- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-12732-1040/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01654-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Vaišvilienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“
- Atsakovas
- E. Ž., L. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovams E. Ž. ir L. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų E. Ž. ir L. Ž. 4259,22 Eur skolą, 2195,62 Eur palūkanas, 813,40 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,9 proc. metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovams E. Ž. ir L. Ž. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. gegužės 24 d. AB „SEB“ bankas su atsakovu E. Ž. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0150718050196-03 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas Sutartyje nurodyto dydžio kreditas būsto remontui, kurio galutinė grąžinimo data yra 2012 m. gegužės 23 d. Atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą kreditoriui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su AB „SEB“ banku neatsiskaitė. Pradinis kreditorius AB „SEB“ bankas Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti likusio kredito ir kitų piniginių sumų grąžinimo. Iš Sutarties matyti, kad atsakovė L. Ž. parašu patvirtino, jog sutinka su Sutarties sąlygomis, o Sutartis išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, todėl prievolė pripažįstama solidaria atsakovų prievole.
Tarp pradinio kreditoriaus AB „SEB“ bankas ir UAB „Gelvora“ 2009 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 11/09-20-83, pagal kurią AB „SEB“ bankas perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovų įsiskolinimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė atsakovams pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vienoje iš nutarčių išaiškinta, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kadangi teismo procesiniai dokumentai atsakovams yra įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikytina, kad atsakovai yra tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimo faktą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai būtų visiškai atsiskaitę su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 4259,22 Eur negrąžintą kreditą yra tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, Sutarties Specialiosios dalies 2.4 ir Sutarties Bendrosios dalies 5.1 punktais, iš atsakovų solidariai ieškovės naudai taip pat priteistinos 2195,62 Eur sutartinės palūkanos, kurias atsakovai Sutartimi įsipareigojo sumokėti, tačiau byloje įrodymų, kad atsakovai šią sumą ieškovei būtų sumokėję, nėra.
Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju už tai, kad atsakovai laiku neįvykdė savo prievolės, ieškovė prašo priteisti 813,40 Eur delspinigių (46,74 Eur Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų delspinigių suma bei 766,66 Eur delspinigių, paskaičiuotų laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 14 d., taikant 0,1 proc. dydį už 180 dienų).
CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2005 ir kt.). Teismas konstatuoja, kad ieškovė, pirminio kreditoriaus teisių perėmėja, gali patirti nuostolius tik vienu atveju, jeigu ieškovė sumokėjo pirminiam kreditoriui tokią pinigų sumą, kurios ateityje nebus įmanoma išieškoti iš skolininko. Priešingu atveju dabartinis kreditorius turės ne nuostolius, o pelną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc. pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, vertinant prašomų priteisti netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovai yra vartotojai, kurie sudarydami sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į delspinigių normą – 0,1 procento, kuri teismų praktikoje, esant vartojimo teisiniams santykiams, laikoma per didelė, į prašomų priteisti delspinigių bei negrąžinto kredito santykį, todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir mažintini iki 0,05 proc. dydžio. Dėl to iš atsakovų ieškovei priteistina 383,33 Eur delspinigių (skaičiuojama nuo pradelstos mokėtis sumos – 4259,22 Eur, taikant 0,05 proc. dydį už 180 dienų).
Ieškovei iš atsakovų taip pat priteistinos 9,9 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (4259,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 6838,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 164 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis nuo priteistos sumos (6838,17 Eur) sudaro 154 Eur, kurie iš atsakovų ieškovei priteisiami lygiomis dalimis, t. y. po 77 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės UAB ,,Gelvora“ ieškinį atsakovams tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinės adresas Juozapavičiaus g. 7, Vilniaus m., A. s Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, solidariai iš atsakovų E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 4259,22 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 22 centų) negrąžinto kredito sumą, 2195,62 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 62 centų) palūkanas, 383,33 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 33 centų) delspinigius, 9,9 proc. dydžio metines sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (4259,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6838,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 77,00 Eur (septyniasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinės adresas Juozapavičiaus g. 7, Vilniaus m., A. s Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.
Priteisti iš atsakovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 77,00 Eur (septyniasdešimt septynių eurų) žyminio mokesčio ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinės adresas Juozapavičiaus g. 7, Vilniaus m., A. s Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovams.