57 eurų (70 701,51 Lt) sumą, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „A.“ šio sandorio neatliko, todėl apgaule buvo įgyta grąžintinas 3553,78 eurų (12 270,51 L.) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai;
2.11. toliau tęsiant savo nusikalstamą veiką, buvo panaudota UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje, kaip pateisinantis dokumentas dėl darbų atlikimo, žinomai netikras dokumentas – 2009-12-07 darbų priėmimo aktas, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad UAB „MA“, atstovaujamas direktoriaus A. S. atliko UAB „L.“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), įrengimą, bei panaudota žinomai netikra 2009-12-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 29 095,65 eurų (100 461,46 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi UAB „MA“, veikla transporto padangų montavimas, pardavimas, o remonto darbų nevykdė ir darbų neatliko, todėl apgaule buvo įgyta grąžintinas 5049,66 eurus (17 435,46 Lt) pirkimo PVM UAB „L.“ naudai.
3. J. K. buvo kaltinama, tuo, kad panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent, ji būdama UAB „L.“, direktore 2009 m. sausio 9 d. – 2010 m. liepos 26 d. laikotarpiu, UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje panaudojo 2009-01-15 prekių priėmimo perdavimo aktą, pagal kurį tiekėjas UAB „AP“, atstovaujamas direktoriaus A. G., pardavė įvairius drabužius gavėjui UAB „L.“, atstovaujamai direktorės J. K. bei panaudojo žinomai netikrą 2009-01-15 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) viso 14481 Eur (50 000 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi A. G. šių prekių nepardavė ir šių dokumentų nepasirašė. Ši bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
4. G. L. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo žinomai netikrų dokumentų panaudojimą, nurodydamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktorei J. K. panaudoti žinomai netikrus dokumentus, todėl UAB „L.“ buhalterinėje apskaitoje buvo panaudota 2009-01-15 prekių priėmimo perdavimo aktas, pagal kurį tiekėjas UAB „AP“ , atstovaujamas direktoriaus A. G., pardavė įvairius drabužius gavėjui UAB „L.“, atstovaujamai direktorės J. K. bei buvo panaudota žinomai netikra 2009-01-15 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), viso 14481 Eur (50 000 Lt) sumai, nors šis sandoris faktiškai nebuvo įvykęs, kadangi A. G. šių prekių nepardavė ir šių dokumentų nepasirašė. Ši bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis G. L. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog kaltinime nurodytų ūkinių operacijų, kurių tariamam pagrindimui į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs šių ūkinių operacijų apskaitos dokumentai, kuriais remiantis PVM sumos buvo įtrauktos į mėnesines PVM deklaracijas, pateiktas VMI, taip apgaulės būdu įgyjant įmonės naudai teisę į PVM atskaitą, šiuo apeliaciniu skundu neginčijama. Tačiau kita teismo nustatyta aplinkybė, kuria grindžiamas nuosprendis, t. y., kad kaltinime nurodytu laikotarpiu apeliantas vadovavo įmonės direktorei J. K. ir organizavo įmonės veiklą, nustatyta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas.
5.1. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi J. K. parodymais, kurių pagrindu priėjo prie nepagrįstų ir neteisėtų išvadų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, kada ji buvo įmonės direktorė, įmonės veiklą organizavo ir pačiai direktorei J. K. vadovavo G. L.. Teismas visiškai nevertino apelianto gynybos nurodytų argumentų dėl akivaizdaus J. K. suinteresuotumo apelianto nuteisimu tiek dėl asmeninių, tiek dėl turtinių priežasčių. Teismas priėjo nepagrįstų išvadų, kad dauguma liudytojų (pardavėjų) dėl priėmimo į darbą kalbėjosi su G. L. ir tik jam priėmus sprendimą juos įdarbinti, su J. K. sudarė darbo sutartis. Tačiau liudytojai I. B., L. B., O. S., I. M., R. M., J. V., M. P., A. V., R. K. nenurodė, kad sprendimą dėl jų įdarbinimo būtų priėmęs apeliantas ar kad dėl jų priėmimo į darbą jis būtų davęs nurodymus direktorei J. K.. Priešingai – visi šie liudytojai parodė, kad darbo sutartis sudarė su direktore J. K.. Apeliantas pažymi, kad neturėjo įgaliojimų dėl darbuotojų priėmimo į darbą, kas pagal tuometinės redakcijos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalį ir įmonės įstatų 5.1, 5.4 punktus priskiriama direktoriaus kompetencijai, o direktore buvo J. K.. Pokalbiuose su dalimi darbuotojų apeliantas teigia dalyvavęs tik patariamuoju balsu, paprašytas akcininko T. U., direktorės J. K. ar vadybininke dirbusios savo sutuoktinės Š. L.. Be to, kad dalyvavimas pokalbiuose dėl darbuotojų priėmimo į darbą, dėl ko kaltinimas nebuvo reiškiamas, nebuvo iš anksto aptarta apelianto vykdoma funkcija, rodo liudytojų K. O., E. B., J. G., A. Š., A. M. parodymai apie tai, kad priimant juos į darbą apeliantas nedalyvavo, o juos į darbą priėmė pati direktorė J. K.. Apelianto teigimu, aplinkybės, kad su A. B. ir V. G. yra kalbėjęs apie patalpų nuomos kainą, nepatvirtina, kad jis dalyvavo priimant sprendimus dėl nuomos sutarčių sudarymo. Abu šie liudytojai parodė, kad nuomos sutartis sudarė su direktore J. K., kas rodo, kad apeliantas neturėjo įgaliojimų dėl sandorių sudarymo įmonės vardu, kas taip pat priskiriama direktoriaus kompetencijai. Tuo tarpu liudytojų A. B., J. K. parodymai, kad dėl nesumokėto nuomos mokesčio buvo kreipiamasi į apeliantą, apima laikotarpį po kaltinime nurodyto laikotarpio, kuriuo direktorės pareigas ėjo J. K..
Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojo A. V., kuris dirbo įmonėje vairuotoju, parodymai apie jam darytus mokėjimus, susiję su atlygio jam išmokėjimu iš apelianto lėšų už jam asmeniškai suteiktas pervežimo paslaugas. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos R. K. nurodytų aplinkybių, kurios nuosprendžio aprašomojoje dalyje net nebuvo aprašytos, apie tai, kad ši liudytoja su apeliantu yra itin konfliktiškuose santykiuose, duodama parodymus ji išreiškė savo palaikymą draugiškuose tarpusavio santykiuose esančiai kitai nuteistajai J. K., dėl ko jos parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Teismas taip pat neįvertino, kad liudytoja L. B. parodymus davė apie savo darbą kitos įmonės parduotuvėje Alytuje iki UAB „L.“ įsteigimo buvusioje apelianto įmonėje, taip pat apie savo darbą UAB „L.“ laikotarpiais, kada įmonei vadovavo J. K., vėliau – I. B. ir dar vėliau – apeliantas, šių laikotarpių neišskirdama, todėl iš liudytojos parodymų nebuvo galima daryti išvadų apie kaltinimo laikotarpyje buvusias aplinkybes. Teismas, remdamasis liudytojos R. M., dirbusios Vilniaus parduotuvėje, parodymais, priėjo nepatikimų, todėl nepagrįstų išvadų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu apeliantas buvo įvardijamas kaip įmonės savininkas. Liudytojos R. M. nurodyta aplinkybė, kad apeliantas buvo atvažiavęs su direktore J. K., kuri pristatė apeliantą kaip įmonės savininką, teismo išvadų, kad jis buvo faktinis įmonės vadovas, nepatvirtina. Liudytojos I. M. parodymai apie tai, kad J. K. jai sakydavo „L. liepė“, nors pagal savo užimamas pareigas J. K. neturėjo pardavėjoms atsiskaityti dėl savo priimamų sprendimų, rodo, kad J. K. turėjo tikslą ir galėjo tarp įmonės darbuotojų paskleisti neteisingą informaciją, kad apeliantas yra įmonės savininkas. Liudytoja L. G. į darbą įmonėje buvo priimta po kaltinime nurodyto laikotarpio ir J. K. atleidimo, ir dirbo įmonėje apeliantui einant direktoriaus pareigas, todėl liudytojos parodymai apie jo vadovavimą įmonei atitinka jos nurodytas aplinkybes, kurios nesusijusios su apeliantui pareikštu kaltinimu. Liudytojos I. B. parodymais taip pat negalėjo būti grindžiamas pareikštas kaltinimas, nes ši liudytoja parodymus apie apelianto dalyvavimą įmonės veiklos organizavime davė už laikotarpį, ėjusį po kaltinime nurodyto laikotarpio, kai J. K. buvo atleista iš direktorės pareigų.
5.2. Skunde nurodoma, kad teismas, netinkamai įvertindamas liudytojo T. U. ir apelianto parodymus, įmonės įsteigimo aplinkybes, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas apie tai, kad direktorės pareigas einant J. K., jai faktiškai vadovavo apeliantas. Tačiau teismas nenurodė, kokie liudytojo T. U. ar apelianto parodymai patvirtina tokias aplinkybes. Apelianto teigimu, UAB „L.“ pavadinimo panašumas į jo sutuoktinės Š. L. pavardę neturi nieko bendra su „Fenikso sindromu“. T. U. įsteigiant UAB „L.“, apeliantas nebuvo sudaręs santuokos su dabartine sutuoktine ir ji nebuvo įgijusi L. pavardės. Parodymus apie UAB „L.“ pavadinimo atsiradimą, jos buveinės adreso parinkimą ne tik pas apelianto, bet ir pas įmonės steigėjo T. U. giminaičius, davė liudytojas T. U., kurio parodymų teismas nepagrįstai niekaip nevertino. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino apelianto parodymų apie tai, kad UAB „M.“ veiklos laikotarpiu jis buvo laidavęs parduotuvės patalpų nuomotojui už UAB „M.“ dėl ilgalaikės nuomos sutarties vykdymo ir nuomos mokesčio mokėjimo, todėl UAB „M.“ nustojus vykdyti veiklą toliau mokėjo patalpų nuomos mokestį, patalpos stovėjo nenaudojamos, todėl perdavė jas naudotis T. U. įsteigtai UAB „L.“. Visos šios aplinkybės neturi nieko bendra su „Fenikso sindromu“, dėl kurio kaltinimas man nebuvo reiškiamas, todėl teismas jas vertindamas išėjo už pareikšto kaltinimo ribų.
Apeliantas skunde pažymi, kad jo finansinio ir asmeninio suinteresuotumo sėkminga įmonės veikla turėjimas sąlygojo domėjimąsi įmonės veikla, lankymąsi įmonės administracinėse patalpose, kuriose lankėsi ir dėl to, kad šalia patalpų turėjo galimybę nemokamai pasistatyti automobilį, patalpose pasidėti savo asmeninius daiktus, pasivaišinti kava ir pabendrauti su įmonėje dirbančia sutuoktine. Turėdamas finansinį ir asmeninį suinteresuotumą sėkminga įmonės veikla, taip pat sutiko akcininko T. U., direktorės J. K. ir įmonėje vadybininke dirbančios savo sutuoktinės Š. L. prašymu laisvu laiku patarti dėl prekių parduotuvėse išdėstymo, darbuotojų priėmimo, rūbų pardavimų organizavimo, dėl ko liudytojai, įmonėje dirbę direktorės pareigas einant J. K., parodė, kad apeliantas lankėsi įmonės administracinėse patalpose, yra dalyvavęs keliuose įmonės darbuotojų susirinkimuose, yra lankęsis parduotuvėse, bendravęs su pardavėjomis, yra dalyvavęs pokalbiuose dėl liudytojų priėmimo į darbą. Dėl tokių apelianto veiksmų daliai liudytojų galėjo susidaryti subjektyvaus pobūdžio, paskalomis paremtos išvados, kad jis yra įmonės savininkas. Kita vertus, tokią žemesnio išsilavinimo darbuotojų nuomonę galėjo suformuoti tai, kad įmonė buvo įsteigta apelianto giminaičio (pusbrolio) T. U., kad įmonė buvo apeliantui įsiskolinusi, kas galėjo sąlygoti atitinkamą jo toną ir savęs pateikimą lankantis įmonės administracinėse patalpose, parduotuvėse. Be to, tai, kad jis po J. K. atleidimo, akcininko T. U. paprašytas, faktiškai vadovavo naujai paskirtai direktorei I. B., po kurios atleidimo pats ėjo įmonės direktoriaus pareigas, įmonės darbuotojams taip pat galėjo sudaryti klaidingą įspūdį.
5.3. Apelianto manymu, nei aptarti liudytojai, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad jis būtų organizavęs fiktyvių apskaitos dokumentų apie tariamas ūkines operacijas surašymą, pasirašymą ir pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims. Teismas apskritai netyrė aplinkybių, kas atliko šiuos konkrečius veiksmus, nors būtent tai sudaro bylos esmę ir atsako į klausimą, kas padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pati J. K., deklaratyviai teigusi, kad apeliantas organizavo nusikaltimo padarymą, nesugebėjo įvardinti, kokius konkrečius veiksmus dėl pareikšto kaltinimo jis atliko. Todėl darytina išvada, kad aplinkybė, jog jis dalyvavo apgaulės būdu įmonės naudai įgyjant teisę į PVM atskaitą, nustatyta remiantis prielaidomis, spėlionėmis, o ne kokiais nors įrodymais pagrįstais faktais.
6. Nuteistoji J. K. taip pat skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir prašo dalį, kurioje J. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį (nuosprendį) J. K. atžvilgiu, nuteistajai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistoji J. K. apeliaciniame skunde pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu tik toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas G. L. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir nustatė, kad nuteistasis G. L. turėjo finansinį suinteresuotumą UAB „L.“ veikla, jai faktiškai vadovavo, o savo veiklą pagal dokumentus vykdė per direktorę J. K.; kad nuteistasis G. L. anksčiau buvo kitos bendrovės vadovas, turėjo patirties buhalterinių dokumentų, susijusių su mokesčių apskaičiavimu, tvarkymu; kad nuteistasis G. L., kaltinime nurodytus veiksmus – neteisingų UAB „L.“ finansinių dokumentų surašymą, pasirašymą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, o tuo pačiu ir VMI, žinodamas tokia tvarka galimą prievolės mokėti PVM išvengimą, taip gauti UAB „L.“ turtinę naudą, organizavo duodamas nurodymus J. K. dėl tikrovės neatitinkančių dokumentų pasirašymo, pateikimo.
6.1. Atsižvelgiant į tai, nuteistoji J. K. nurodo esanti visiškai pagrįstai įsitikinusi, jog apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuteistoji J. K. nepadarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, jos veiksmuose nėra BK specialiosios dalies 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Baudžiamojoje byloje yra padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl kurių buvo nepagrįstai suvaržytos nuteistosios J. K. teisės, taip pat tie pažeidimai pirmosios instancijos teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas).
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą pažeidė esminius baudžiamojo proceso principus, tai yra, neužtikrino J. K. teisių į gynybą, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos sąlygotos įrodinėjimo naštos ir pareigos, o baudžiamąją bylą išnagrinėjo pažeidžiant J. K. teises į teisingą ir sąžiningą procesą, sudarant skirtingas sąlygas bylos proceso dalyviams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant bylą, taip pat iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias bendrąjį įrodinėjimo institutą bei įrodinėjimą pirmosios instancijos teisme. Teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar G. L., Š. L. ir R. L. veiksmuose nėra BK 189 straipsnyje ir/ar BK 189¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių – būtent šios byloje nustatytos galimai atliktų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės akivaizdžiai paneigtų galimybę J. K. taikyti BK 182 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, apeliantės teigimu, taip pat neatsižvelgė į J. K. ir jos gynėjo argumentus dėl rašysenos ekspertizės skyrimo baudžiamojoje byloje, nors nagrinėjant bylą buvo akivaizdūs pagrindai jai skirti. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti išsamūs argumentai dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, atsižvelgiant į J. K. parodymus teisiamojo teismo posėdžio metu, jog ji nepasirašė bent jau dalies PVM sąskaitų faktūrų ar galimai kitų kaltinime nurodomų dokumentų.
6.2. Apeliantės teigimu, būtina surinkti duomenis, ar tam tikros minėtos prekės (statybinės medžiagos) buvo įsigytos, ar minėti darbai buvo atlikti būtent G. L., Š. L., R. L. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (panaudojant šias medžiagas ir darbus gyvenamųjų namų statybai), o sąnaudas per J. K. (šiai pasitikint ir panaudojant prieš ją apgaulės būdą) nurašant ant jų faktiškai valdomos UAB „L.“. Atitinkamai, tokiu būdu būtų išsiaiškinta ir subjektyvioji veikos pusė – kas turėjo tikrąjį tikslą, motyvą ir naudą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Baudžiamosios bylos duomenys neabejotinai patvirtinta, jog būtent G. L. ir Š. L. buvo atsakingi už statybinių įmonių (tiekėjų) suradimą, medžiagų užsakymą, remonto darbų atlikimą ir kt. Apeliantė pažymi, kad liudytoja I. M. nurodė, jog tuo metu, kuomet dirbo UAB „L.“ pardavėja konsultante, iš kitų darbuotojų girdėjusi, jog Š. L. statysis namą, ar galimai ji pati tai minėjo. Be to, dar ikiteisminio tyrimo metu pas G. L. kratos metu rasta ir paimta užrašų knygutė, kurios apžiūrą atlikus, rasti rankraštiniai įrašai apie įvairias statybines medžiagas, įvairias statybines paslaugas, įvairius statybinius prietaisus, įrankius bei mechanizmus su šalia nurodoma skaitine vienokia ar kitokia skaitine suma, kai kuriais atvejais nurodant datą. Liudytojais dar ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys, patvirtino, jog vykdė tam tikrus darbus, susijusius su statybomis adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir kurių atlikti darbai/kontaktai sutapo su pas G. L. kratos metu rasta ir paimta užrašų knygute.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas J. K. kaltę, grindė jos pačios kaltės daliniu prisipažinimu, tačiau, pirmosios instancijos teismas neteisingai šį tariamą prisipažinimą vertino, t. y. J. K. kalta prisipažino iš dalies tik dėl tinkamo apskaitos tvarkymo neužtikrinimo, kuris neturėtų būti vertinamas plečiamai ir nesusijęs su jai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta tiek BK 182 straipsnio 2 dalyje, tiek ir BK 24 straipsnio 3 dalyje.
6.4. Skunde taip pat teigiama, kad kiekviena iš veikų turėtų būtų kvalifikuotina kaip atskiras nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi, nepaisant to, kad nors padarytos nusikalstamos veikos turi pasikartojančių bruožų, tačiau, turi ir kiekvienai iš šių veikų būdingų esminių skirtumų, kas lemia, kad jos turėtų būti vertinamos kaip atskiros nusikalstamos veikos. Būtent tokia kvalifikacija atitinka ir baudžiamojo įstatymo nuostatas ir traktuotę, vadovaujantis ir susiklosčiusia teismine praktika.
6.5. Apeliantė skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo J. K. veiksmuose tikslą suklaidinti – apgaulę, t. y. nurodant, jog neva nuteistoji J. K. žinojo, kad darbai neatlikti, prekės neįsigytos, parašu patvirtino šiuose dokumentuose nurodytas gana dideles sumas ar sandorius su jai nežinomomis bendrovėmis, pateikė šiuos dokumentus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, veikė tiesiogine tyčia dėl klaidingų duomenų apie bendrovės ūkinę veiklą ir PVM mokėtinas sumas pateikimą bei svetimo turto užvaldymą, suprasdama neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir pasekmes bei jų norėdama. Kaip pagrįstai nustatė teismas, nuteistasis G. L. turėjo finansinį suinteresuotumą UAB „L.“ veikla, jai faktiškai vadovavo, o savo veiklą pagal dokumentus vykdė per direktorę J. K., kadangi jis pats pareigų šioje bendrovėje neužėmė. Tuo tarpu byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad J. K. UAB „L.“ faktiškai atlikinėjo tik vadybininkės pareigas, rūpinosi prekių pristatymu, taip pat užsakymu, taigi, nebuvo niekaip suinteresuota bendrovės finansine nauda (bei pati šios naudos jokia forma negavo). J. K. neturėjo patirties buhalterinių dokumentų, susijusių su mokesčių apskaičiavimu, tvarkymu. Atitinkamai, tas lėmė, jog nuteistasis G. L., kaltinime nurodytus veiksmus – neteisingų UAB „L.“ finansinių dokumentų surašymą, pasirašymą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, o tuo pačiu ir VMI, žinodamas galimą prievolės mokėti PVM išvengimą, kaip gauti UAB „L.“ turtinę naudą, piktnaudžiaudamas J. K. pasitikėjimu bei pavaldumu, organizavo tikrovės neatitinkančių dokumentų pasirašymą, pateikimą, o galimai, ir dalį šių dokumentų pats pasirašė.
6.6. Be kita ko, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad asmeniškai J. K. buhalterinių dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikinėjo, tai darė išimtinai G. L.. Pati J. K. ne kartą pabrėžė, kad pačiam G. L. ir jo vadovavimui nesipriešino, nes pasitikėjo jo priimamais sprendimais, tikėdama, kad visi jie yra priimami įmonės naudai, ir net negalėjo nuspėti ar suprasti tikrųjų G. L. ketinimų bei „jos rankomis“ vykdomos nusikalstamos veikos. Kita vertus, G. L. savarankiškai ir neleido atlikti jokių veiksmų susijusių su pačiu įmonės valdymu. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, būtent J. K. tapo G. L. įrankiu, pati to nesuprasdama bei neįtardama, yra nukentėjusioji, o ne priešingai, kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas. Skunde teigiama, kad G. L. buvo faktinis UAB „L.“ vadovas, t. y. jis surado J. K., kuri sutiko tapti UAB „L.“ direktore, nors svarbiausius sprendimus dėl bendrovės veiklos priimdavo G. L.. J. K. buvo oficiali UAB „L.“ direktorė, tačiau ji neturėjo tikslo išvengti privalomų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, kartu jos veiksmuose nebuvo ir tyčios išvengti šių prievolių valstybei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad J. K. nepadarė BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nes juridinio asmens vardu veikusio fizinio asmens veiksmuose nėra esminių BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių – tikslo sukčiauti ir kaltės, tikslo suklaidinti bei tyčios. Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad J. K. neva atlikti veiksmai faktiškai būtų sukėlę nukentėjusiajam asmeniui turtinę žalą.
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. L. ir jo gynėjas G. L. apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nuteistosios gynėjas J. K. apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokuroras nuteistųjų G. L. ir J. K. apeliacinius skundus prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. K. ir G. L. apeliaciniai skundai atmestini.
8. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43/2006).
Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad šių reikalavimų teismas, pripažindamas G. L. ir J. K. kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, detaliai juos išanalizavo ir teisingai įvertinęs padarė pagrįstą išvadą dėl abiejų kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Dėl G. L. apeliacinio skundo
9. Pagrindinis argumentas, kuriuo nuteistasis G. L. remiasi savo apeliaciniame skunde, yra susijęs su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad būtent jis kaltinime nurodytu laikotarpiu vadovavo UAB „L.“ direktorei J. K. ir organizavo įmonės veiklą, įskaitant ir fiktyvių apskaitos dokumentų surašymą, pasirašymą ir pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Apelianto teigimu, šias aplinkybes teismas nustatė nepagrįstai, neteisingai įvertinęs jo paties bei liudytojų parodymus. Kaip bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis laikosi tos pačios pozicijos, jog suinteresuotumą UAB „L.“ veikla turėjo tik dėl to, kad įmonę įkūrė jo pusbrolis T. U., įmonėje vadybininke dirbo žmona Š. L., be to, įmonė buvo jam skolinga ir ateityje jis tikėjosi atgauti skolą už perduotas prekes ir patalpų nuomą. Tačiau byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad būtent G. L. buvo faktinis UAB „L.“ vadovas ir jo suinteresuotumas įmonės veikla neapsiribojo jo nurodytomis priežastimis.
10. UAB „L.“, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo įsteigta nutraukus UAB „M.“, kurios akcininkas buvo G. L., veiklą, šios įmonės darbuotojai perėjo dirbti į UAB „L.“, abi įmonės užsiėmė tokia pačia veikla, UAB „L.“ buvo perduotos UAB „M.“ veiklą nutraukus likusios prekės, veiklą UAB „L.“ pradėjo toje pačioje parduotuvėje, kurios patalpose anksčiau veikė UAB „M.“ parduotuvė. Be to, UAB „L.“ buveinė registruota G. L. giminaičių adresu, jos pavadinimas – toks pats kaip tuo metu dar būsimos žmonos pavardė, o vienintelis akcininkas – T. U. – yra G. L. pusbrolis. Pats T. U. apklausiamas teigė, kad, pasitaręs su G. L. ir Š. S. (dabar – Š. L.) įsteigė įmonę, nes norėjo užsiimti verslu. Rūbus įmonei kaip fizinis asmuo davė G. L., jis taip pat iš asmeninių lėšų mokėjo už patalpų, kuriomis naudojosi UAB „L.“, nuomą. T. U. teigimu, direktorę įmonei pasiūlė G. L., kuris taip pat padėdavo įmonės veikloje, nors jokių pareigų įmonėje, išskyrus trumpą laikotarpį, kai buvo direktorius, neužėmė. Kaip parodė T. U., ką patvirtino ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, jis, nors ir buvo vienintelis UAB „L.“ akcininkas, į įmonės veiklą nesikišo, jokių sprendimų nei dėl įmonės valdymo, nei dėl plėtros, nei jokiais kitais svarbiais klausimais nepriėmė, tik pasirašė dokumentus dėl direktorių skyrimo, be to, įmonei pradėjus veiklą išvyko į Didžiąją Britaniją ir iš esmės įmonės veikla nesirūpino. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad T. U. buvo tik formalus įmonės akcininkas, o UAB „L.“ buvo įsteigta ir veikė G. L. interesais.
11. Aplinkybes, kad būtent G. L. neformaliai vadovavo UAB „L.“ veiklai ir priimdavo iš esmės visus svarbiausius sprendimus, susijusius su įmonės veikla, patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, taip pat ir kitos nuteistosios J. K. parodymai. Nors abiejų kaltinamųjų pozicijos yra skirtingos – G. L. teigia įmonei nevadovavęs, tik duodavęs patarimų ir geranoriškai padėdavęs vadybininke dirbančiai sutuoktinei, o J. K. nurodo, kad G. L. priimdavo visus svarbiausius sprendimus, o ji buvo tik formali vadovė – būtent J. K. poziciją patvirtina daugelio byloje apklaustų liudytojų, kurių suinteresuotumas šios bylos nagrinėjimo rezultatu nenustatytas, parodymai. J. K., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad iki UAB „M.“ bankroto dirbo šiai įmonei priklausančioje parduotuvėje, o nutraukus bendrovės veiklą G. L. jai pasiūlė tapti naujai steigiamos įmonės direktore. Susitarimas buvo toks, kad J. K. jokių sprendimų pati nepriims, dirbs prekybos salėje, o įmonės veiklai vadovaus G. L.. Pasak J. K., įmonės steigime aktyviai dalyvavo ir visais klausimais sprendimus priėmė G. L., tuo tarpu T. U. ji mačiusi vos kelis kartus. Įmonės veiklai realiai vadovavo G. L., su ja jokiais klausimais nesitarė, tik atnešdavo pasirašyti reikiamus dokumentus, o ji neturėjo net įmonės banko prisijungimo duomenų.
Liudytoja I. B. taip pat nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai ji ėjo direktorės pareigas, ji savarankiškų sprendimų priimti negalėjo, nes įmonės veiklai vadovavo G. L.. Jos manymu, tokia pati situacija buvo ir direktorės pareigas einant J. K.. Įmonės parduotuvėse dirbusios liudytojos M. P., I. M., R. K., I. B., liudytojas A. V. nurodė, kad pokalbis dėl darbo vyko su G. L.. Liudytojos R. M., A. Š., S. S., K. O., E. B., L. B., O. S. ir L. G. teigė maniusios, kad G. L. buvo įmonės, kurioje jos dirbo, savininkas (akcininkas). Pasak M. P., R. K., K. O. ir E. B., G. L. dalyvaudavo įmonės darbuotojų susirinkimuose. Liudytoja J. V., dirbusi Vilniuje buvusioje parduotuvėje, nurodė, kad po parduotuvės uždarymo darbo užmokestį jai sumokėjo grynais pinigais G. L.. Pasak A. V., kartais G. L. primokėdavo už gerą darbą, duodavo organizacinius nurodymus. R. K. teigė, kad G. L. žodis visais klausimais UAB „L.“ buvo lemiamas, jis rūpinosi įmonės plėtra, o J. K. buvo tik formali direktorė. Liudytoja L. B., dirbusi parduotuvėje Alytuje nurodė, kad keletą kartų prekiaujant surinktus pinigus yra pervedusi į G. L. asmeninę banko sąskaitą. Taigi byloje apklaustų UAB „L.“ darbuotojų parodymais nustatyta, kad G. L. priimdavo svarbiausius su įmonės veikla susijusius sprendimus, priimdavo darbuotojus į darbą, kai kuriems mokėdavo priedus prie atlyginimo, dalyvaudavo įmonės darbuotojų susirinkimuose ir duodavo organizacinio pobūdžio nurodymus. Kad būtent G. L. priimdavo svarbiausius sprendimus, susijusius ir su įmonės plėtra, patvirtina liudytojų V. G., A. B. ir J. K. parodymai, iš kurių matyti, kad dėl patalpų nuomos su šiais liudytojais derėjosi būtent G. L..
Vienintelė UAB „L.“ darbuotoja, nurodžiusi, kad G. L. tik retkarčiais ateidavo į parduotuvę pas savo sutuoktinę, į darbą ją priėmė ir darbo sąlygas aptarė J. K., o su G. L. pradėjo bendrauti tik tada, kai šis tapo direktoriumi, tai A. M., kuri, remiantis byloje esančiais duomenimis, nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. sausio 16 d. dirbo UAB „MT“ – įmonėje, kurios direktorius yra G. L.. Taigi teismas sprendžia, kad G. L. palankius parodymus A. M. davė dėl to, kad buvo darbiniais santykiais susijusi su G. L. ir vėlesniu laikotarpiu. Visi kiti liudytojai, bet kuriuo laikotarpiu dirbę UAB „L.“, minėjo G. L. aktyviai dalyvavus įmonės veikloje.
12. Nors apeliantas skunde teigia, kad įmonės darbuotojai galėjo susidaryti klaidingą įspūdį, nes jis karts nuo karto atvykdavo į įmonei priklausančias parduotuves, duodavo patarimų, padėdavo įmonėje vadybininke dirbančiai žmonai, tačiau iš įmonės darbuotojų parodymų akivaizdu, kad G. L. rūpinimasis UAB „L.“ veikla peržengė geranoriško suinteresuotumo sėkminga įmonės veikla, nesiekiant tiesioginės asmeninės naudos, ribas. Kad G. L. UAB „L.“ turto nelaikė svetimu patvirtina ir UAB „L.“ mokestinio patikrinimo metu nustatytas faktas, kad iš UAB „L.“ lėšų buvo apmokėtos Š. S. (dabar – Š. L.) ir G. L. vestuvių, vykusių 2009 m. liepos 4 d., pokylio išlaidos ir šios išlaidos buvo įtrauktos į UAB „L.“ reprezentacines sąnaudas. Atkreiptinas dėmesys, kad vestuvės vyko J. K. darbo laikotarpiu, kai, pasak G. L., įmonės veiklai vadovavo pati J. K.. Tačiau abejotina, kad įmonės direktorė, galinti savarankiškai priimti sprendimus, nuspręstų apmokėti įmonėje dirbančios vadybininkės ir niekaip su įmone nesusijusio asmens vestuvių išlaidas.
Apeliantas tai neigia, tačiau byloje surinktais duomenimis yra nustatyta, kad būtent G. L. vadovavo UAB „L.“, organizavo įmonės veiklą, duodavo nurodymus formaliai įmonės direktorei J. K., todėl jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už didelės vertės svetimo turto – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų – įgijimo UAB „L.“ naudai, panaudojant apgaulę, organizavimą.
Dėl J. K. apeliacinio skundo
13. Nuteistosios J. K. apeliacinis skundas pagrįstas pagrindiniu argumentu – jog nenustatyta J. K. kaltė dėl sukčiavimo. Skunde teigiama, kad J. K. buvo tik formali UAB „L.“ direktorė, faktiškai ėjo vadybininkės pareigas ir negalėjo suprasti „jos rankomis“ G. L. vykdomos nusikalstamos veikos.
Tačiau vis dėlto, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų ir ką ji pati pripažino, nors ir formaliai, bet direktorės pareigas J. K. vykdė – pasirašinėjo įmonės dokumentus, įskaitant ir PVM sąskaitas faktūras, priiminėjo darbuotojus į darbą, rūpinosi bendrovės veikla. Šiuo atveju tai, kad J. K. visiškai pasitikėjo G. L., neatleidžia jos nuo atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi be jos tiesioginių veiksmų – kaltinime minimų PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo – nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta. Apeliantė skunde teigia, kad teismas turėjo imtis priemonių ištirti, kurios PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos J. K., o kurios – suklastojant jos parašą, tačiau tai nekeistų esminės aplinkybės – kad bent dalį PVM sąskaitų faktūrų J. K. pasirašė pati ir eidama UAB „L.“ direktorės pareigas, nors ir formaliai, tačiau buvo atsakinga už į buhalterinę apskaitą įtraukiamų duomenų atitikimą tikrovei. Pasirašydama jai pateikiamus dokumentus, iš kurių aiškiai matyti, kad jais įforminami neįvykę sandoriai, perkamos statybinės prekės, nors įmonei priklausančiose parduotuvėse jokie statybos darbai nevyko, net jei pati šių dokumentų buhalteriniam asmeniui nepateikė, tačiau patvirtino juose nurodytų duomenų teisingumą. Pagal turimą išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį J. K. turėjo suprasti dalyvaujanti neteisėtoje veikloje ir savo veiksmais tiesiogiai prisidedanti prie žalingų padarinių atsiradimo.
Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje J. K. nurodė, kad pasirašinėjo dokumentus, kuriuos jai pateikdavo G. L., nes juo pasitikėjo. Kadangi laikė jį savo viršininku, jai atrodė, kad negali atsisakyti vykdyti jo pavedimų. Kaip matyti iš J. K. parodymų, ji nesirūpino pasirašomų dokumentų turiniu ir nesidomėjo įmonės finansine veikla, tačiau jos užimamos pareigos, be kita ko, apėmė ir pareigą rūpintis į buhalterinę apskaitą įtraukiamų dokumentų atitikimu tikrovei. Byloje surinktų duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad J. K. veikoje yra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymiai.
14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl sukčiavimo objektyviosios pusės požymio – turtinės žalos – buvimo. Tačiau apeliantės teiginiai, kad turtinė žala valstybei nebuvo padaryta, nes UAB „L.“ patikslino mokesčių deklaracijas ir sumokėjo mokesčių nepriemoką, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltas asmuo atlygino ar pašalino padarytą žalą, nepašalina fakto, kad žala buvo padaryta, tačiau gali palengvinti atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Šiuo atveju nuteistųjų veiksmais padarytą žalą atlygino UAB „L.“, bet ne kaltinamieji, todėl ši aplinkybė nelaikytina jų atsakomybę lengvinančia. Kita vertus, jei iš įmonės lėšų valstybei sumokami mokesčiai, prievolė kuriuos mokėti atsirado dėl neteisėtų kaltininkų veiksmų, keltinas klausimas, ar žala nebuvo padaryta pačiai įmonei.
15. Apeliantė J. K. skunde nurodė ir tai, kad teismas nesiėmė priemonių ištirti, ar UAB „L.“ įsigytos statybinės prekės nebuvo panaudotos G. L. ar jo šeimos narių gyvenamųjų namų statybai. Tačiau sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminį tyrimą organizavęs ir jam vadovavęs prokuroras ėmėsi priemonių nustatyti, ar UAB „L.“ įsigytos statybinės medžiagos nebuvo naudojamos G. L. šeimai priklausančių gyvenamųjų namų statybai, tačiau tokiai prielaidai patvirtinti surinktų duomenų nepakako. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat apklausė įmonių, iš kurių buvo įsigytos statybinės medžiagos, atstovus, bet reikšmingų duomenų, patvirtinančių, kad medžiagos buvo vežamos į G. L. šeimai priklausančius žemės sklypus ir kad ten buvo atliekami atitinkami darbai, nebuvo surinkta. Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nesistengė pašalinti neaiškumų, kokiu tikslu buvo perkamos ir į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą įtraukiamos statybinės medžiagos.
16. Skunde taipogi keliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir teigiama, kad veika turėjo būti kvalifikuojama ne kaip tęstinė, bet kaip pavienės nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko požiūriu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Svetimo turto grobimo bylose tęstinę nusikalstamą veiką papildomai apibūdina ta aplinkybė, kad turtas grobiamas iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui. Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletą veikų. Būtent dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Tuo tarpu, nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kiekviena iš padarytų veikų reikštų atskirą nusikaltimą, būtų atskirai kvalifikuojama, o jų visuma sudarytų nusikaltimų daugetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016).
Šioje byloje yra nustatyta, kad didelės vertės svetimas turtas – grąžintinas PVM mokestis – apgaule buvo įgytas neteisėtai nurašant statybines medžiagas, kurios nebuvo panaudotos parduotuvių įrengimui (šeši epizodai), buhalterinėje apskaitoje panaudojant žinomai netikrus dokumentus dėl statybos darbų atlikimo (keturi epizodai), taip pat į buhalterinę apskaitą įtraukiant neįvykusį sandorį dėl prekių pirkimo-pardavimo (vienas epizodas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kadangi jas visas siejo vieningas nusikalstamas sumanymas – iš UAB „L.“ lėšų įsigyti ir į buhalterinę apskaitą įtraukti sandorius dėl prekių (statybinių medžiagų), kurios nebuvo panaudotos įmonės veikloje, įsigijimo, bei buhalterinėje apskaitoje apskaityti realiai neįvykusius sandorius dėl statybos darbų atlikimo bei prekių įsigijimo, kurių realiai įmonė neįgijo, taip neteisėtai sumažinant Lietuvos Respublikos biudžetui mokėtiną PVM. Tai, kad skiriasi kaltininkų tam tikruose epizoduose atliktų veiksmų turinys, savaime nereiškia, kad nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama kaip tęstinė, kadangi šiuo atveju kaltininkų tyčia buvo vieninga, žala padaryta tam pačiam subjektui – Lietuvos Respublikos valstybei, visi nusikalstami veiksmai atlikti tuo pačiu neilgu laikotarpiu. Nors nusikalstamos veikos organizatorius G. L. nepripažino savo kaltės, tačiau iš jo ir J. K. veiksmų turinio matyti, kad kaltininkai turėjo vieningą sumanymą sumažinti UAB „L.“ mokėtiną PVM ir tyčia kiekvienu epizodu nesiformavo iš naujo, o buvo tęsiamas ankstesnis nusikalstamas sumanymas.
17. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistųjų J. K. ir G. L. apeliacinius skundus atmesti.