Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Pranui Šimkui,

a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, laikinai gyvenantis Kėdainių nakvynės namuose, teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. aštuoniasdešimties parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. Č. 2011 m. gegužės 14 d., apie 17 val. ir 2011 m. gegužės 15 d., apie 20 val., tiksliai nenustatytu laiku, Janinos G. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio rankomis sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius Janinai G. K. į veidą, tuo padarė poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių sumušimus abiejų akių vokuose ir dešinėje smakro pusėje, spaudė jai krūtinę, dėl ko krūtinės kairėje pusėje priekinėje pažastinėje linijoje lūžo IX ir X šonkauliai, nuo suduotų į galvą smūgių, įvykus galvos smegenų sumušimui, išsiliejus kraujui po galvos smegenų dangalais, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui, strigimui bei antrinei išemijai, nukentėjusioji Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose 2011 m. gegužės 23 d. mirė, t.y. tyčia nužudė Janiną G. K..

P. Č. kaltu prisipažino ir parodė, kad Janiną G. K. pažinojo metus laiko. Lankydavosi dažniausia savaitgaliais, kartais pasilikdavo nakvoti. Drauge vartodavo alkoholį, tačiau konfliktų anksčiau nebūdavo. 2011 m. gegužės 14 d. vakare, viešint pas Janiną G. K., abu gėrė degtinę. Išgėrus butelį, apie 17 val. J. G. K. pradėjo įžeidinėti ir priekaištauti dėl nekokybiškai padaryto jos bute remonto, atsinešė iš virtuvės pagalį ir tuo pagaliu sudavė jam į kaktą, spjovė. Tada jis delnu sudavė jai vieną ar du kartus per veidą. Nuo smūgių ji nukrito ant sofos ir nusiramino. J. G. K. veide sužalojimų nematė, o jam buvo nubrozdinta dešinėje pusėje kakta. Praėjus pusvalandžiui po konflikto, atėjo J. G. K. sūnaus R. K. sugyventinė O. R.. Begeriant J. G. K. papasakojo O. R. apie įvykusį konfliktą. Viso tą vakarą išgėrė du butelius degtinės: vieną butelį išgėrė dviese, o antrą butelį – tryse, t.y. dalyvaujant O. R.. Išgėrus degtinę, O. R., o vėliau - ir jis apie 19 val. išėjo.

Sekančią dieną, t.y. 2011 m. gegužės 15 d. J. G. K. prašymu dirbo jos kolektyviniame sode. Grįžo abu į J. G. K. namus apie 17-18 val. ir vėl svaiginosi alkoholiu. Išgėrė daugiau nei butelį degtinės ir alaus. J. G. K. vėl ėmėsi jį įžeidinėti dėl, jos manymu, negerai sukastų sode lysvių, apspjovė. Jis dešine ranka delnu sudavė jai apie du kartus į veidą prie akies. Nuo smūgių ji parkrito ant sofos lovos ir liko gulėti, o jis nuėjo miegoti ant kitos lovos už spintos. Nukentėjusiosios nespaudė, du šonkauliai galėjo lūžti jai griūnant ant stalo. Kitą dieną ryte atėjo J. G. K. sūnus R. K., kuris jį prikėlė. Atsibudęs pamatė, kad J. G. K. dar vis guli ant grindų, todėl suprato, kad kažkas negerai. Išėjus į laiptinę, R. K. jį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus. Jeigu nebūtų girtavę, tie konfliktai gal būtų ir neįvykę.

Su nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. bei Valstybinės ligonių kasos pareikštais civiliniais ieškiniais dėl turtinės žalos sutinka. Neturtinė žala, jo manymu, yra per didelė, klausimą dėl jos dydžio palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K., Janinos G. K. sūnus, parodė, kad apie mamos sužalojimo aplinkybes nieko nežino. Brolis R. K. jam papasakojo, kad mamą rado gulinčią bute ant grindų prie lovos. Mama buvo gydoma Kauno klinikose, tačiau neišgyveno, sąmonės nebuvo atgavusi. Lankant mamą ligoninėje, išleido kartu su broliu 160 Lt kurui. Mamai mirus, be gautos vienkartinės laidojimo pašalpos, papildomai su broliu R. K. laidojimo paslaugų įmonei sumokėjo 1900 Lt. Gedulingų pietų neorganizavo, buvo pakviesti patys artimiausi giminaičiai vakarienei pas jį namuose. Vakarienei išleido abu su broliu 200 Lt. 200 Lt. paaukojo bažnyčiai. Viso kelionėms į ligoninę ir laidotuvėms išleido 2460 Lt, šias išlaidas su broliu pasidalino po 1230 Lt. Todėl iš P. Č. prašo priteisti 1230 Lt turtinės žalos atlyginimui. Dėl motinos mirties patyrė didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti iš P. Č. 50000 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas R. K., Janinos G. K. sūnus, parodė, kad pas motiną, gyv. Šėtos g. 99-49, Kėdainiuose, kartais apsistodavo P. Č.. Motina sakydavo, kad P. Č. padėdavo jai dirbti įvairius darbus. Žinojo, kad jiedu piktnaudžiavo alkoholiu – už tai yra ne kartą P. Č. išvaręs iš mamos namų, tačiau jam nėra žinoma, kad jis kada nors prieš tai buvo mušęs mamą. Mama prašė nesikišti į jų abiejų santykius. 2011 m. gegužės 14 d., šeštadienį, jam būnant pas savo sugyventinę O. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini) , atėjo motina. Tuo metu ji buvo visiškai sveika. Sakė, kad su P. Č. buvo turguje, minėjo, kad sekančią dieną, t.y. sekmadienį su juo dirbs sode. Pirmadienį, t.y. 2011 m. gegužės 16 d., O. R. paskambino motinai, tačiau ji neatsiliepė. Jo prašymu sugyventinė nuėjo apie 8 – 9 val. pas motiną į namus ir netrukus grįžo pranešti, kad motina guli ant grindų kambaryje be sąmonės, o P. Č. guli lovoje už spintos girtas. Tai išgirdęs, nubėgo pas mamą ir rado ją be sąmonės gulinčią ant nugaros kambario viduryje ant grindų. Buvo matyti mušimo žymės: kairė akis ir žandikaulis buvo patinę, lūpos kruvinos. P. Č. gulėjo gretimoje lovoje visiškai girtas. Matė ant stalo beveik išgertą 0,5 l talpos degtinės butelį ir tuščius alaus butelius. Iškvietęs greitąją medicinos pagalbą, sulaikė P. Č. ir iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu buvo įsitikinęs, kad motiną sumušė P. Č., nes be jo pas motiną niekas neužeidavo.

Visas laidotuves organizavo ir laidotuvių dokumentus tvarkė brolis V. K.. Laidojimo išlaidas, viršijančias vienkartinę laidojimo pašalpą, abu pasidalino pusiau. Dėl motinos mirties labai pergyveno, patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Byloje pareiškė 1230 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 50000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja O. R., nukentėjusiojo R. K. sugyventinė parodė, kad ją su Janina G. K. siejo draugiški ryšiai. P. Č. J. G. K. laikė savo draugu, jis jai padėjo remontuoti butą, dirbti įvairius darbus sode. Dėl P. Č. elgesio niekada nesiskundė. 2011 m. gegužės 14 d., šeštadienį, apie 14.30-15.00 val. pas ją užsuko J. G. K.. Sumušimo žymų pas ją nebuvo, ji buvo sveika. Pabuvusi apie valandą, išėjo namo. Tos pačios dienos vakare, apie 18 val., nuėjusi pas J. G. K., rado ją su rankšluosčiu užsiėmusią kairį žandą. Papasakojo, kad P.Č. ją sumušė, išmušė dantį, tampė laiptinėje. P. Č., girdėjęs šį pokalbį, neneigė J. G. K. žodžių. Ant P. Č. veido sužalojimų ar nubrozdinimų nematė. Išsigandusi išėjo namo. Sekmadienį nėjo pas J. G. K. ir neskambino, o pirmadienį, t.y. 2011 m. gegužės 16 d., apie 8 val. paskambino du kartus, bet ji neatsiliepė, todėl nuėjo pas ją į namus. Įėjusi į butą, rado J. G. K. gulinčią ant pilvo prie sofos ant grindų. Buvo be sąmonės, bet kvėpavo, kojos buvo šiltos. Apie tai skubiai pranešė R. K.. Tuo metu girtas P. Č. sėdėjo kambaryje prie balkono ant kėdutės.

Yra anksčiau mačiusi J. G. K. sumuštą P. Č., tačiau ji tai nuo sūnaus R. K. slėpdavo. J. G. K. piktnaudžiavo alkoholiu, o išgėrusi būdavo pikta, todėl tiki, kad nukentėjusioji galėjo pati pulti P. Č..

2011m. gegužės 16 d. apžiūrėta įvykio vieta - vieno kambario butas, esantis penktame aukšte, Šėtos g. 99-49, Kėdainių m. Protokole užfiksuota, kad virtuvėje daiktai sudėti netvarkingai, kambaryje už spintos esančios viengulės lovos patalynė sujaukta. Ant stalo yra likę maisto likučiai, daiktai kambaryje sudėti netvarkingai, išmėtyti. Ant sofos padėtos 3 pagalvėlės, ant viršutinės pagalvėlės yra dvi dėmės, panašios į kraują (lt., b.l. 5-6, 7-10).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 530/11 (02) konstatuota, kad J. G. K. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais, progresuojant galvos smegenų suspaudimui, strigimui, išsivysčius antrinei išemijai. Galvos smegenų sužalojimas išsivystė po patirtų į veido sritį smūgių - konstatuotos kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimai abiejų akių vokuose, dešinėje smakro pusėje. Šie sužalojimai veido minkštuosiuose audiniuose padaryti apie 7-10 parų iki mirties ir suduodant nemažiau kaip 3 smūgius kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1-2 parų bėgyje. Galvos smegenų trauma galėjo išsivystyti nuo kiekvieno iš šių trauminių poveikių, todėl visi konstatuoti galvoje sužalojimai tiek visumoje, tiek ir vertinant atskirai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, pasibaigusiu mirtimi. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, nes taip sužaloti galima smūgiuojant ir delno viršutiniu trečdaliu. Taip pat konstatuotas kairės pusės netiesioginis IX, X šonkaulio lūžis priekinėje pažastinėje linijoje. Šis sužalojimas išsivystė nuo krūtinės ląstos deformacijos - spaudimo kaktinėje plokštumoje, jis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir neturėjo esminės įtakos mirčiai. Nuo smūgių (ar net nuo vieno kurio nors iš jų) į akiduobių bei smakro sritį išsivystė kraujosruvos po smegenų dangalais ir tai sukėlė mirtį 2011 m. gegužės 23 d., 12.00 val. ( l t., b.l. 89-95, 96).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 21-M530/11(02) nurodoma, kad remiantis J. G. K. medicinos dokumentacijos bei autopsijos duomenimis, J. G. K. susirgimai neturėjo esminės įtakos mirčiai nuo galvos smegenų traumos, t.y. tarp lėtinių susirgimų ir galvos smegenų traumos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. ( l t., b. l. 97-98).

Kaltinamasis P. Č. 2011 m. gegužės 23 d. parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino aplinkybes, susijusias su J. G. K. sužalojimu, manekeno pagalba atkūrė įvykio situaciją, t.y. pademonstravo J. G. K. suduotus smūgius. Parodė pagalį, kuriuo J. G. K. šeštadienį sudavė jam į galvą (l t., b.l. 136-137).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3849)-ISl-4958 nurodyta, kad ant tirti pateikto medinio 33 x 3 cm dydžio pagalio, paimto 2011 m. gegužės 23 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, žmogaus kraujo nerasta ( l t., b.l. 119-120).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 108/11(12) konstatuota, kad 2011 m. gegužės 24 d., apžiūrėjus P. Č., rastas nubrozdinimas kairio sėdmens srityje, kitose kūno vietose sužalojimų nėra. Šis nubrozdinimas galėjo būti padarytas prieš 11-12 dienų iki apžiūrėjimo, t.y. įvykio aplinkybėse nurodytu laiku kontakto su kietu buku daiktu metu. Objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau. P. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t, b.l. 11-12).

2011-05-16 d. 9.12 val. alkotesteriu „alkolmeter 500" atlikus P. Č. blaivumo testą Nr.0990, jam nustatytas 2,49 promilės girtumas ( l t., b.l. 121)

Nukentėjusysis R. K. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, paaiškino ir parodė vietą, kurioje rado sužalotą motiną, bei parodė kokioje padėtyje ji gulėjo. Paimta pagalvėlė su dviem dėmėmis, panašiomis į kraują. (l t., b.l. 25-26, 27, 28-29), kuri apžiūrėta ir aprašyta daiktų apžiūros protokole ( lt., b.l. 30, 31).

Teismo psichiatras ekspertas pateiktoje specialisto išvadoje konstatavo P. Č. psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį. Nustatytas priklausomybės sindromas. Psichikos sutrikimų, dėl kurių reikėtų P. Č. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, nenustatyta (2 t., b.l. 6). Psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas (2 t., b.l. 3).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

P. Č. prisipažino, kad Janina G. K. mirė nuo jo suduotų smūgių, tačiau neigė spaudęs jos krūtinę, nuo ko lūžo IX ir X šonkauliai. Tiek ikiteisminio tyrimo, teik teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir nekeisdamas parodymų papasakojo įvykio aplinkybes, pripažino, kad 2011 m. gegužės 14 d. vakare, kilus tarp jų abiejų konfliktui, sudavė nukentėjusiajai vieną ar du smūgius ranka į veidą. Sekančią dieną, t.y. 2011 m. gegužės 15 d., besisvaiginant alkoholiu, vėl kilo konfliktas, kurio metu jis dešine ranka delnu sudavė apie du smūgius į veidą prie akies. Nuo smūgių ji griuvo ant sofos - lovos ir liko gulėti, o jis nuėjo miegoti. Pabudęs ryte, rado J. G. K. gulinčią toje pačioje vietoje be sąmonės.

J. G. K., nuvežta į ligoninę, sąmonės neatgavo ir 2011 m. gegužės 23 d. mirė. Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad J. G. K. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais, progresuojant galvos smegenų suspaudimui, strigimui, išsivysčius antrinei išemijai. Galvos smegenų sužalojimą sąlygojo smūgiai kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu į veido sritį, kurių buvo ne mažiau kaip trys. Sukėlusi J. G. K. mirtį galvos smegenų trauma, t.y. kraujosruvos po smegenų dangalais galėjo išsivystyti nuo kiekvieno iš šių trauminių poveikių į akiduobių bei smakro sritį. Teismo medicinos ekspertizės išvadoje taip pat nustatyti IX ir X šonkaulių lūžiai, kuriuos kaltinamasis neigia padaręs, tačiau galimybę, kad J. G. K. būtų susižalojusi ar būtų sužalota kitų asmenų, paneigia byloje esantys įrodymai. Liudytoja O. R., bendravusi su Janina G. K. 2011 m. gegužės 14 d., 14.30-15.00 val., sužalojimų ant jos veido nematė, skausmais krūtinės srityje nesiskundė, tačiau, aplankiusi tos pačios dienos vakare, apie 18 val., rado ją rankšluosčiu užsiėmusią kairį žandą. J. G. K. guodėsi, kad P.Č. ją sumušė, išmušė dantį, tampė laiptinėje. 2011 m. gegužės 16 d. ryte, apie 8 val. O. R. rado J. G. K. savo namuose gulinčią be sąmonės. Iš P. Č. parodymų matyti, kad J. G. K. viena iš namų niekur išėjusi nebuvo, kitų asmenų jos namuose nesilankė. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2011-05-14, apie 16-17 val. ir 2011-05-15, apie 17-18 val.). G. K. susirgimai neturėjo esminės įtakos mirčiai ( l t., b. l. 97-98). Seka, kad P. Č. pavartotas fizinis smurtas į galvos sritį buvo tiesioginė J. G. K. mirties priežastis, t.y. P. Č. nužudė Janiną G. K..

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. (Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1999 m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 18 4 punk­tas). Nustatyta, kad P. Č. sudavė nukentėjusiajai ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau J. G. K. mirtį lėmė smūgiai į galvos sritį. P. Č. žodžiais tariant, konfliktas kilo tiek 2011 m. gegužės 14 d., tiek 2011 m. gegužės 15 d. dėl J. G. K. elgesio – priekaištų ir įžeidinėjimo. P. Č. parodymus, kad 2011 m. gegužės 14 d. J. G. K. sudavė jam pagaliu į galvos sritį, nepatvirtina jokie įrodymai – nei teismo medicinos specialisto išvada, nei kriminalistinių tyrimų specialisto išvada, nei liudytojos O. R. parodymai, kuriai J. G. K. buvo pasakojusi konflikto aplinkybes. Tačiau liudytoja O. R. patvirtino, kad nukentėjusioji apsvaigusi nuo alkoholio būdavo pikta, todėl, jos manymu, J. G. K. galėjo pulti P. Č.. Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad P. Č. mušdamas negalvojo, kad J. G. K. gali mirti, jos žudyti nenorėjo. J. G. K. nutilus, jis užmigo. Tačiau pagal teismo psichiatro eksperto pateiktą specialisto išvadą P. Č. yra pakaltinamas, t.y. galėjo suvokti daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir valdyti savo veiksmus. Taigi, nėra abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, suduodamas smūgius žmogui į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, suprato, kad kelia pavojų jo gyvybei, numatė galimas pasekmes, bet, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios mirties nenorėjo, t.y. veikė netie­sio­gi­ne ty­čia.

Minėtais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis P. Č. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio nužudė J. G. K., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis P. Č. nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (2011-05-16, 9.12 val. nustatytas 2,49 promilės girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

P. Č. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad P. Č. nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymu nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, eilę kartų baustas administracine tvarka už chuliganizmą (1 t., b.l. 191-193). Tačiau mažesnį kaltinamojo pavojingumą rodo tai, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas – jis buvo padarytas spontaniškai, netiesiogine tyčia, kilus pykčiui dėl nukentėjusiosios priekaištų ir įžeidimų. Byloje yra viena atsakomybę lengvinanti (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena – atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinus minėtas aplinkybes, P. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 14-15, 35-36). Civilinių ieškovų išlaidos dėl motinos lankymo ligoninėje bei laidojimo yra 2460 Lt. Iš šios sumos laidojimo pašalpa yra išskaičiuota. Broliai išlaidas pasidalijo pusiau, todėl kiekvienas prašo po 1230 Lt turtinės žalos atlyginimo iš P. Č.. Teismui pateikti ne visi laidojimo išlaidas patvirtinantys dokumentai, tačiau, atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, prašoma 2460 Lt suma nėra didelė, jos dydžiui neprieštaravo ir kaltinamasis P. Č., todėl V. K. ir R. K. priteistina iš kaltinamojo po 1230 Lt.

Nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. prašymai priteisti po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintini iš dalies. Kaltinamasis P. Č. mano, kad prašomos sumos yra per didelės.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Be abejo, netekę motinos, kuri buvo nužudyta kaltinamojo smurtiniais veiksmais, sūnūs, kaip ir nurodyta ieškinyje, patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip minėta, kaltinamojo veiksmais nužudytas žmogus. P. Č. kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia. Reikia pažymėti, kad pačios nukentėjusiosios gyvenimo būdas bei polinkis piktnaudžiauti alkoholiu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nors abu sūnūs palaikė su motina ryšius, tačiau jie seniai kartu nebegyvena, yra suaugę ir sukūrę savo šeimas, vieni kitiems materialinės pagalbos neteikė. Be to, gyvybės atėmimo atveju, neturtinė žala kompensuojama ne pasikėsinimo aukai, o netiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o tai savotiškai atitolina kančių efektą ir jas kiek neutralizuoja, netektis ir su tuo susiję išgyvenimai yra ilgainiui praeinantys. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis nedirba, jokio turto neturi, gyvena nakvynės namuose. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei teismų praktiką analogiškose bylose, V. K. ir R. K. priteistina iš P. Č. po 15000 Lt neturtinės žalos.

Byloje yra pateiktas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš P. Č. 8186,93 Lt už J. G. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinyje nurodoma, kad, dėl P. Č. padarytų sužalojimų J. G. K. gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir už jai suteiktas paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, buvo apmokėta 8186,93 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau PSDF) biudžeto lėšų. Vadovaujantis CK 6.280 straipsniu, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Todėl 8186,93 Lt dydžio žala prašoma priteisti iš P. Č. Valstybinei ligonių kasai.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

CK 6.263 str. 2 d. nurodo, kad padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Kaip nurodyta ieškinyje, už J. G. K. suteiktas paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo apmokėta 8186,93 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas bei sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 d. 1 p.; 31 str. 1 d. 1 p.). Įrodyta, kad draudiminis įvykis įvyko dėl kaltinamojo P. Č. neteisėtos veikos. J. G. K. gydymo išlaidos pagrįstos dokumentais, todėl jos priteistinos iš P. Č. Valstybinei ligonių kasai.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktiniai įrodymai – Janinos G. K. drabužiai, pagalvė, medinis pagalys ir lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). P. Č. drabužiai: švarkelis, kelnės ir marškinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini P. Č..

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

P. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę P. Č. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 9 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. ir nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. išbūtus sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą P. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš P. Č. V. K. 1230 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt) litų turtinei žalai ir 15000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš P. Č. R. K. 1230 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt) litų turtinei žalai ir 15000 (penkiolika tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš P. Č. 8186 (aštuonis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt šešis) litus 93 centus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, a/s LT217300010002484333, AB „Swedbank“ kodas 73000).

Daiktinius įrodymus – J. G. K. drabužius, pagalvę ir medinį pagalį bei lyginamuosius biologinius pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

P. Č. drabužius: švarkelį, kelnes ir marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini P. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.