- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-09
- Bylos Nr.
- e2-20466-871/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl avanso priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 300,00 EUR avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad, jis, ketindamas pirkti automobilį, 2016-03-26 susitiko su automobilį O. Z. parduoti siūlančiu atsakovu. Atsakovui paprašius, ieškovas sumokėjo atsakovui 300,00 EUR avansą. Automobilį pristačius į autoservisą paaiškėjo automobilio trūkumai (automobilis buvo daužtas, priekinio rato ašis kreiva, priekinis sparnas suvirintas, trūkusi dešinės pusės stiprintuvo aukšto slėgio žarna), dėl ko ieškovas automobilį atsisakė pirkti ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 300,00 EUR avansą. Atsakovas 300,00 EUR avanso ieškovui negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016-03-26 ieškovas apžiūrinėjo atsakovo parduodamą automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, motyvuodamas tuo, kad atsakovo automobilis turi defektų pasiūlė 3 200,00 EUR kainą, su kuria atsakovas sutiko. Ieškovas, siekdamas, kad automobilis nebūtų parduotas kitam pirkėjui sumokėjo atsakovui 300,00 EUR rankpinigius (užstatą). 2016-03-29 atsakovas sulaukė ieškovo skambučio, kuris prašė, kad automobilis būtų nuvežtas į servisą patikrinimui. Automobilį apžiūrėjęs meistras nustatė, kad kėbulas turi dažytų elementų. Ieškovas atsisakė pirkti automobilį ir paprašė atsakovo grąžinti sumokėtus rankpinigius (užstatą). Atsakovas sutiko, tačiau pareikalavo padengti išlaidas, susijusias su skelbimo išėmimu iš portalų autogidas.lt, autoplius.lt, kuro išlaidas gabenant automobilį, sugaišto laiko ir potencialių pirkėjų praradimų. Ieškovas sutiko palikti atsakovui 100,00 EUR kompensaciją, o atsakovas sutiko grąžinti ieškovui 200,00 EUR bei pinigų davimo/gavimo sutartį. Atsakovui padavus ieškovui 200,00 EUR sumą, ieškovas apsisuko ir nuėjo, taip apgaudamas ieškovą. Nurodė, kad automobilis yra parduotas Latvijos piliečiui, todėl atsakovas negali pateikti įrodymų, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas.
Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad ieškovas su atsakovu susitiko 2016-03-26. Paprašius atsakovo patikrinti automobilį autoservise, atsakovas sutiko, tačiau už automobilio rezervavimą paprašė dalies pinigų – 300,00 EUR. Ieškovas nurodytą sumą perdavė atsakovui ir pasirašė tai patvirtinantį raštą. Nurodė, kad ieškovas nesutiko pirkti automobilio už 3 200,00 EUR sumą, kadangi šalys iš karto susitarė, kad automobilis už nurodytą kainą bus perkamas tik po to, kai jis bus patikrintas autoservise. 2016-03-30 atsakovas pristatė automobilį į autoservisą, kuriame patikrinus automobilį, paaiškėjo, kad automobilis yra daužtas, turi kitų defektų. Sužinojęs apie defektus, ieškovas pareikalavo atsakovo grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovas pinigų negrąžino. Atsakovo nurodomi teiginiai, kad jis grąžino ieškovui 200,00 EUR sumą, yra melagingi. Taip pat melagingi atsakovo teiginiai, kad ieškovas sutiko palikti atsakovui 100,00 EUR sumą, kaip kompensaciją už patirtas išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 300,00 EUR sumą atsakovui perdavė ne kaip rankpinigius.
Atsakovui A. S. ieškovo dubliko ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas 2016-08-17 išsiųsti atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu Vytenio g. 33-41, Vilniuje, ir įteikti atsakovui pasirašytinai 2016-08-23. Terminas triplikui pateikti baigėsi 2016-09-06. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškovo dubliką (tripliko) nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks paruošiamojo dokumento. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 153 str. 2 d., 285-286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis LR CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas T. M. kartu su atsakovu A. S. 2016-03-26 surašė raštą, kuriuo ieškovas nurodė, kad perka iš atsakovo automobilį O. Z., valst. Nr. 203ZG64 už 3 200,00 EUR kainą, ir palieka atsakovui 300,00 EUR, likusią sumą (2 900,00 EUR) ieškovas sumokės iki 2016-04-02. Ieškovo teigimu, 2016-03-30 patikrinus minėtą automobilį autoservise, paaiškėjo, kad jis turi defektų, dėl ko ieškovas atsisakė pirkti automobilį ir pareikalavo iš atsakovo grąžinti sumokėtą 300,00 EUR sumą, tačiau atsakovas jos negrąžino. Atsakovo teigimu, ieškovas sumokėjo atsakovui 300,00 EUR rankpinigius (užstatą) automobiliui pirkti, o autoservise nustačius automobilio defektus, šalys susitarė, kad atsakovas iš ieškovo sumokėtų 300,00 EUR pasilieka 100,00 EUR sumą savo išlaidoms kompensuoti, bei grąžina 200,00 EUR ieškovui, o ieškovas grąžina atsakovui 2016-03-26 raštą. Pasak atsakovo, jis grąžino ieškovui 200,00 EUR sumą, tačiau ieškovas negrąžino atsakovui 2016-03-26 rašto. Taigi, tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta aplinkybes, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 300,00 EUR sumą dėl automobilio pirkimo, bei kad autoservise nustačius automobilio defektus, ieškovas atsisakė jį pirkti ir pareikalavo atsakovo sumą (sumos dalį) grąžinti. Remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007). Pagal CK 6.65 str. 2 d., jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Į bylą pateiktame šalių surašytame 2016-03-26 rašte nėra jokių žymų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui sumokėtą 300,00 EUR sumą, ar jos dalį. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad atsakovas pagal susitarimą su ieškovu grąžino ieškovui 200,00 EUR sumą, todėl nurodyti atsakovo teiginiai dėl 200,00 EUR grąžinimo ieškovui laikytini neįrodytais ((duomenys neskelbtini) str.).
Ieškovo manymu, 300,00 EUR suma, ieškovo sumokėta atsakovui laikytina avansu, dėl ko ieškovui atsisakius pirkti automobilį iš atsakovo, turi būti grąžinta atsakovui. Atsakovo teigimu, nurodyta suma laikytina rankpinigiais, kuriais buvo užtikrinta, kad ieškovas pirks automobilį iš ieškovo. Remiantis CK 6.98 str. 1 d., rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiais teismas, analizuodamas avanso nuo rankpinigių atskyrimo kriterijus, yra pasisakęs, kad rankpinigiai visada atlieka tris funkcijas: pirma, mokėjimo funkciją – rankpinigiai perduodami mokėjimų pagal sutartį sąskaita ir įskaitomi į pilno atsiskaitymo pagal sutartį pinigų sumą, jei šalys įvykdė sutarties sąlygas, t.y. tokiu atveju rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis; antra, įrodomąją funkciją, kas reiškia, jog sudarytas susitarimas dėl rankpinigių kartu patvirtina ir pagrindinės sutarties pagal įstatymo reikalavimus sudarymo faktą, bet ne susitarimą dėl pagrindinės prievolės sudarymo ateityje; trečia, užtikrinamąją funkciją, kuri reiškia sutarties šalių susitarimą dėl rankpinigiais užtikrintos pagrindinės prievolės neįvykdymo pasekmių. Pinigų suma, skolininko perduodama kreditoriui, pripažįstama rankpinigiais tik tada, kai šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato (ir tinkamai įformino), kokias funkcijas turi atlikti perduodama pinigų suma. Jei pinigų suma nevykdo bent vienos iš nurodytų funkcijų, tokios pinigų sumos laikyti rankpinigiais negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2000-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1367/2000). Nei iš tarp šalių sudaryto 2016-03-26 rašto teksto, nei iš kitų bylos aplinkybių nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas su atsakovu susitarė, kad ieškovo atsakovui perduota 300,00 EUR suma atliko užtikrinimo funkciją, dėl automobilio O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Remiantis CK 6.309 str. 2 d., pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. 2016-03-26 rašte šalys nurodė, kad ieškovas perka iš atsakovo automobilį O. Z., valst. Nr. ((duomenys neskelbtini) už 3 200,00 EUR kainą, ir palieka atsakovui 300,00 EUR, likusią sumą (2 900,00 EUR) ieškovas sumokės iki 2016-04-02. Taigi pagal šalių rašytinį susitarimą 300 EUR pinigų sumos sumokėjimas parduoti automobilį įsipareigojusiam atsakovui pripažintinas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad 300 EUR laikytini rankpinigiais. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 300,00 EUR sumą, tačiau, nustačius parduodamo automobilio defektus, pirkti automobilį atsisakė. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jog avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-363/2009). Remiantis išdėstytu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 300,00 EUR avansas.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 300,00 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2016-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 EUR žyminio mokesčio ir 400,00 EUR advokato teisinei pagalbai, iš viso 415,00 EUR.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 300,00 EUR (tris šimtus eurų, 00 ct) avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 300,00 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 415,00 EUR (keturis šimtus penkiolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.