Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 25 (dvidešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2013 m. balandžio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė D. B. paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia D. B. nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2013 m. gruodžio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. B. į atliktą bausmę įskaitytas visas bausmės, atliktos pagal 2013 m. balandžio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir jai priteista iš D. B. 400 Lt (keturi šimtai litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 16 d., apie 04 val., naktinio klubo „P.“ vidiniame kieme, kuris yra (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. B., jai rankomis sugriebęs už kaklo, smaugė ją, o jai priešinantis ir nugriuvus, taip padarius nubrozdinimus kaklo kairiame šone, nubrozdinimus ir kraujosruvas kairėje alkūnėje ir dešinio kelio paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, numovęs jos kelnes ir kelnaites, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja I. B. prieš jos valią.

Be to, D. B. nuteistas ir už tai, kad 2012 m. rugsėjo 16 d., po 04 val., naktinio klubo „P“ vidiniame kieme, kuris yra (duomenys neskelbtini), po to, kai prieš nukentėjusiąją I. B. buvo panaudotas smurtas ir ji buvo išžaginta, pagrobė nedidelės vertės svetimą I. B. priklausantį turtą - rankinėje buvusią piniginę 120 Lt vertės, kurioje buvo 80 Lt, I. B. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko kreditinė kortelė, darbo pažymėjimas, išduotas Ispanijos Karalystėje, iš viso pagrobė svetimo turto už 200 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis tvirtina, kad priimant nuosprendį nebuvo įvertintos visos aplinkybės, kadangi nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji priešinosi, jis nukentėjusiosios negalėjo išžaginti, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti tik kaip pasikėsinimas išžaginti. Taip pat nuteistasis tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis anksčiau dirbo ir turi tris mažamečius vaikus, todėl mano, kad nuosprendžiu baudžiama ir jo šeima. Prašo paskirtą bausmę sumažinti ir skirti bausmę, mažesnę nei vidurkis. Taip pat prašo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-01-30, nes, nuteistojo tvirtinimu, jis bausmę atlieka jau nuo 2013-01-30. Nurodo, kad gailisi nusikaltęs ir supranta, kad elgėsi nepateisinamai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Apeliacinio skundo teiginys, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios išžaginimo faktą, yra nepagrįstas. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 16 d. apie 04.00 val., I. B. buvo užpulta naktinio klubo ,,P.“ vidiniame kieme D. B.. Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad išėjus į klubo vidinį kiemą ji buvo užpulta nepažįstamo vyriškio, kuris ją sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti, grasino ir sakė, kad užmuš, gerai neatmena, kaip buvo nurengta, tačiau gerai prisimena, kai jis savo lytinį organą įkišo į makštį, tuo metu ji stovėjo veidu jam į veidą, nugara buvo atremta į sieną, pagalbos negalėjo šaukti dėl smaugimo, ji priešinosi ir stūmė užpuoliką nuo savęs, tačiau jis buvo stipresnis, nepamena kuriuo metu nukrito ant žemės – išžaginimo ar priešinimosi metu (1 t., 14, 23-24 b. l., 2 t., 164 b. l.). I. B. duotus parodymus patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Liudytojos M. T., A. I. ir I. Ž., kurių parodymai buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, apklaustos ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog išėjusiai iš klubo I. B. jos skambino, po kelių skambučių I. B. atsiliepė ir pasakė, kad jai atėmė pasą, pinigus ir išžagino, nuėjusios pas I. B. jos pamatė ją verkiančią (1 t., 48, 49 50 b.l., 2 t. 30 b.l.). Nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai: nubrozdinimas kaklo kairiame šone, nubrozdinimai ir kraujosruvos kairėje alkūnėje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, kraujosruvos kairiame žaste ir dešinio kelio paviršiuje (1 t., 17-18 b. l.) bei I. B. makštyje rasta sperma, kurios Y haplotipas atitinka 99,9 proc. D. B. DNR (1 t. 63-64 b. l.) patvirtina, kad jos atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, susijusi su jos seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu ir, kad šiuos veiksmus jos atžvilgiu atliko nuteistasis D. B.. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus įrodymus skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog teigti, kad D. B. tik pasikėsino padaryti nusikaltimą, tačiau jo nepabaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nėra jokio pagrindo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. B. yra nuteistas už nusikaltimo žmogaus seksualinei laisvei ir apsisprendimui padarymą, kuris pagal įstatymą priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.) bei už baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 str. 4 d.), šios nusikalstamos veikos subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Už BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą iki septynerių metų. Tuo tarpu skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, teismas gali tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Tokių sąlygų šioje byloje nėra.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad D. B. praeityje jau buvo teistas, lygtinio paleidimo metu nusikalto ir padarė analogišką sunkų nusikaltimą, po skundžiamu teismo nuosprendžiu D. B. inkriminuotų veikų padarymo, pastarojo atžvilgiu yra priimti dar du nauji apkaltinamieji teismo 2013-04-22 ir 2014-02-28 nuosprendžiai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad D. B. yra socialiai pavojinga asmenybė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad nenustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir/ar sunkinančios aplinkybės, pastarajam pagrįstai paskyrė straipsnio sankcijoje už sunkų nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, D. B. paskirtą bausmę, kuri savo dydžiu ne daug viršija straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien mažamečių vaikų turėjimo faktas nėra ta aplinkybė mažinanti jo, kaip asmens, padariusio nusikaltimą, atsakomybę, juolab, kad jokių objektyvių duomenų, jog nuteistasis rūpinasi savo vaikais, kolegijai nepateikta. Tuo tarpu pastarojo skunde išdėstytas apgailestavimas dėl padarytų nusikalstamų veikų vertintinas teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtai bausmei.

Dėl nuteistojo prašymo paskirtos bausmės laiką skaičiuoti nuo 2013-01-30, kadangi, jo teigimu, jis bausmę atlikinėja nuo 2013-01-30, pažymėtina, kad D. B. 2013-01-31 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, panaikinus lygtinį paleidimą, buvo pasiųstas atlikti Šiaulių apygardos teismo 2006-01-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, todėl skaičiuoti už skundžiamame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas skirtos bausmės pradžią nuo 2013-01-30 nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotų įrodymų visuma D. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtino. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.