Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-2122-273/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-02
Bylos Nr.
2A-2122-273/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02921-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2122-273/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02921-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; (S) 121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6245-375/2013 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 1998-02-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo jo nepilnametei dukrai E. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, jog 1998-02-12 nutarimu iš atsakovo jo nepilnametės dukters Enrikos išlaikymui po priteista ¼ (ketvirtadalio) dydžio visų rūšių gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 G. N. nutarimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė nepilnametės dukters poreikiai. Tuo metu dukrai buvo 2 metai, o dabar 16 metų, todėl jos poreikiai yra daug didesni. Ji mokosi vidurinėje mokykloje, aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, lanko šokių būrelį, kuris yra mokamas. Dukters išlaikymui reikia apie 1200 Lt, t.y. 20 Lt mobilus telefonas, drabužiai , dienpinigiai ir maitinimas mokykloje 220 Lt, mėnesinis bilietas transportui 18 Lt, mokymosi ir ugdymo priemonės 80 Lt, laisvalaikis 60 Lt, būsto išlaidos nuo 400 Lt iki 600 Lt, drabužiai 200 Lt. Atsakovas vengia išlaikyti dukrą. Jis yra sveikas žmogus, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti. Ieškovės gaunama alga yra minimali, atskaičius mokesčius yra apie 780 Lt per mėnesį. Jos atlyginimo neužtenka pragyvenimui, todėl sistemingai remia mama ir broliai, kurie duoda dukrai pinigų, nuperka drabužių. Išlaikymo įsiskolinimas yra apie 8122 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 1998- 02-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr.2-4788/98 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo G. B. jo nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. B..

Teismas nustatė, kad atsakovas yra E. B. tėvas ( b.l. 10). 1998-02-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr. 2-4788/98 dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš atsakovo nepilnametės dukters E. B. išlaikymui priteista ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalus gyvenimo lygio (b.l.6.). Pagal šį nutarimą išlaikymo įsiskolinimas 2013-01-22 buvo 8122,22 Lt ( b.l.7). 2011-01-26 Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimu nepilnametei E. B. nuo 2010 m. lapkričio 17 d. kiekvieną mėnesį buvo mokama 130 Lt dydžio išmoka ( b.l.8, 65, 66). Atsakovo darbingumo lygis nuo 2012-11-23 yra 55 procentai ( b.l.21). Jis turi dar vieną mažametę dukrą K. B. gim. 2010-12-07 ( b.l.22). Atsakovas dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ( b.l.23, 77). Ieškovė vykdo individualią veiklą bei dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l.74). Šalys savo vardu jokio registruotino turto neturi (b.l. 71, 72, 82, 83). Teismas nurodė, kad ieškovė visiškai pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, tačiau jos reikalaujama 600 Lt išlaikymo suma vertintina kaip pernelyg didelė atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, t.y. gauna nedidelį darbo užmokestį ir pašalpą, neturi savo vardu registruotino turto, dabartinę jo sveikatos būklę ( jo darbingumas 55 procentai) bei tai, kad jis turi dar vieną išlaikytinę – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą K. B.. Tačiau mažametės dukters Karolinos ir jau paauglės dukters Enrikos poreikiai yra visiškai skirtingi, todėl jei atsakovas randa galimybių teikti antrajai dukrai 500 Lt išlaikymą, tai ir dukrai Enrikai jis privalo rasti galimybių teikti bent jau ne mažesnį išlaikymą. Tai atitinka ir šiuo metu suformuotą teismų praktiką, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovo darbingumo sumažėjimas buvo nustatytas tik 2012-11-23 ( b.l.21), tačiau būdamas sveikas jis nedėjo jokių pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, niekada dukrai neteikė didesnio išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos mėn. 5d. sprendimą ir priteisti iš G. B. jo nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra neįrodyta, nei viena iš šalių nepajėgi skirti net ir 500 Lt išlaikymą kas mėnesį, todėl teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą, vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi. Ieškovė pati pagal savo pajamas yra nepajėgi teikti nei 600 Lt nei 500 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą (duomenys neskelbtini), iš kur gauna pinigus teikti nurodomus dukters poreikius - įrodymų nepateikė, todėl teismas, priteisdamas iš atsakovo didesnį išlaikymą nei ieškovės galimybės teikti tokį patį išlaikymą, pažeidė teisingumo bei LR CK 3.192 str. nustatytą tėvų lygybės principą. Ieškovė neįrodė didesniosios dalies vaiko poreikių, nepagrindė jokiais įrodymais, kad būsto išlaidos yra 400-600 Lt per mėnesį. Pagal ieškovės gaunamas pajamas matyti, kad esant ieškinyje nurodytiems vaiko poreikiams, ieškovė negalėjo pragyventi ir skirti 1200 Lt per mėnesį dukters išlaikymui. Atsakovui netekus darbingumo perpus dėl sveikatos būklės bei turint kitą išlaikytinį, negalima lyginti abiejų tėvų galimybių teikti dukrai vienodą išlaikymą. Pati ieškovė, būdama sveika ir darbinga, neuždirba daugiau, o tuo tarpu nurodo, kad tėvas, kuriam nustatytas tik 55 proc. darbingumas, turi išgalėti mokėti vaikui daugiau nei kitas iš tėvų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad gali teikti 250 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai Enrikai, nes objektyviai pagal savo gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir galimybes uždirbti - nėra pajėgus mokėti daugiau.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos mėn.5 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo G. B. jo nepilnametei dukrai E. B. išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir priteisti iš atsakovo G. B. jo nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki dukters pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo G. B. jo nepilnametei dukrai E. B. išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo 2013-02-25 iki teismo sprendimo priėmimo 2013-07-05 2166, 66 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pažeidė dukters teisę į išlaikymą, kadangi teisė į išlaikymą apima teisę ir į padidintą išlaikymą, todėl teismas pažeidė LR CK 3.200 straipsnio nuostatas. Teismo išlaikymo priteisimas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos prieštarauja ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams, kadangi sprendimo vykdymą daro priklausomą nuo atsakovo veiksmų, suteikia atsakovui galimybę tam tikrą laiką išvengti sprendimo vykdymo, suteikia atsakovui teisę piktnaudžiauti teisėmis, kadangi atsakovui apskundus sprendimą atsakovas tam tikrą laikotarpį išvengs padidinto išlaikymo mokėjimo, tuo pažeisdamas nepilnametės dukters teisę į išlaikymą. Toks teismo sprendimas, kai išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pažeidė prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis. Dėl to teismo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė ir procesines teisės normas LR CPK 376 str. 6 dalį, nes neįgyvendino teismui skiriamo vaidmens, kadangi teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus. Tuo tarpu priteisdamas išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ne tik negynė nepilnametės dukters interesų, tačiau net juos ir pažeidė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškinyje ieškovė nenurodė nuo kada turi būti priteistas padidintas išlaikymas. Ieškovei buvo priteistas išlaikymas 1998-02-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr.2-4788/98, taigi ieškinio nagrinėjimo metu galiojo šis teismo sprendimas ir juo paskirtas išlaikymo dydis. Ieškovė neįrodinėjo nuo kada pasikeitė vaiko poreikiai, nesuprantama kokį įsiskolinimą ieškovė turi omenyje: apie jokį įsiskolinimą iki ieškinio pateikimo dienos, kurį reikėtų priteisti, ieškovė nepateikė reikalavimų. O ieškovės nurodomas „įsiskolinimas" už ieškinio nagrinėjimo laikotarpį negali būti vertinamas kaip įsiskolinimas, be to, ieškovė yra nesąžininga, nes baigęs mokėti vaikų išlaikymo fondui, atsakovas pradėjo mokėti 200 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą ieškovei, o apeliaciniame skunde nurodydama „įsiskolinimo" sumą, šios įmokos ieškovė nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti 1998-02-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu priteisto išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo jo nepilnametei dukrai E. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( b.l.3-4). Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 1998- 02-12 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu Nr.2-4788/98 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo G. B. jo nepilnametei dukrai E. B. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. B. (b.l. 112-115).

Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013m. liepos mėn. 5d. sprendimą ir priteisti iš G. B. jo nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra neįrodyta, nei viena iš šalių nepajėgi skirti net ir 500 Lt išlaikymą kas mėnesį, todėl teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą, vadovaudamasis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi. Atsakovui netekus darbingumo perpus dėl sveikatos būklės bei turint kitą išlaikytinį, negalima lyginti abiejų tėvų galimybių teikti dukrai vienodą išlaikymą. Teismas, priteisdamas iš atsakovo didesnį išlaikymą nei ieškovės galimybės teikti tokį patį išlaikymą, pažeidė teisingumo bei LR CK 3.192 str. nustatytą tėvų lygybės principą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės teisingai nurodė, jog išlaikymo dydis keistinas dėl to, kad pasikeitė valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį. Tačiau, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs bylos duomenis apie vaiko individualius poreikius, turėjo nustatyti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0680397 nurodyta, kad G. B. darbingumo lygis nuo 2012-11-23 iki 2013-11-23 nustatytas 45 procentų netektas darbingumas (b.l.21) Jis turi dar vieną mažametę dukrą K. B. gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l.22). Atsakovas dirba VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ( b.l. 23, 77). Atsakovo darbo užmokestis su kitomis išmokomis vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 780 Lt. Ieškovė vykdo individualią veiklą bei dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l.74). Nustatyta, kad ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 836 Lt (b.l. 75). Šalys savo vardu jokio registruotino turto neturi (b.l. 71, 72, 82, 83). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių turi būti nukrypta nuo orientacinio išlaikymo dydžio, mažinant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų, jog atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui skirtų 400 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad ieškovė yra darbinga, neturinti sveikatos problemų, išlaiko vieną vaiką. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010). Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad atsakovo netektas darbingumas yra 45 procentų, atsakovas išlaiko dar vieną mažametę dukrą K. B. gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą lygiomis dalimis abiems vaikams. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo jo nepilnametei dukrai priteistas 500 Lt išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per didelis, nes pagal atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas jis tokio pat išlaikymo negalėtų teikti savo antrajam vaikui ir, tokiu būdu, būtų pažeistas vaikų lygiateisiškumo principas (CK 3.198 str.). Darytina išvada, kad atsakovas nėra pajėgus vaiko išlaikymui skirti 500 Lt kas mėnesinėmis išmokomis. Todėl atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui mėnesiui nustatytina mažesnė suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtina 300 Lt suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, padarė neteisingą išvadą dėl nurodytos apelianto dalies išlaikymo prievolėje proporcingumo jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas keistinas. Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar neatsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija nustatyto didesnio išlaikymo vaikui priteisimo momentą. Dėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendime argumentų nesama, apsiribojant nuoroda, kad toks išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad pareiškus CK 3.201 str. pagrindu naują ieškinį, turi būti įvertinama kokio teisino rezultato juo siekiama, t.y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar dėl išlaikymo padidinimo. Jeigu ginčo esmė – išlaikymo dydžio sumažinimas, tai prievolė mokėti mažesnį, nei anksčiau buvo nustatytas, išlaikymą vaiko tėvui ar motinai atsiranda nuo tuo klausimu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, kuomet konstatuojamas išlaikymo sumažinimo reikalingumas. Tačiau išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnametei dukrai pateikė 2013 m. vasario 25 d., todėl ši diena laikytina teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena, o ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo G. B. jo nepilnametei dukrai E. B. išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo t.y. nuo 2013-02-25 iki teismo sprendimo priėmimo 2013-07-05 2166,66 Lt, netenkintinas. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jo nevykdant geruoju, yra vykdytinas priverstinai, pateikiant vykdomąjį raštą vykdyti pasirinktam antstoliui.

Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, sumažinus priteistiną išlaikymo dydį iki 300 Lt, t. y. patenkinus atsakovo 40 proc. ieškinio reikalavimų, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš atsakovo ieškovei priteisiant 274 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei priteisiant 81 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė už apeliacinio skundo surašymą advokatui yra sumokėjusi 100 Lt (b.l.119). Prašoma priteisti 100 Lt suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių priteistino užmokesčio dydžių, todėl ieškovei ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti 2013 m. liepos 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6245-375/2012 priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2013 m. vasario 25 d. priteisti iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai E. B. gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus litų) Lt iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. teismo sprendimu priteistą iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133 (vieno šimto trisdešimt trijų litų ) Lt žyminį mokestį sumažinti iki 81 Lt (aštuoniasdešimt vieno lito), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. teismo sprendimu priteistas iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 456 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt šešių litų ) atstovavimo išlaidas ieškovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 274 (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių litų) Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą litų) Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai E. B.Raimondas BuzelisIzolda Nėnienė