Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio 13 d. įvykio) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykio) laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2014 m. sausio 11 d. 20 val. įvykio) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 245 str. (dėl 2013 m. spalio 14 d. nutarties) areštu 20 (dvidešimčiai) parų;pagal BK 245 str. (dėl 2014 m. sausio 11 d. nutarties) areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., apėmimu būdu tarpusavyje subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykio) ir BK 245 str. (dėl 2013 m. spalio 14 d. nutarties), ir bausmės, paskirtos pagal 140 str. 2 d. (dėl 2014 m. sausio 11 d. 20 val. įvykio) ir BK 245 str. (dėl 2014 m. sausio 11 d. nutarties), po to, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2013 m. spalio 13 d. įvykio) ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. spalio 13 d., apie 18.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiais ne mažiau trijų smūgių savo šeimos narei – žmonai R. J. į kairį šoną bei vieną smūgį kumščiu į lūpas, nuėjus nukentėjusiajai į prieškambarį bei jai aunantis batus, ją perversdamas ant grindų ir nemažiau trijų kartų spirdamas į nugarą, sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.

Be to, V. J. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 11 d., apie 1.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiu savo šeimos narei – žmonai R. J. į veido sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.

Be to, V. J. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. sausio 11 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodamas kumščiais savo šeimos narei – sutuoktinei R. J. į galvos sritį, pilvą, nugarą, nugriuvusiai ant grindų spirdamas vieną kartą nukentėjusiajai į galvos sritį, tokiu būdu padarydamas ne mažiau šešių trauminių poveikių nukentėjusiosios galvai ir nugarai, padarė muštines žaizdas pakaušyje ir abiejuose momenyse, poodines kraujosruvas abiejose nugaros pusėse, taip nukentėjusiajai R. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, V. J. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas apie 2013 m. spalio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priimtą sprendimą nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. J. bei nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidė nustatytą tvarką, tai yra 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. lankėsi adresu: (duomenys neskelbtini), pas R. J., taip nevykdė Šiaulių apylinkės teismo sprendimo.

Be to, V. J. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas apie 2014 m. sausio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priimtą sprendimą nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. J. bei nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidė nustatytą tvarką, tai yra 2014 m. sausio 11 d. 20.00 val. lankėsi adresu: (duomenys neskelbtini), pas R. J., taip nevykdė Šiaulių apylinkės teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo aišku, kad nuteistasis V. J. nesutinka su jam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2013 m. spalio 13 d. įvykio, nurodydamas, kad žodinis konfliktas buvo, bet į smurtą jis neperaugo. V. J. 2013 m. spalio 14 d. apklausos metu (36–37 b. l.) ir akistatos metu (2 t. 23–26 b. l.) bei 2014 m. liepos 8 d. posėdžio metu (85 b. l.) nurodė, kad ginčas kilo dėl mokesčių. Taigi, jis viso proceso metu pripažino, kad tarp jo ir žmonos vyko konfliktas. Nors V. J. teigia, kad žodinis konfliktas į smurtą neperaugo, tačiau tai, kad R. J. buvo sumušta patvirtina, 2013 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti R. J. padaryti sužalojimai – kruvina nosis, kruvinos lūpos (1 t., 7–8 b. l.), liudytojo D. A. parodymai (1 t., 25–26 b. l.), kad matėsi, jog R. J. buvo prakirsta lūpa, sumušta nosis, veidas ties lūpomis ir nosimi buvo kruvinas. D. A. savo parodymus patvirtino teismo posėdyje papildomai paaiškindamas, kad V. J. buvo piktas ir agresyvus (2 t., 96 b. l.). Apeliantas teisingai skunde pastebėjo, kad jo žmona painiojosi duodama parodymus, tačiau R. J. nuosekliai tvirtino, kad sužalojimus jai padarė būtent V. J., tiksliai nurodė įvykio datas, vietą ir dalyvius (1 t., 5, 14, 17–18, 19–20, 2 t., 87 b. l.), o R. J. paminėtas įvykio aplinkybes (kur vartojo alkoholį, kur važiavo, kad kilo konfliktas dėl mokesčių) patvirtino ir pats apeliantas (1 t., 36–37 b. l.). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad V. J. kaltė 2013 m. spalio 13 d. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., yra visiškai įrodyta.

Skunde apeliantas taip pat ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykio. Tai, kad nukentėjusioji R. J. buvo sužalota 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val., patvirtina 2014 m. sausio 11 d. patrulio D. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti sužalojimai: nubrozdinta kakta, antakis, nosis, kraujosruva (mėlynė) paakyje, skruostikaulio patinimas (1 t., 100–102), liudytojo D. V. parodymai, kad R. J. veidas buvo akivaizdžiai sumuštas: dešinėje veido pusėje paakyje mėlynė, kakta, antakis, nosis buvo nubrozdinti, nukentėjusioji nurodė, kad vyras mušė, suduodamas smūgius į galvą (1 t., 119–120 b. l.). Teismo posėdžio metu D. V. taip pat nurodė, kad nukentėjusiajai padaryti sumušimai matėsi, jai buvo sutinęs veidas (2 t., 131 b. l.). Be to, nors 2014 m. vasario 20 d. įtariamojo apklausos metu V. J. teigė, kad žmonos nemušė, tačiau nurodė, kad einant iš buto stovinčią žmoną R. J. galėjo pastumdamas iš rankų pataikyti jai į pečius (1 t., 135 b. l.). Vėlesnėje, 2014 m. balandžio 23 d., apklausoje V. J. pripažino, kad galėjo R. J. sumušti 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val., suduodamas į veidą kumščiu (2 t., 19-21 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, kad 2014 m. balandžio 23 d. akistatos protokole užfiksuota, jog R. J. davus parodymus apie 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykį, V. J. sutiko su nukentėjusiosios duotais parodymais, prisiminė, kad buvo taip, kaip sakė žmona (2 t., 23–26 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. J. teisme nurodytos aplinkybės dėl šio įvykio yra jo gynybinė versija, ir V. J. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (dėl 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykio) yra įrodyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo nagrinėjamų įvykių praėjo gana daug laiko, todėl nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu dėl savaime suprantamų priežasčių galėjo neprisiminti kai kurių aplinkybių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama ji davė nuoseklius parodymus, nėra pagrindo jais nesivadovauti. Pati nukentėjusioji 2014 m. liepos 8 d. posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes tada geriau prisiminė įvykius (2 t., 87 b. l.). Apeliantas skunde teigia, kad jo žmona R. J. savo parodymus keitė tris kartus, ir prašo atkreipti dėmesį į 2014 m. sausio 12 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. balandžio 29 d. jos duotus parodymus. Susipažinus su minėtų datų R. J. apklausos protokolais (1 t., 184, 188–189, 190–191 b. l.) matyti, kad jie susiję su 2014 m. sausio 11 d. 20 val. įvykiu, dėl kurio V. J., kaip pats nurodo apeliaciniame skunde, savo kaltę prisipažįsta, o ne su 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykiu.

Taip pat V. J. skunde nurodo, kad teismas neapklausė ir nepatikrino liudytojos G. N. parodymų, tačiau jos parodymais buvo remiamasi, ir jie buvo vertinami iš policijos pareigūnų surašyto protokolo. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. N. buvo kviečiama į teismo posėdį 2014 m. liepos 21 d., jai įteikiant šaukimą (2 t., 73 b. l.), tačiau nustatytu laiku ji į posėdį neatvyko. Šiaulių apylinkės teisme 2014 m. liepos 16 d. buvo gautas minėtos liudytojos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir teismo posėdžio metu vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ji išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini) (2 t., 99 b. l.). 2014 m. liepos 21 d. posėdžio protokole (2 t., 97 b. l.) užfiksuota, kad, atsižvelgus į proceso dalyvių norą kviesti liudytojus, teismas nutarė liudytoją G. N. atvesdinti (2 t., 98 b. l.). Iš rašto dėl G. N. atvesdinimo matyti, kad jos atvesdinti į teismo posėdį nebuvo galimybės, nes buto durų niekas neatidarė, kaimynė paaiškino, kad G. N. žadėjo važiuoti dirbti į užsienį, o paskambinus kaimynės nurodytu telefono numeriu, niekas neatsiliepdavo ir neperskambindavo. 2014 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teismas nutarė liudytojai G. N. šaukimą įteikti per VPK (2 t., 107 b. l.), tačiau rašte dėl šaukimo įteikimo nurodyta, kad įteikti šaukimo G. N. nėra galimybės, nes jos buto durų niekas neatidarė, kita namo gyventoja nurodė, kad G. N. bute gyvena, bet žadėjo išvykti į užsienį ir jos nuo to laiko nėra mačiusi (2 t., 115 b. l.). Pažymėtina, kad apie minėtus veiksmus V. J. buvo informuotas 2014 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje (119 b. l.). 2014 m. lapkričio 13 d. teisiamajame posėdyje jam taip pat buvo nurodyta, kad teismas keletą kartų bandė šaukimą G. N. įteikti per VPK, bet to padaryti nepavyko. Taigi, buvo išnaudotos visos galimybės iškviesti G. N.. Tai, kad G. N. nebuvo apklausta teismo posėdyje, kolegijos nuomone, neturėjo esminės reikšmės sprendžiant apelianto kaltės klausimą.

Be to, skunde apeliantas teigia, kad pareigūno A. J., kuris 2014 m. sausio 11 d. dirbo su patruliu R. J., parodymai, kad R. J. veidas buvo patinęs, yra grįsti prielaidomis, o prielaidos nėra faktiniai įrodymai. Dėl tokių apelianto argumentų pažymima, kad liudytoju apklaustas A. J. parodė, jog akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusiosios veidas sumuštas, moteris sakė, kad labai skauda sumuštą galvą (1 t., 192–193 b. l.). Teismo posėdyje A. J. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Be to, šiuos pareigūno teiginius patvirtino ir nukentėjusiosios kaimynė iš gretimo buto O. K. (O. K. ir R. J. balkonai gretimi). Posėdžio metu (2 t., 106 b. l.) ši liudytoja paaiškino, kad, nors buvo tamsu, matėsi, jog R. J. sumušta, bėgo kraujas, ji (liudytoja) iškvietė policijos pareigūnus, kurie per jos balkoną bendravo su R. J.. Liudytoja O. K. taip pat nurodė, kad R. J. sakė, jog vyras ją mušė, šaukė „gelbėkit“. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi A. J. parodymais, kurie iš esmės sutampa ir su kitais bylos duomenimis. Šiuo atveju taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytojo A. J. parodymai yra susiję su 2014 m. sausio 11 d. 20 val. įvykiu, dėl kurio nuteistasis V. J. savo kaltę, kaip nurodo apeliaciniame skunde, prisipažįsta, o ne su 2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykiu.

Skundu apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, prašydamas už nusikalstamas veikas, kurias jis prisipažįsta padaręs (pagal BK 140 str. 2 d. dėl 2014 m. sausio 11 d. 20 val. įvykio jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 245 str. dėl 2013 m. spalio 14 d. nutarties – areštu 20 parų, pagal BK 245 str. dėl 2014 m. sausio 11 d. nutarties – taip pat areštu 20 parų), paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Kaip jau aptarta anksčiau, nuteistojo kaltė byloje įrodyta dėl visų skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 140 str. 2 d. (trys veikos) ir 245 str. (dvi veikos), vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją (padarė tris baigtus nesunkius tyčinius nusikaltimus ir du baigtus baudžiamuosius nusižengimus), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis, kad jis nusikalto teistumui neišnykus (1 t., 59-77 b. l.), todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, kad baustas administracine tvarka (1 t., 80–92, 151–163 b. l.), gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 56, 58 b. l.). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog byloje nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. dėl 2014 m. sausio 11 d. 20 val. įvykio ir BK 245 str. (dvi veikos), kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė visų nusikalstamų veikų atžvilgiu – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog minėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., V. J. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 140 str. 2 d. sankcijos vidurkis, o už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 245 str., – arešto bausmes. Kolegijos nuomone, apeliantui paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat nelaikytina per griežta, nes faktiškai yra paskirta už aštuonias V. J. įvykdytas nusikalstamas veikas (skundžiamas nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme už BK 286 str. ir 290 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, o pastaruoju nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą). Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad V. J. už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos baudžiamojo įstatymo reikalavimų neatitinkančios, tinkamai neindividualizuotos, per griežtos bausmės arba kad tokia laikytina nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad byloje surinkti, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti ir šioje nutartyje aptarti įrodymai aiškiai patvirtina, kad V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (2013 m. spalio 13 d. įvykis), BK 140 str. 2 d. (2014 m. sausio 11 d. 1.50 val. įvykis), nors savo kaltės jis ir nepripažįsta. Bylos duomenys taip pat suponuoja išvadą, kad nuteistasis V. J. nusikalto neatsitiktinai ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę taip pat nėra jokio pagrindo, nes kitaip bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.