- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-550-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- M. R.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-72-872/2014 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas M. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. N. priteisti 85000 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1996-02-23 paskolos raštelis patvirtina, jog atsakovas V. N. buvo skolingas ieškovui 160000 Lt sumą. Ieškovas teigė, kad atsakovas jam liko skolingas 85000 Lt ir tą jis patvirtino paskolos raštelyje. Atsakovas ne kartą buvo raginamas grąžinti skolą, tačiau į geranoriškus raginimus nereagavo, siūlė nepriimtinomis ieškovui sąlygomis atidėti skolos grąžinimą be jokio užtikrinimo, o tai parodė, jog atsakovas yra nesąžiningas (LR CK 1.136 str., 1.138 str., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.63 str., 6.205 str., 6.210 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog su ieškiniu nesutinka, nes nėra skolingas ieškovui. Atsakovas atsiliepime patvirtino, jog iš tikrųjų 1996-02-23 surašė paskolos raštelį, kad skolinasi iš ieškovo 160000 Lt, kurie turėjo būti grąžinti iki 1996-05-23. Nurodė, kad ieškovui atiduodavo įvairias pinigų sumas, kurios būdavo užskaitomos, kaip paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas. Paaiškino, jog vėliau mokėjimai nutrūko, nes pasikeitė jo finansinė padėtis ir jis nebegalėjo grąžinti paskolos likučio. 2012 m. pavasarį ieškovas pradėjo reikalauti skolos likučio, o atsakovui negalint sumokėti, reikalauti, kad atsakovas jam perleistų žemės sklypo dalį, žadėdamas, kad tokiu atveju žemės sklypo perleidimas bus laikomas skolos likučio grąžinimu ir ieškovas atsakovui nereikš jokių pretenzijų. 2012-05-04 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas ieškovo sūnui E. R. už 2000 Lt pardavė 708/1350 dalis 1,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal tikruosius šalių ketinimus šia sutartimi žemės sklypo dalis buvo perleista ieškovo sūnui, kaip skolos likučio ieškovui grąžinimas. 2012-05-05 ieškovo nurodymu 1996-02-23 paskolos raštelyje atsakovas padarė rankraštinį įrašą, jog jis grąžino ieškovui 75000 Lt. Atsakovas teigė, sudarius žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas jį patikino, jog atsakovas su juo yra atsiskaitęs, tačiau vėliau kreipėsi į teismą su prašymu priteisti 85000 Lt.
2013-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo M. R. 3068 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. N. naudai ir 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014-09-17 nutartimi iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisė ieškovui iš atsakovo 19174 Lt skolą ir 5 % metines palūkanas už priteistą 19174 Lt sumą nuo 2012-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2014-12-15 atsakovas V. N. pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-872/2014 įvykdymą šešiems mėnesiams. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014-09-17 nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-17 sprendimą ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5553,17 EUR (19174 Lt) skolą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2012-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Antstolis V. Č. 2014-08-27 atsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, ragindamas sumokėti 6189 EUR (21369,81 Lt) skolą su palūkanomis ir 130 EUR (449 Lt) vykdymo išlaidas. Atsakovas prašė išdėstyti šios sumos mokėjimą, kadangi neturi galimybės jos sumokėti iš karto. Atsakovas galėtų sumokėti šią sumą per kelis kartus (LR CPK 284 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas M. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, prašydamas jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas priteisti iš atsakovo skolą ir palūkanas įsiteisėjo dar 2014-09-17, t.y. daugiau nei prieš keturis mėnesius, tačiau atsakovas per tą laiką neatliko nei vieno mokėjimo. Priešingai, įvairiais būdais vengia skolos sumokėjimo. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo beveik 1 mln. vertės namą, esantį Aitvarų g. 16, Vilniuje, ir prieš kelerius metus yra pardavęs kitą panašios vertės namą, esantį Aitvarų g. 14, Vilniuje. Atsakovas užsiima aktyvia ūkine-komercine veikla, jo gyvenamosios vietos adresu yra registruotos įmonės UAB „Ukr-Art“, UAB „SOLO“, UAB „Aistmarės“, VšĮ „Solo akademija“ (LR CPK 7 str., 18 str., 178 str., 284 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-12 nutartimi nutarė prašymą atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovas iš esmės neginčijo savo prievolės sumokėti ieškovui priteistą sumą, tačiau teigė negalintis jos sumokėti iš karto. Atsakovas, gaudamas per mėnesį 1500 EUR pajamų, 1000 EUR kas mėnesį sumoka bankui už paimtą kreditą būstui. Atsakovas nurodė, kad kreipėsi į banką su prašymu sustabdyti paskolos mokėjimą pusei metų tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas kitų išlaikytinių ar sveikatos problemų neturi. Kadangi jokių kitų aplinkybių atsakovas, prašydamas išdėstyti priimto teismo sprendimo įvykdymą, nenurodė, todėl teismas sutiko su ieškovo atstovo argumentais, jog pagal išnagrinėtos bylos duomenis skola ieškovui yra susidariusi seniai, o paties atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovui nuosavybės teise priklauso vertingas turtas – gyvenamasis namas, esantis Aitvarų g. 16, Vilniuje, nuo 2010-05-07 atsakovas dirba UAB „Aistmarės“ direktoriumi, kas mėnesį gauna po 1500 EUR pajamų, jam priklauso įmonės akcijos. Nekilnojamojo turto registro išraše esantys duomenys patvirtino, jog gyvenamasis namas nuo 2005 m. yra įkeistas bankui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, kad moka bankui po 1000 EUR kas mėnesį, duomenų apie turimus skolinius įsipareigojimus ar jų vykdymą į bylą nepateikė (LR CK 1.2 str. 1 d., LR CPK 178 str., 284 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartį panaikinti ir priimti naują – prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti, iš ieškovo atsakovo naudai priteistą 509,99 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą įskaityti į pirmąjį atsakovo mokėjimą, nustatant, kad pirmasis mokėjimas sudaro 521,51 EUR, nustatyti, kad papildomai mokėtinos 5 % metinės procesinės palūkanos mokėtinos su paskutiniu šeštuoju mokėjimu. Nurodė, kad pirmosios instancijos argumentai dėl atsakovo turtinės padėties nėra pagrįsti. Atsakovas pripažino, kad jam priklauso vertingas nekilnojamasis turtas, kad dirba UAB „Aistmarės“ direktoriumi ir turi šios įmonės akcijų. Atsakovo gyvenamasis namas yra apsunkintas hipoteka, todėl atsakovas, negavęs hipotekos kreditoriaus sutikimo, negali jo perleisti. Įmonės akcijos nėra grynieji pinigai, tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jo turėtojo teisę dalyvauti valdant įmonę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas turi vertingo turto ir gali iškarto sumokėti visą priteistą sumą, nėra pagrįsta.
Atsiliepimas
Ieškovas M. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, atsisakyti priimti apelianto V. N. naujai pateikiamus įrodymus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas akivaizdžiai siekia perkelti aktyvios ginčo šalies pareigas teismui arba kitai ginčo šaliai. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl jo turtinės padėties, bet atsakovas nutyli, kad jis, turėdamas visas civilines procesines teises ir pareigas pirmosios instancijos teisme, faktiškai neįrodinėjo būtinųjų sąlygų sprendimo vykdymo išdėstymui. Atsakovas nuo 2014-02-17 nė karto nerodė jokios intencijos ir iniciatyvos bendradarbiauti, grąžinant skolą, nedarė jokių periodinių ar dalinių atsiskaitymų. Ieškovas mano, kad atsakovas yra nesąžiningas ir siekia išvengti prievolės įvykdymo kuo ilgesnį laiką. Atsakovas galimai nenori ieškovui sumokėti visą priteistą skolą, nes numano, kad ieškovas šias lėšas gali panaudoti susimokėdamas žyminį mokestį už ieškinį dėl likusios skolos priteisimo iš atsakovo (LR CPK 12 str., 13 str., 17 str., 178 str., 284 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). LR CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
LR CPK 284 str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Tai, kad atsakovas V. N. pateiktu prašymu prašo išdėstyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-872/2014 įvykdymą šešiems mėnesiams, savaime nereiškia, kad galima suteikti prioritetą atsakovo V. N. interesams, nes nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog atsakovas, pateikęs 2014-12-15 prašymą išdėstyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-872/2014 įvykdymą šešiems mėnesiams, bei pasinaudojęs apeliacijos teise dėl 2015-02-12 nutarties dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams atmetimo, faktiškai įgijo 6 mėnesių termino galimybę sumokėti visą skolą, bet nepateikė apeliacinės instancijos teismui net dalinių mokėjimų atlikimą patvirtinančių dokumentų kopijas, tuo patvirtindamas, kad padėtis, kai nėra atliekami mokėjimai ieškovo naudai, yra atsakovo tikslas.
Teismas konstatuoja, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai (2 t., b.l. 67-77) dėl 2015-02-13 kredito sutarties pakeitimo nesudaro teisinio pagrindo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti ir iš ieškovo atsakovo naudai priteistą 509,99 EUR bylinėjimosi išlaidų sumą įskaityti į pirmąjį atsakovo mokėjimą, bei nustatyti, kad pirmasis mokėjimas sudaro 521,51 EUR, o papildomai mokėtinos 5 % metinės procesinės palūkanos mokėtinos su paskutiniu šeštuoju mokėjimu.
Darytina išvada, jog atsakovas V. N., būdamas verslininku ir turėdamas patirties valdymo ir administravimo srityje, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-872/2014 įvykdymą šešiems mėnesiams, iki šiol turėjo visas galimybes geruoju mokėti skolą dalimis, bet nepateikė apeliacinės instancijos teismui net dalinių mokėjimų atlikimą patvirtinančių dokumentų kopijų.
Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojo teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 18 str.).
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o skolininko prašymas būtent ir yra siejamas tik su šia aplinkybe. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Darytina išvada, jog, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.
Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į ieškovo teisėtus lūkesčius. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su išieškotojo interesais. Išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros, bei neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju sprendimo vykdymo išdėstymas pažeistų lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principus, bei iš esmės pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CPK 595 str.), tuo užsitikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir mažinant priverstinio vykdymo išlaidas.
Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 7 str., 8 str., 13 str., 18 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 284 str., 314 str., 320 str., 328 str., 338 str.).
Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas įgijo pareigą atlyginti ieškovui 150 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas patyrė 300 EUR (2 t., b.l. 83-84) bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis mažinamas iki 150 EUR, nes viršija maksimalų dydį (LR CPK 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.15 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti 150 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. N. ieškovo M. R. naudai.