- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1189-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05915-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda group“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Riezmano investicijos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda group“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant skolą iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Riezmano investicijos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Vakonda group“ kreipėsi į teismą, pašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti 73 578,13 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš skolininko UAB „Riezmano investicijos“. Teismas 2016-02-23 įsakymu kreditoriaus prašymą tenkino, taip pat 2016-02-23 nutartimi iš dalies patenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kreditoriaus reikalavimams užtikrinti areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 73 578,13 Eur vertės, jo nesant pakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises minėtai sumai, o neužtekus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių – lėšas, esančias banko įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija minėtos sumos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas.
Skolininkas pateikė atskirąjį skundą dėl 2016-02-23 nutarties. Sutikęs su šiuo atskiruoju skundu, teismas 2016-02-29 nutartimi panaikino savo 2016-02-23 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o kita tos pačios dienos (2016-02-29) nutartimi netenkino kreditoriaus UAB „Vakonda group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „Riezmano investicijos“ turtui taikymo.
Kreditorius UAB „Vakonda group“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2016-02-29 nutarties, kuria teismas panaikino savo 2016-02-23 nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-16 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl 2016-02-29 nutarties, kuria nutarta panaikinti 2016-02-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria teismas nutarė tenkinti byloje dalyvaujančio asmens atskirąjį skundą, ji negali būti apeliacinio skundo objektas, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Vakonda group“ prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus atskirąjį skundą dėl 2016-02-29 nutarties, kuria nutarta panaikinti 2016-02-23 nutartį, priimti. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad 2016-02-29 nutartis, kuria teismas panaikino savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadinasi ir laikinąsias apsaugos priemones, galėjo būti apskųsta, nes pagal CPK 151 straipsnio pirmąją dalį visas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių galima skųsti atskiruoju skundu. Tai atitinka ir teismų praktiką – Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-91-464/2015.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliantas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo 2016-02-29 nutartis, kuria apylinkės teismas panaikino savo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali būti apeliacijos objektu. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), ši nutartis priimta, vadovaujantis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančiomis teisės normomis, o būtent CPK 334 straipsnio antrąja dalimi - atsižvelgęs į skolininko atskirajame skunde nurodytus argumentus bei paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra pagrindas panaikinti 2016-02-23 nutartį, ir ją panaikino. Tačiau šioje nutartyje teismas nevertino ir nesprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagal CPK 149 straipsnį, todėl apeliantas neteisus, teigdamas, kad, panaikinęs nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas kartu panaikino ir laikinąsias apsaugos priemones, nes panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo grįžta į prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadiją. Iš naujo išnagrinėjęs kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas kita tos pačios dienos (2016-02-29) nutartimi jo prašymą atmetė. Pastaroji nutartis apeliacijos objektu būti gali, ką taip pat nurodė ir pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje, ir apeliantas, kaip tvirtina LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.), dėl jos atskirąjį skundą padavė ir skundas teismo buvo priimtas bei perduotas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-91-464/2015, kadangi joje teismas konstatavo, jog apeliacijos objektu gali būti tos nutartys, kuriomis teismas pasinaikina ankstesnes savo nutartis ir kuriomis kartu išsprendžiamas konkretus procesinis klausimas ir šis išsprendimas pirmosios instancijos teisme gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo priimtos dvi atskiros nutartys – viena nutartimi teismas pasinaikino savo nutartį, o kita išsprendė procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-91-464/2015 nepatvirtina apelianto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo.
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nutartis, kuria nutarta panaikinti 2016-02-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalėjo būti apeliacijos objektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl jos, kaip tai numato CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas (CPK 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016-03-16 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ji paliekama galioti, o kreditoriaus atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.