Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-22 · Civilinė byla Nr. e2-91-464/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-01-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-07-21Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-11-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-22
Bylos Nr.
e2-91-464/2015
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00754-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Columbus Lietuva“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“
Kategorijos
  • 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-91-464/2015Proceso Nr. 2-56-3-00754-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 117.2.; 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Columbus Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. e2-1069-259/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Hoptransa“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Columbus Lietuva“ dėl sutarties pripažinimo teisėtai nutraukta ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Hoptransa“ 2014-08-27 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Columbus Lietuva“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu bei skolos priteisimo. Kauno apygardos teismas 2014-09-03 nutartimi šį ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs jo tapatumo su kita Kauno apygardos teisme išnagrinėta byla. Ieškovas, nesutikdamas su 2014-09-03 teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, su kuriuo susipažinęs Kauno apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi nutarė savo paties priimtą ankstesnę 2014-09-03 nutartį pasinaikinti ir ieškovo ieškinį priimti nagrinėti, taip pat nurodė, kad ši nutartis neskundžiama. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi, pateikė dėl jos 2014-09-22 atskirąjį skundą. Atskirajame skunde atsakovas tvirtina, kad teismo 2014-09-15 nutartis, kuria ieškinys priimtas, nepagrįsta, neteisėta, prieštaraujanti CPK 334 straipsnio 2 daliai, nemotyvuota, todėl naikintina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-09-26 nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB „Columbus Lietuva“ 2014-09-22 atskirąjį skundą dėl 2014-09-15 Kauno apygardos teismo nutarties. Teismas dar kartą nurodė, kad nutartys, kuriomis išsprendžiamas ieškinio civilinėje byloje priėmimo klausimas, pasinaikinama paties priimta nutartis, atskiraisiais skundais nėra skundžiamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Columbus Lietuva“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014-09-26 nutartį panaikinti ir bei klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014-09-15 nutarties. Nurodo tokius skundo argumentus:

1. Ieškinio priėmimo klausimu teismo nutartis apskritai negali būti priimama, ir šiuo atveju yra skundžiama ne teismo nutartis priimti ieškovo ieškinį, o 2014-09-15 nutartis, kuria teismas pasinaikino savo paties priimtą teisėtą ir pagrįstą 2014-09-03 nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį. Teismas neturėjo teisės pats pasinaikinti tokios nutarties, o turėjo pareigą tokią nutartį išsiųsti apeliacinės instancijos teismui

2. Teismui pažeidus CPK 334 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, 2014-09-15 teismo nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, nes nutartimi buvo paneigta apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga įvertinti bei pasisakyti dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylos nutraukimo (atsisakymo priimti ieškinį), teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl tokia teismo nutartis gali būti apeliacinio skundo objektu.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Hoptransa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal 2014-10-02 atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014-09-26 nutarties nutraukti, o jeigu toks prašymas nebus patenkintinas, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutartis, kuria teismas sutikdamas su atskirojo skundo argumentais pasinaikina savo priimtą nutartį, yra neskundžiama (nėra apeliacijos objektas). Teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, taip pat nėra apeliacijos objektas.

2. Atsakovo atskirasis skundas dėl 2014-09-26 nutarties yra paduotas neįgalioto asmens, kadangi byloje nėra duomenų, jog įgaliojimo pagrindu veikianti direktoriaus pavaduotoja G. V. būtų UAB „Columbus Lietuva“ darbuotoja, nėra duomenų apie šio asmens išsilavinimą. Be to, 2013-12-31 įgaliojimo turinys nesuteikia teisės G. V. UAB „Columbus Lietuva“ vardu vesti civilines bylas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo UAB „Columbus Lietuva“ 2014-09-24 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą

Apeliacinio apskundimo objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK tiesiogiai numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nesutinkant su nutartimi, dėl kurios atskirasis skundas negali būti paduotas, motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti UAB „Columbus Lietuva“ 2014-09-22 atskirąjį skundą dėl 2014-09-15 Kauno apygardos teismo nutarties, konstatavęs įstatyminių prielaidų tokiam skundui paduoti nebuvimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, bet kokį klausimą, kuris gali būti sprendžiamas rezoliucija, teismas gali išspręsti ir priimdamas nutartį (CPK 290 str. 6 d.), todėl ieškinio priėmimo klausimas gali būti išspręstas tiek teismo nutartimi, tiek teismo rezoliucija. Teismo nutartys (rezoliucijos), kurioms ieškinys yra priimamas, apeliacine tvarka neskundžiamos, kadangi tokios apskundimo galimybės nenumato CPK nuostatos bei tokios nutartys nėra laikomos užkertančios kelią proceso eigai (CPK 334 str. 1 d.). Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-18 nutartis c. b. Nr. 2-1758/2010.). Taigi šiuo atveju ieškinio priėmimas, pasinaikinus ankstesnę skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria bylos iškėlimo stadijoje buvo atsisakyta šį ieškinį priimti (CPK 137 str. 5 d.), neužkirto kelio tolimesniam procesui, priešingai, užtikrino ginčo eigą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustato tiesioginio draudimo atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pasinaikinama ankstesnė nutartis. Pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 3 dalies nuostatas kaip kliudančias paduoti atskirąjį skundą dėl paskesnės teismo nutarties. Jeigu konkretaus procesinio klausimo, dėl kurio yra kilęs šalių ginčas, išsprendimas pirmosios instancijos teisme gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, pavyzdžiui, visos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 151 str.), tai nepriklausomai nuo to, ar jų taikymo / netaikymo klausimas išsprendžiamas pradine teismo nutartimi pagal atitinkamą šalies prašymą, ar ta nutartimi, kuria pradinė teismo nutartis pagal suinteresuotos šalies atskirąjį skundą panaikinama paties pirmosios instancijos teismo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, nutartis dėl pasinaikinimo taip pat gali būti apeliacijos objektu.

Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, 2014-09-15 nutartimi pasinaikindamas savo paties priimtą 2014-09-03 nutartį, pažeidė CPK 334 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes užkirto kelią apeliacinės instancijos teismui peržiūrėti 2014-09-03 nutarties teisėtumą bei pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme, teisiškai nepagrįstas. Atskirajame skunde nepagrįstai sutapatinami du skirtingi institutai - bylos nutraukimas, reglamentuojamas CPK 293 straipsnyje, ir atsisakymas priimti ieškinį, reglamentuojamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. CPK 334 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia pirmosios instancijos teismui pasinaikinti savo paties priimtą nutartį tik vieninteliu - bylos nutraukimo CPK 293 straipsnyje išdėstytais pagrindais atveju, t. y. kai teismas baigia jau iškeltą (prasidėjusią) civilinę bylą, ją nutraukdamas. Todėl CPK 334 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepažeidė.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

Pasisakytina ir dėl ieškovo atsikirtimuose į atskirąjį skundą išdėstytos pozicijos, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto 2014-10-02 atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014-09-26 nutarties panaikinimo, turėtų būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.), padavus skundą neįgalioto vesti bylą asmens G. V.. Remiantis formuojama teismų praktika dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo, kurioje išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti, o ne nutraukia apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-317/2012.). Sutiktina su ieškovu, kad apelianto atskirąjį skundą pasirašiusi G. V. nėra pateikusi pakankamų ir išsamių duomenų, patvirtinančių jos teisę atlikti procesinius veiksmus teisme UAB „Columbus Lietuva“ vardu. 2013-12-31 įgaliojimu įmonės vadovas jai delegavo tik įmonės vienasmeniam valdymo organui numatytų pareigų atlikimą, tačiau teisė vesti bylas šio juridinio asmens vardu ir būti jo atstovu teisme pagal pavedimą neaptarta (CPK 55-59 straipsniai). Tačiau, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirasis skundas yra aiškiai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje konkrečioje situacijoje neracionalu atidėti bylos nagrinėjimą ir apeliacinės instancijos teisme spręsti klausimą dėl termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymo, įpareigojant apeliantą pateikti trūkstamus duomenis. Dėl išvardintų motyvų į ieškovo prašymą nutraukti apeliacinį procesą neatsižvelgtina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė